Nuotrauka: REUTERS/Mark Blinch
Dolerio dominavimas gali susilpnėti, bet labai pamažu
Nepaisant viso triukšmo, kad pasaulis atsisako JAV dolerio, tikslūs duomenys rodo, kad tiek centriniai bankai, tiek privačiojo sektoriaus institucijos toliau didina doleriais denominuotų obligacijų atsargas.
Nepaisant keleto naujausių pranešimų apie atsargų diversifikavimą, “geoekonominį” persitvarkymą ir Kinijos ketinimą plėsti juanio naudojimą visame pasaulyje, vis dar nėra jokių įrodymų, kad pasaulis 2023 m. įžengė aktyviai pardavinėdamas dolerio aktyvus.
Pasaulio centrinių bankų kasų analizė rodo, kad dolerio dalis visose turimose atsargose palaipsniui mažėja, tačiau oficialusis sektorius neišparduoda doleriais išreikšto turto. Tiesą sakant, jis vis dar juos perka, kaip ir privatusis sektorius.
Federalinio rezervo ekonomisčių Carol Berto ir Ruth Judson pateikti duomenys, pakoreguoti atsižvelgiant į vertinimą, rodo, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius užsienio centriniai bankai ir privataus sektoriaus institucijos buvo grynieji JAV iždo vertybinių popierių pirkėjai.
Užjūrio privatusis sektorius taip pat buvo didelis JAV agentūrų skolos pirkėjas, o tai dar labiau verčia abejoti kai kuriuose rinkos sluoksniuose paplitusia nuomone, kad dolerio, kaip pagrindinės pasaulio valiutos, statusas sparčiai mažėja.
Berto ir Judson įverčiai rodo, kad užsienio centrinių bankų įplaukos į JAV iždo vertybinius popierius vasario mėn. sudarė 47,6 mlrd. dolerių, nors jų atsargų nominalioji vertė sumažėjo 20 mlrd. dolerių – iki 3,444 trln. dolerių.
Ši paklausa lėmė mažesnes iždo obligacijų kainas vasario mėn. ICE BofA Treasury Aggregate indeksas, rodantis bendrą JAV valstybės skolos vertybinių popierių vertę įvairiais terminais, per mėnesį sumažėjo 2,4 %.
Atsižvelgiant į sausio mėn. duomenis ir įskaitant privataus sektoriaus srautus, per pirmuosius du šių metų mėnesius pasaulio iždo obligacijų atsargos grynąja verte padidėjo 28,9 mlrd. dolerių, o grynieji agentūrų skolos pirkimai sudarė 22,4 mlrd. dolerių, rodo Berto ir Judson duomenys.
Standard Chartered G10 valiutų tyrimų vadovas Stephenas Englanderis mano, kad centriniai bankai visame pasaulyje didins investicijas kitomis valiutomis nei doleris. Tačiau tai bus laipsniškas procesas, kuris gali trukti ne vienerius metus.
“Nusivilsite, jei manysite, kad dedolarizacija reiškia dolerių pirkimo pabaigą. Doleriai vis dar bus perkami, tik už mažesnę kainą”, – sako Englanderis, ilgą laiką stebintis pasaulinių valiutų rezervų tendencijas.
“Net didžiausias dolerio skeptikas nemato katastrofiško dolerinio turto dalies sumažėjimo. Tai sunku vertinti rimtai, nes nėra alternatyvių pakaitalų”, – priduria jis.
Reikšmingas pirkimas
Pranešimai apie dolerio vertės mažėjimą jau daugelį metų buvo gerokai perdėti, tačiau šį mėnesį diskusijos įgavo naują atspalvį po to, kai Eurizon SLJ Capital vadovas ir ilgametis pasaulinių kapitalo srautų ekspertas Stephenas Jenas paskelbė tyrimo pranešimą.
Atsižvelgdamas į valiutų kursų svyravimus, Jenas teigia, kad praėjusiais metais dolerio, kaip rezervinės valiutos, rinkos dalis “stulbinamai sumažėjo”, “tikriausiai dėl masinio sankcijų taikymo”.
Jenas apskaičiavo, kad dolerio dalis oficialiose pasaulio atsargose pernai sumažėjo iki 47 %, palyginti su 55 % prieš metus ir 73 % 2001 m. Jis apskaičiavo, kad 2022 m. rinkos dalies praradimas buvo 10 kartų spartesnis nei jos nuolatinis mažėjimas per pastaruosius du dešimtmečius.
Tarptautinio valiutos fondo duomenys apie užsienio valiutos atsargas paprastai laikomi pasauliniu etalonu. Jie rodo, kad praėjusių metų pabaigoje dolerio dalis pasaulinėse atsargose buvo 58,4 % – mažiausia nuo 1999 m., kai buvo įvestas euras.
Tarptautiniai dolerinio turto pirkimai vis dar gali didėti, net jei dolerio dalis bendrose atsargose pamažu mažėja, kaip atrodo, šiuo metu.
Berto ir Judson duomenys rodo, kad užsienio centrinių bankų įplaukos į iždo vertybinius popierius pernai padidėjo 4,7 mlrd. dolerių, o pagal vertinimą pakoreguoti grynieji JAV agentūrų obligacijų pirkimai sudarė 97,3 mlrd. dolerių – didžiąją jų dalį įsigijo Kinija.
JAV iždo obligacijų padidėjimas yra nedidelis, jei atsižvelgsime į tai, kad užsienio centriniai bankai turi apie 3,5 trilijono JAV dolerių iždo obligacijų. Agentūrinių skolos vertybinių popierių padidėjimas yra daug didesnis, atsižvelgiant į tai, kad centriniai bankai turi apie 650 mlrd.
Žvelgiant plačiau, praėjusiais metais, įskaitant ir privatųjį sektorių, Berto ir Judson skaičiavimais, užsieniečiai įsigijo JAV obligacijų už daugiau kaip pusę trilijono JAV dolerių – 375 mlrd. dolerių vertės iždo vertybinių popierių ir 180 mlrd. dolerių vertės agentūrų vertybinių popierių.
Jų atlikti pagal vertę pakoreguoti tarptautinių srautų arba sandorių įverčiai siekia 2012 m. Duomenys rodo, kad oficialusis sektorius iždo obligacijas pardavė 2016, 2018 ir, svarbiausia, 2020 m., kai prasidėjo pandemija.
Kitais metais iš tikrųjų buvo vykdomas grynasis pirkimas, kartais didžiuliu mastu, pavyzdžiui, 2012, 2017 ir 2021 m. Įskaitant privatųjį sektorių, bendros užsienio įplaukos į iždo vertybinius popierius per pastaruosius dvejus metus buvo didelės.
Dolerio dominavimas gali susilpnėti, tačiau labai pamažu.
“Bet kokie realūs pokyčiai, darantys įtaką srautams ir vertinimams, greičiausiai vyks taip lėtai, kad bus vos pastebimi”, – rašė Alanas Stiuartas (Alan Stewart) iš Goldman Sachs.
Autorius: Jamie McGeever
Išsakytos nuomonės yra autoriaus. Jos neatspindi “Reuters News”, kuri yra įsipareigojusi laikytis sąžiningumo, nepriklausomumo ir šališkumo principų, nuomonės.
Parengta pagal Thomson Reuters
