Labas vakaras kolegos, apžvelgsiu praėjusios savaitės prekybą. Labiausiai išmusė iš vėžių EURUSD, atrodo viskas vyko pagal planą. Kaip ir buvau minėjusi 38 įraše, tikėjausi ,kad kaina eis maždaug iki R161 ,o ten jau žiūrėsiu. Viskas būtų buvę visai neblogai ir dar bučiau užsidariusi su pelnu( grafike pažymėta raudonu kvadratu), bet nežinau kas atsitiko, kodėl taip pasielgiau (gal tikėjaus gilesnės korekcijos),nors viskas rodė kainos apsisukimą į viršų. Tai, turbūt, viena iš tų dienų, kai aptemsta protas ir padarai visai nepaaiškinamus dalykus , vietoj apie (+150) pip, turiu (-400) pip .Aš suklydau,bet graužti ir bausti savęs nesiruošiu.
.Man labai patiko Davito parašyta viena ištrauka iš knygos Dr. Maltz apie psicho-kibernetiką, ja ir stengiuosi vadovautis.
Spoiler
Viena iš didžiausių problemų, su kuria, mano manymu, treideriai susiduria per dažnai yra kategoriškas atsisakymas atleisti sau už prekiavimo klaidas. Tai sukelia daug daugiau ir žymiai didesnių problemų, nei žmonės norėtų pripažinti. Matote, kai padarote prekiavimo klaidą, turite sau už tą klaidą atleisti. Bet dauguma žmonių net ir tai suvokdami nesugeba to padaryti, o atlieka visiškai priešingą veiksmą – psichologiškai ar net fiziškai atakuoja save bei pastoviai ir ypač detalizuotai prisimena padarytos klaidos vaizdą bei aplinkybes. Tai išties pats blogiausias dalykas, kokį tik galėtumėte sau padaryti supratę, kad įvyko klaida. Atleidimas yra vienas iš raktinių psicho-kibernetikos temų. Net ir neseniai išmokę saviįtaigos sąvoką bei pagrindinius aspektus, jau suprantame, kad pastoviai įsivaizduodami ryškų bei detalizuotą kažkokio veiksmo, rezultato ar tiesiog aplinkybės vaizdą, priverčiame save pasukti tokio rezultato link. Na ar bent jau pradedame tolesnius veiksmus atlikti nesąmoningai remdamiesi tokiu susikurtu vaizdiniu, todėl įsivaizduotas rezultatas tampa bent jau labiau tikėtinas, jei neišsipildo tiksliai taip, kaip mes matėme. Būtent todėl padarius klaidą, pats logiškiausias veiksmas būtų visiškai sau atleisti ir priėmus tam tikrą pamoką, kurią mums atnešė padaryta klaida, visiškai ją pamiršti.
Jei mes net ir sąmoningai suvokdami, kad tai reikėtų padaryti, vis tiek save visaip vadiname ir kitaip atakuojame savo psichologiją, taip priversdami save išgyventi padarytą klaidą vėl ir vėl, kaip manote, kas nutiks? Net ir aklam aišku – mes ir vėl pakartosime įsivaizduojamą scenarijų. Taip nutinka, nes mūsų psichologijai nerūpi, ar mes ją maitinsime geromis mintimis, ar atakuosime prastais scenarijais – tai bet kokiu atveju atsispindės mūsų tolesniuose veiksmuose bei nulems mūsų ateitį.
Žinoma, mūsų pasąmonė gali daryti įtaką tik iki tam tikros ribos. Visi žinome, kad didžioji dalis padarytų klaidų prekyboje priklauso nuo mūsų pačių veiksmų. Tačiau būtent tai ir yra priežastis, kodėl mes turėtume sau atleisti. Jei to nepadarysime, padaryta klaida terorizuos mūsų mintis bei atsispindės tolesniuose sprendimuose, o tai gali sukelti didelių problemų.
Jei prisimintumėte savo prekiavimo istoriją, esu tikras kad surastumėte ne vieną atvejį, kai padarėte vienokią ar kitokią klaidą ir vėliau save atakavote bei graužėte žodžiais, mintimis ar net veiksmais. Nieku gyvu neatleidote sau, nesvarbu kokia išties nereikšminga buvo jūsų padaryta klaida. Ir tai, žinoma, sukėlė jums pačias blogiausias emocijas. Neviltis, gėda, kaltė, bejėgiškumas, abejojimas savimi... Visa tai ateina kartu su atsisakymu atleisti sau.
Tačiau jūs tai girdėjot ir anksčiau. Ne kartą buvote mokyti užmiršti nesėkmingą prekybos momentą ir keliauti toliau. Emocijos teisingai naudojamos ir atlieka savo funkciją tik tada, kai reaguojama į kažką, vykstantį esamuoju laiku. Kadangi praeityje gyventi neįmanoma, adekvačiai reaguoti į praeityje įvykusius dalykus taip pat nerealu.
Pagal Dr. Maltz, „Kalbant apie mūsų emocinę būseną, praeitis gali būti paprasčiausiai nurašyta, uždaryta ar pamiršta. Nereikia turėti emocinės pozicijos vieno ar kito dalyko, kuris praeityje išmušė mus iš vėžių, atžvilgiu. Tai, kas iš ties svarbu - mūsų esamoji kryptis ir esamasis tikslas. Dėl to būtina netikslumus kelyje link tikslo atpažinti kaip klaidas, nes kitaip neturėsime galimybės pataisyti savo kursą ir galbūt galimas vidinio „autopiloto mechanizmo“ veikimas taps neįmanomu. Išties nepataisomą žalą atneša neapykanta sau už padarytas klaidas.“
Viena iš svarbiausių priežasčių kodėl žmonės prekiaudami paskęsta praradimuose, yra savęs ir savo prekybos supainiojimas ir nereikalingas sujungimas. Kitais žodžiais, jei mes neteisingai ar nevykusiai padarome su prekyba susiijusį sprendimą, laikome save „netikusiu prekiautoju“. Todėl ypač svarbu sąmoningai suvokti, kad mes nesame mūsų nevykę sprendimai. Neteisingi sprendimai yra mūsų darbo dalis. Pasaulyje nėra nei vieno prekiautojo, kuris pastoviai nedarytų neteisingų sprendimų. Ir išties, vienintelis būdas išvengti klaidų – apskritai nieko nedaryti. Niekad nebūsite sėkmingu prekiautoju, jei nesugebėsite priimti klaidų ir nesėkmių tik kaip elementarių neteisingų sprendimų. Jie tėra prekiavimo dalis, kuri turi egzistuoti, kad galėtumėte ją panaudoti mokymuisi ir naujų prekiavimo teorijos teiginių bei aksiomų formavimui. Bet jokiu būdų tie minėtieji neteisingi sprendimai nedaro jūsų kvailesniu ar nevertu prekiauti žmogumi.
Ir būtent čia prasideda problemos. Daug žmonių leidžia jų neteisingiems sprendimams keisti jų nuomonę apie save. Kaip ir minėjau, tokie žmonės pastoviai įvykus klaidoms nuvertina save ir pradeda ar viduje, ar net ir garsiai vadinti save nevykėliais. Ir toks mąstymas tęsiasi ilgai... Ir kaip mes jau išsiaiškinome, tokia mąstymo kryptis atneš tik dar daugiau panašių ar net identiškų situacijų. Atleidimas yra vienintelis būdas viso to išvengti. Jūs nesate jūsų klaidos ir neteisingi sprendimai, susiiję su jūsų, kaip treiderio karjera. Laikydami nuoskaudą dėl kažko įskaudinsite tik save. Todėl atleiskite sau, tai išties vienintelis būdas būti sėkmingam.
