Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Kur ieškoti naujų krypčių
Rinkos pokyčiai ne visada yra akivaizdūs, o tai apsunkina prisitaikymo kelią. Paskutinis mūsų užduoties klausimas susijęs būtent su šia problema: ar žinote, kur ieškosite atsakymų rytoj?
Šiuo atžvilgiu ypač praverčia tinklaveika (Networking). Tinklaveika – tai tiesioginiai susitikimai su kitais treideriais diskusijoms, o ne paprastas bendravimas internetiniuose pokalbių kambariuose. Kai tikrai praleidi laiką su kitais treideriais, pradedi suprasti, į ką jie žiūri… Ir dar – kas verčia juos nukreipti dėmesį į kažką kita. Tai padeda jums padidinti savo jautrumą svarbiems ekonominių duomenų, centrinių bankų politikos ir geopolitinės situacijos pokyčiams. Neseniai susitikau su makrostrategų grupe iš rizikos draudimo fondų. Tikėjausi iš jų gyvos diskusijos apie įvairių šalių pinigų politiką. Tačiau jų pokalbis sukosi apie naftą ir prekių rinkas bei veiksnius, darančius įtaką jų kainoms. Pokalbio akcentas buvo ne pasaulio ekonomika, o infliacija ir defliacija JAV. Tai man padarė įspūdį ir padidino mano jautrumą ryšiams tarp skirtingų aktyvų klasių.
Naujų požiūrių galima pasisemti iš taikomųjų finansų tyrimų. SSRN – ypač naudingas šaltinis moksliniams darbams šia tema, be to, nemokamas. Neseniai šiame šaltinyje radau impulsinių strategijų apžvalgą, kurioje buvo pateiktas unikalus požiūris į impulsus, kurį galėjau pritaikyti savo prekyboje. Susidūręs su panašiomis idėjomis, aš jas išbandau įvairiais laiko intervalais, kad pamatyti, ar jos turi prognozinę vertę. Paprastai priežasčių džiaugtis nerandu, bet kartais atrandu kokį nors naują ryšį. Būtent šis bandymas paskatino mane atidžiau pažvelgti į santykį tarp realizuoto ir numanomo akcijų volatilumo ir pradėti stebėti situacijas, kai numanomas volatilumas (tikėtinas volatilumas, kuris įskaičiuojamas į opcionų kainas) yra ypač didelis, palyginti su realiai realizuotu volatilumu.
Apskritai galima sakyti, kad yra du pagrindiniai pranašumai, leidžiantys prekiautojams prisitaikyti prie rinkos pokyčių, kurti savo verslą ir jį pertvarkyti – informacinis ir elgsenos. Informacijos pranašumas – bet kokia informacija, kuri šiuo metu turi prognozinę vertę rinkoms, bet nėra viešai prieinama prekiautojams ir investuotojams. Prekiautojas, turintis prieigą prie palydovų duomenų, kuriais jis nustato oro sąlygų ir derlingumo tendencijas, turi informacinį pranašumą žemės ūkio produktų rinkose. Prekiautojas, kuris turi galimybę stebėti visų akcijų kilimo ir kritimo tikų skaičių per dieną, turi potencialų informacinį pranašumą prieš tuos prekiautojus, kurie stebi tik įprastą žvakių grafiką. Labai dažnai informacinis pranašumas atsiranda dėl bandymų sukurti geresnius „pelės spąstus“. Kol kiti stebi augimo/kritimo liniją kaip rinkos pločio rodiklį, aš renku duomenis apie akcijas iš visų JAV biržų ir apskaičiuoju procentinę dalį tų, kurios prekiaujamos virš savo slankiųjų vidurkių. Paaiškėjo, kad tai yra jautresnis ir informatyvesnis rinkos pločio matas nei standartinis rodiklis.
Kitas pranašumas yra elgsenos. Rinkos dalyvių elgsenoje yra modeliai, daugelis kurių galima nustatyti ir vėliau iš jų gauti naudos. Stabilus rinkos augimas dažnai seka po žiaurių pardavimų: dažnai didžiausias rinkų augimo potencialas atsiranda būtent tada, kai dauguma dalyvių susitaiko su meškų trendu ir pradeda žaisti gynyboje. Panašiai, bulių nuotaikos, rinkos plėtros ir volatilumo nuosmukio laikotarpiai paprastai lemia žemesnę akcijų rinkos grąžą. Prekiautojas, kuris segmentuoja rinkos judėjimus pagal paros laiką, naudoja rinkos dalyvių elgesio modelius. Panašiai, reaguojantys į įvykius prekiautojai gali tikėtis, kad investuotojai nepakankamai ryžtingai sureaguos į pelno ataskaitą ar kitus duomenis, jei jie bus pernelyg toli nuo konsensuso, o tai suteikia galimybių sudaryti pelningus trumpalaikius sandorius.
Dar kartą pakartosiu pagrindinę šios knygos temą: dauguma patyrusių prekiautojų patiria nesėkmę ne dėl to, kad jiems trūksta disciplinos ar emocinės savikontrolės. Patyrę prekiautojai patiria nesėkmes dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jas patiria patyrę restoranų savininkai. Problema ta, kad jie toliau daro tai, kas juos padarė sėkmingais, kol tai veikia – ir toliau. Prisirišę prie savo ankstesnių metodų, jie nemato aplinkinių galimybių ir grėsmių. Nepakanka prekiauti šiandienos pranašumu; mes turime rasti ir rytojaus pranašumą. Tai reikalauja atkaklumo, atvirumo, produktyvumo ir kūrybiškumo. Ar mes galime ugdyti šias savybes? Tai yra antrosios šios knygos dalies tema.
***
„Treidingo psichologija 2.0“ pagrįsta ABCD temomis: prisitaikymas prie rinkos pokyčių [Adapting to changing markets]; Stipriųjų pusių tobulinimas [Building strengths]; Kūrybiškumo ugdymas [Cultivating creativity]; geriausių praktikų ir procesų kūrimas [Developing best practices and processes]. Kaip matėme, negalima tikėtis, kad mūsų rastas pranašumas veiks amžinai. Sėkmingi treideriai moka rasti naujų pranašumų šaltinių ir juos integruoti į savo verslą. Bet kaip galima ne tik pasiekti meistriškumą rinkose, bet ir daryti tai vėl ir vėl? Prisitaikymas reikalauja, kad mes kurtume ateitį remdamiesi savo dabartiniais laimėjimais. Mūsų stipriųjų pusių – talentų, įgūdžių, interesų ir pranašumų šaltinių – supratimas yra labai svarbus mūsų ateities nustatymui. Mūsų tikslas – suvokti ir naudoti nuolat kintančią rinkų dinamiką, maksimaliai panaudojant tai, kas geriausia, kas jau yra mumyse.
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com