Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Ultimatyvus dienos treideris – Lance Breitstein
1 dalis
Nuorodos: YouTube, podcast svetainė
Damos! Džentelmenai! Turiu nuojautą, kad daugeliui iš jūsų šis interviu bus vienas mėgstamiausių. Sveiki atvykę į 228-ąjį pokalbio su Lance’u Breitsteinu epizodą! Ne taip seniai Lance’as buvo Trillium prop-firmos vyresnysis treideris ir Čikagos filialo – antro pagal dydį po Niujorko būstinės – vadovas. Jis vadovavo dešimtims puikių diskrecinių treiderių ir kartu buvo bene geriausias Trillium treideris per visą įmonės istoriją.
Ši laida buvo įrašyta 2019 m., prieš pat Lance’ui pasiekiant naują įmonės pelno rekordą. Geriausio įmonės treiderio titulą jis pelnė 2020 m. ir 2021 m. su didžiule persvara. 2022 m. pradžioje Lance’as atsistatydino, kad galėtų susitelkti į filantropiją ir alternatyvius pelno šaltinius. Jo pasitraukimas suteikė mums galimybę pagaliau paskelbti šį interviu – iki šiol įmonės prašymu turėjau to nedaryti. Turiu jus įspėti: šiame interviu Lance’as kalba apie savo požiūrį, kuris gali nesutapti su Trillium požiūriu.
Prieš pradėdamas įrašinėti, paklausiau Lance’o, kiek turime laiko. Jis atsakė, kad interviu skyrė apie dvi su puse valandos. Nusijuokiau, nes buvau įsitikinęs, kad baigsime daug greičiau. Tačiau mes lengvai kalbėjomės daugiau nei dvi valandas! Todėl nusprendžiau šį interviu padalyti į dvi dalis. Tai, žinoma, pirmoji. Antroji ir tikriausiai net trečioji dalis bus paskelbta artimiausiu metu – su Lance’u suplanavome dar vieną interviu, kad užpildytume spragą tarp 2019 ir 2022 m.
Šioje interviu dalyje Lance’as papasakojo apie didelius sunkumus, su kuriais susidūrė mokydamasis prekiauti. Man buvo ypač įdomu, kad jo karjeroje buvo momentas, kai jis rimtai svarstė galimybę mesti treidingą. Jis taip pat kalbėjo apie tai, kaip jis prekiauja rinkos kapituliacija. Nors jis naudoja įvairias prekybos strategijas, šis fenomenas jam sekasi geriausiai. Žinoma, šiomis temomis neapsiribojame, bet pagaliau pradėkime! Lance’as – tikra mašina, esu tikras, kad ši laida jus galingai motyvuos tobulėti. Siūlau išjungti visus trukdžius, patekti į „zoną” ir atidžiai išklausyti šį interviu nuo pradžios iki galo. Pasveikinkite Lance’ą Breitsteiną!
***
– Akivaizdu, kad jus pažįstu kaip pripažintą treiderį. Bet, kiek žinau, jums buvo labai sunku mokytis! Būtų labai įdomu apie tai išgirsti. Prieš pradėdami nagrinėti šią temą, nupieškime bendrą vaizdą! Kiek laiko prekiaujate?
– Žinoma!!! Manau, kad prekiauju jau devintus metus.
– Ok, taigi devyneri metai!
– Ir visą tą laiką prekiavau akcijomis, ir trumpuoju laikotarpiu.
– Ar kada nors eksperimentavote su kitais produktais ar stiliais? Ar išbandėte trumpalaikę prekybą akcijomis ir iškart supratote, kad ji jums puikiai tinka?
– Na, koledže šiek tiek žaidžiau su opcionais ir ateities sandoriais, bet tai buvo tik bandymai, nieko daugiau. Vienintelė mano profesinė patirtis yra diskrecinė trumpalaikė prekyba akcijomis.
– Ar visus tuos devynerius metus prekiavote prop-kompanijoje? O gal pirmuosius porą metų užsiėmėte mažmenine prekyba?
– Ne, aš visą laiką prekiavau Trillium! Priklausau tai retai žmonių kategorijai, kurie anksti suprato, ko nori iš gyvenimo. Apie akcijas sužinojau koledže, pirmame arba antrame kurse. Kuo daugiau tyrinėjau šią temą, tuo labiau supratau: būtent tai ir noriu daryti! Manau, kad tai savybė, kurios reikia norint sėkmingai dirbti tai, ką darai. Ir aš manau, kad ją turiu. Šis verslas man labai artimas. Darbą Trillium gavau iškart po koledžo. Nuo to laiko esu čia iki šiol! Manau, kad šiais laikais tai reta, nes daugelis žmonių mieliau laksto iš vienos vietos į kitą ir tyrinėja įvairius karjeros kelius.
– Kada nusprendėte, kad norite prekiauti įmonės struktūroje? Koledže? O gal pirmiausia galvojote apie ką nors kita ir ši galimybė atsirado atsitiktinai?
– Į koledžą ėjau studijuoti verslo specialybės. Jokio konkretumo! „Verslas” atrodė toks įdomus ir jaudinantis dalykas… Pirmuosius porą metų koledže nebuvau tikras, ką tiksliai noriu veikti – užsiimti verslu, apskaita, finansais ar dar kuo nors… Bet viskas pasikeitė, kai perskaičiau knygą. Tikrai, jau pamiršau jos pavadinimą! „Mažoji knygelė apie investavimą akcijų rinkoje” ar kažkas panašaus… Apie akcijas išvis nieko nežinojau! Bet kai pradėjau ją skaityti, iškart pagalvojau – kaip tai šaunu! Tiesiog paimi pinigus – ir iš jų uždirbi dar daugiau pinigų! Įgūdis, kurį, manau, norėtų turėti kiekvienas. Kuo toliau skaičiau, tuo labiau mane traukė ši tema. Susidomėjimas peraugo į tikrą aistrą. Mane labai traukė šio karjeros kelio teikiamos perspektyvos. Apskritai jau pirmame ar antrame kurse supratau, ką noriu veikti.
– Manau, kad turėtume pakalbėti apie pirmuosius jūsų darbo metus įmonėje. Galėjote prisijungti prie įmonės iš karto po studijų… Kaip praėjo pirmieji dvylika prekybos mėnesių?
– Manau, kad įdomu net tai, kaip patekau į verslą! Įmonė turėjo nedidelį dukterinį biurą Prinstone, Naujajame Džersyje. Pagrindinis biuras buvo Niujorke – jis ten tebėra! Joje dirbo daugiau kaip 100 treiderių. Atrodo, kad šiuo metu ji yra viena didžiausių prop-įmonių… Paprasčiausiai dėl to, kad šiuo metu industrijos mastai nėra tokie dideli. Geriausiam įmonės treideriui, kuris tuo metu šį titulą užėmė apie 10 metų, nusibodo gyvenimas mieste ir jis nusprendė su šeima persikelti į Prinstoną. Jis atidarė mūsų nedidelį filialą! Žinoma, visi absolventai po studijų norėjo eiti į kokią nors Niujorko įmonę. Jie norėjo gyventi ir dirbti Didžiajame obuolyje, norėjo gyvybės, norėjo Volstryto! Tačiau geriausias firmos treideris… Jis gyveno ir dirbo Prinstone. Tais metais jis nusprendė paimti po savo sparnu du pradedančiuosius treiderius, ne daugiau. Ir aš nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe. Jei mokotės, mokykitės iš geriausiųjų. Net ir dabar, po beveik 10 metų darbo šiame sektoriuje, vis dar manau, kad jis yra geriausias kada nors sutiktas treideris.
Taigi šis sprendimas man buvo lengvas. Tiesiog negalėjau praleisti šios galimybės. Norėjau dirbti šiame biure, pas šį vaikiną, ir man nerūpėjo, kad Prinstone nėra socialinio gyvenimo ar didmiesčio atmosferos. Viskas, ko norėjau, buvo maksimaliai padidinti savo sėkmės galimybes. Nuostabu, kad dėl šių darbo vietų paprasčiausiai nebuvo jokios konkurencijos! Visi stengėsi gauti darbą Manhetene.
Taigi nuo pat pradžių, galima sakyti, laikiausi tiesiosios linijos. Man nerūpėjo Volstryto spindesys, tiesiog norėjau sėkmės! Taigi neturėjau nieko prieš darbą mažame biure. Jis buvo tiesiog mažytis – tai buvo sandėliukas! Visiška priešingybė didžiulėms spalvingoms prop-firmoms, kurias visi įsivaizduoja kalbėdami apie profesionalią prekybą. Visą biuro personalą sudarė trys žmonės! Aš, dar vienas naujokas ir mūsų viršininkas. Gyvenau ir dirbau Prinstone, mieste, kuriame nieko nepažinojau. Turiu pasakyti, kad tai toli gražu ne vakarėlių miestas. Taip, ten yra koledžas, bet jauniems specialistams ten labai vieniša! Tai miestas, skirtas šeimyniniam gyvenimui. Vidutinis jaunas vaikinas ten išprotėtų, bet aš maniau, kad man tai puikiai tinka – jokio išsiblaškymo! Jokių renginių, jokių savaitgalio vakarėlių, vaikščiojimo į restoranus, barus ir t. t. Viskas, ką turėjau, buvo mano kelias, kuriuo buvau apsėstas. Buvau pasiruošęs paaukoti bet ką, kad kuo geriau mokyčiausi.
– Kiek jums padėjo mokytis iš treiderio, kurį vis dar laikote geriausiu? Ko iš jo išmokote? Kiek tai buvo naudinga?
– Taip, dažnai pagalvoju – įdomu, kokiu treideriu būčiau tapęs, jei būčiau mokęsis iš ko nors kito? Deja, atsakyti į šį klausimą tiesiog neįmanoma. Manau, kad savo mentoriui esu skolingas už du dalykus…. Turiu pasakyti, kad mūsų įmonėje vyresnieji treideriai iš tiesų globoja jaunesniuosius! Taigi jis iš esmės pasidalijo su manimi visa savo prekybos sistema. Jis man išsamiai papasakojo, ką ir kodėl daro… Mano mentorius laikėsi techninio požiūrio. Gryna techninė analizė! Tačiau jo dėmesys detalėms buvo nuostabus. Jis pats mokėsi nuo nulio! Jis taip pat išmoko prekiauti prop įmonėje, bet neturėjo mentoriaus. Savo sistemą jis turėjo susikurti pats. Prisimenu jo vienas ant kito sukrautus grafikų sąsiuvinius… Kiekvienas grafikas buvo išskaidytas iki smulkiausių detalių. Visus barus jis buvo sunumeravęs! Jis pasižymėjo visas detales, jas užrašė ir nurodė galimus pritaikymus.
Taigi esu jam skolingas bent jau už tai, kad jis padėjo pagrindą mano požiūriui. Dabar naudoju kelis prekybos metodus, tačiau techninė analizė yra svarbi kiekvieno iš jų sudedamoji dalis. Visi mano sandoriai turi techninę struktūrą. Man techninė analizė – tai rinkos „istorija” apie aktyvą, vaizdinė jos dalyvių psichologijos iliustracija. Taigi tai buvo tikrai naudinga! Galų gale, galima sakyti, mokiausi iš iš Maiklo Džordano treidingo pasaulio. Išmokau jo sistemą. Gavau informacijos iš pirmų lūpų!
Tačiau yra dar kai kas svarbesnio. Nes Trillium kiekvienas treideris turi tam tikrą pranašumą! Ši situacija buvo unikali tuo, kad sėdėjau šalia vieno didžiausių šios industrijos treiderių. Ir aš galėjau matyti, kokie sandoriai padarė jį tokiu prekiautoju! Ir tai atsiskleidė net iš smulkmenų… 2 000 dolerių pelną jis vadino 2 dolerių pelnu. 50 000 akcijų poziciją – 50 akcijų pozicija. Jis ir aš mąstėme tūkstančiais, o ne vienetais! Jis specialiai mokė savo protą neturėti ribojančių įsitikinimų. Jis sakė, kad jei kažkas kitas gali tai padaryti, gali ir tu. Kodėl jūs negalite pasiekti tokios apimties? Kodėl negalite tapti vienu iš šios rinkos banginių?
Manau, kad tuo metu jis prekiavo apie 10 metų – kaip ir aš dabar… Tačiau jis vis dar labai gerbė – ir aistringai vertino – rinką. Nepaisant visų savo pasiekimų, jis nuolat kėlė klausimus – kaip galėčiau patobulinti savo požiūrį? Kaip galėčiau pasinaudoti nuosmukio ir lėtų rinkų laikotarpiais? Kaip galėčiau tapti geresniu tuo, ką darau? Tai, kad savo akimis pamačiau, jog įmanoma būti tokiam laisvam nuo ribojančių įsitikinimų… O dar jo didžiulės pozicijos ir didžiulis pelnas… Tai, ko gero, buvo vertingiausia. Nes tiesiog negalėjau negalvoti: jei jis gali tai padaryti, galiu ir aš. Manau, kad tai ir yra pagrindinis darbo su mentoriumi privalumas.
– Taigi darbo su stambiu treideriu patirtis padėjo jums įgyti augimo mąstyseną? Sakykite, ar jau anksčiau buvote linkęs į tokį mąstymą? O gal už tai turėtumėte būti dėkingas savo mentoriui?
– Manau, kad tam tikra prasme visada turėjau tokį mąstymą, nors darbas su mentoriumi padėjo jį dar labiau išvystyti. Žinoma, man labai patinka prekiauti akcijomis, tačiau pagrindinė mano aistra yra savęs tobulinimas! Man patinka optimizuoti ir tobulinti savo gyvenimo sistemą. Beveik visą laisvalaikį praleidžiu skaitydamas… Tai mano tikroji aistra.
Taigi, vienaip ar kitaip, augimo mąstysena mane lydi nuo seno. Tačiau neabejotinai mano mentorius padėjo man jį išvystyti ir nukreipti prekybos link. Jis parodė man savo požiūrį į sisteminimą… Jis viską susistemino, įskaitant net paprasčiausias sąvokas! Pavyzdžiui, didelis likvidumas yra geriau nei mažas likvidumas. Jei norite sukaupti didelę poziciją, akivaizdu, kad didelės kapitalizacijos akcijos yra saugesnės nei mažos kapitalizacijos ir likvidumo akcijos. Visas sąvokas jis išvesdavo iki kraštutinumų, o paskui pritaikydavo jas įvairiems sandoriams ir grafikų modeliams… Jam tai labai gerai sekėsi. Mokiausi iš jo smalsumo, jo požiūrio į sėkmingą viso to taikymą akcijoms… Ir prekybai apskritai.
– Norėčiau užduoti kitokį klausimą… Jūsų pirmieji prekybos metai – ar pavyko greitai tapti pelningu, ir jei taip, ar tai buvo jūsų mentoriaus dėka? Ar pavyko iš jo išmokti kokių nors įgūdžių?
– Taip, tai geras klausimas! Iš tikrųjų buvau vienas blogiausių mokinių klasėje. Pirmaisiais prekybos metais neturėjau nė vieno pelningo mėnesio. Nė iš tolo! Tai nuostabu, turint omenyje puikią mokymosi aplinką, kurioje buvau apsuptas. Ir vis dėlto prekiauti man buvo nepaprastai sunku – dėl daugelio priežasčių….. Pavyzdžiui, iš prigimties esu linkęs į susimąstymą! Lengvai užsisklendžiu savyje ir man nelabai sekasi priimti greitus sprendimus. O tai, žinoma, visiškai būtina prekybos versle, kuriuo užsiimu! Tikriausiai todėl taip ilgai užtrukau, kol ištobulinau savo požiūrį.
Be to… manau, kad mokytis iš šio vaikino buvo tarsi gerti iš gaisrinio hidranto. Jis naudojo tiek daug strategijų, vienu metu analizavo tiek daug veiksnių ir atsižvelgė į tiek daug niuansų… Man prireikė daug laiko, kad pagal visa tai susikurčiau pelningą pranašumą. Manau, kad jis buvo nusivylęs, jog nedarau pažangos. Jis matė, kad intelektualiai viską supratau! Tai, ką jis man pasakojo apie psichologiją, apie techninę analizę – viską supratau. Bet kai reikėjo prekiauti realiuoju laiku… Tai man buvo tikra kančia.
Manau, kad man pavyko įveikti šį barjerą tik todėl, kad išmokau mokytis! Paėmiau jo sistemą, išskaidžiau ją į atskiras dalis ir bandžiau išsiaiškinti, kaip galėčiau kuo efektyviau prieiti prie jos įsisavinimo. Kai tik pradėjau sisteminti mokymosi procesą, iškart pagalvojau: lengvi pinigai – kur jie?…? Dideli pinigai – velniop juos! Bet kuris iš jo metodų man būtų lengviausias? Kurį modelį, kurį iš savo mentoriaus metodų galėčiau lengvai atkartoti? Ką galėčiau įvaldyti greičiausiai? Kai tik pradėjau sisteminti savo mokymąsi ir tobulėjimą, mano verslas iš karto įsibėgėjo!
– Kiek tuo metu jau prekiavote?
– Pažiūrėkime… Visus pirmųjų prekybos metų mėnesius baigiau nuostolingai. Per kitus šešis mėnesius turėjau porą pelningų mėnesių… Tačiau manau, kad maždaug antrųjų metų pabaigoje pradėjau įgauti pagreitį. Tuo metu mano bendras pelnas per visą prekybos laiką pasiekė 100 tūkst. Mūsų įmonėje tai yra svarbus etapas! Jį peržengusieji nebėra laikomi pradedančiaisiais. „Berniukas tapo vyru” ir panašiai! Man prireikė dvejų metų.
Dabar apie beprotiškiausią dalį… Man prireikė dvejų metų, kad prekybos srityje uždirbčiau 100 tūkst. Bet kad nuo 100 tūkst. pereičiau prie 200 tūkst. užtrukau tik du ar tris mėnesius! O tų kalendorinių metų pabaigoje jau uždirbau apie 100 tūkst. per mėnesį. Kaip man pavyko taip greitai padidinti prekybos mastą? Mėgstu prekybą lyginti su pokeriu… Svarbiausia suprasti pagrindus, rasti pranašumą, o tada uoliai laikytis savo požiūrio. Palyginti su tuo, didinti pagreitį yra lengva! Svarbiausia – nuosekliai laikytis savo strategijos. Apskritai, kai tik sulaukdavau teigiamų atsiliepimų ir pasitikėdavau savo jėgomis, mano pelningumas tiesiog pakildavo! Ir jis niekada nebekrito atgal.
– Ar galėtumėte teigti, kad jūsų spartų augimą iš dalies lėmė naujai įgytas pasitikėjimas savimi? O gal tai ne visai tiesa?
– Šimtu procentų! Treiderių dažnai klausiama, ar jų karjeroje buvo koks nors stebuklingas momentas, koks nors lūžio taškas. Kai kuriems toks momentas iš tiesų buvo, bet nemanau, kad man taip nutiko. Tiesiog kasdien tobulinau savo prekybą, po vieną lašą. Žinote, kaip būna – vieną dieną pavyksta išvengti nedidelio nuostolio, o kitą dieną pastebite dėsningumą, kai praėjusį kartą uždirbote 100 JAV dolerių, o dabar uždirbate 200 ar 300 JAV dolerių. Pokyčiai nedideli, tačiau laikui bėgant jie kaupiasi, ir nuostolingas dienas vis dažniau ima keisti pelningos dienos. Ir jūs įgyjate pasitikėjimo savo požiūriu.
Manau, kad tai tinka beveik bet kuriai sričiai! Svarbiausia yra mažos pergalės. Jas pasiekite po vieną, ir ilgainiui jos ims augti kaip sniego gniūžtė. Kai tai pradėjo vykti su manimi… Štai čia pravertė darbas su mentoriumi! Nes jis suteikė man drąsos. Kai praėjusį kartą įėjau su 200 akcijų pozicija, dabar galėjau nuspręsti įeiti su 400 akcijų pozicija. O kai pradedi gauti stabilų pelną, labai lengva didžiuotis! Sėkmingai prekiaujate 500 akcijų pozicijomis. Bet tada pažvelgiate į šalia sėdintį vaikiną, vieną didžiausių Volstryto prekiautojų… Ir pamatote, kad jis prekiauja 50 000 akcijų pozicijomis. Ir jūs galvojate: *****! Man dar reikia nueiti ilgą kelią. Kas nors kitas mano pozicijoje prekiautų 1 000 akcijų.
Kai dirbate kartu su tokiu treideriu, tai negali nedaryti įtakos jūsų augimo tempui. Be to, jūs pradedate jausti rinkos gylį ir matote, kaip toli galite nueiti. Tai tarsi internetinis pokeris! Svarbiausia išmokti laimėti statant 1 ir 2 JAV dolerius. O pereiti prie 5/10, 10/20, 50/100 statymų yra palyginti lengva! Prekyboje – dar labiau! Juk didinant pokerio limitus, auga ir jūsų priešininkų lygis. Tačiau prekyboje visada žaidžiate prieš tą pačią rinką! Skiriasi tik jūsų sandorių dydis. Didinti apyvartas prekyboje dar lengviau nei pokeryje. Vienintelis sunkumas yra praslydimai.
– Galbūt šiek tiek nukrypau nuo temos, bet norėčiau žengti žingsnį atgal ir užduoti jums šį klausimą… Mūsų pokalbyje prieš interviu minėjote, kad jūsų karjeroje buvo laikas, kai rimtai svarstėte galimybę mesti prekybą. Buvote pasirengęs pasiduoti ir atsisakyti savo svajonės tapti treideriu. Ar galite mums apie tai papasakoti?
– Taip, praleidau šį atvejį! Tomis dienomis įmonė prekiautojams mokėjo vos 26 000 dolerių metinį atlyginimą. Vos užteko stogui virš galvos, nes turėjau mokėti paskolą už mokslą, o kitų pajamų šaltinių neturėjau… Ko gero, nenuostabu, kad anksčiau ar vėliau pagalvojau: „Man labai patinka šis darbas… Bet šį darbą dirbu jau seniai, o šviesos tunelio gale vis dar nėra. Pradėjau abejoti, ar galiu tai daryti. Ir tai baisu! Juk niekas nežino, ar jam pavyks… Manau, kad šiuo požiūriu mažmeninė prekyba yra dar sudėtingesnė. Anksčiau ar vėliau kiekvienas susimąsto, kiek laiko ir pinigų yra pasirengęs investuoti į savo mėgstamą verslą. Deja, gyvenime negalima ignoruoti praleistų galimybių! Po koledžo man buvo pasiūlytas darbas viename didžiausių Niujorko bankų. Per metus galėjau uždirbti šešiaženklį skaičių. Ir tai buvo iškart po studijų baigimo. Būčiau turėjęs puikų gyvenimą. Bet vietoj to sėdėjau Prinstone, vienas… Liedamas prakaitą, kraują ir ašaras, investuodamas kiekvieną savo gyvenimo valandą, kiekvieną mintį ir kiekvieną įkvėpimą į prekybą… Jau ištisus metus! Ir vis tiek tebebuvau blogiausias savo klasėje.
Taigi pagalvojau: nors man patinka šis verslas, galbūt aš tiesiog nesugebu pelningai prekiauti… Manau, kad tai visiškai racionali mintis. Reikia būti bepročiu, kad nekeltum tokių klausimų, kai nematai jokių rezultatų – ir tai nepaisant to, kad dirbi iš visų jėgų! Niekada nedirbau taip sunkiai, kaip tuo metu. Aukštasis mokslas man atėjo lengvai. Jei iškildavo problema, ją visada buvo galima išspręsti papildomų užsiėmimų pagalba. Visus egzaminus išlaikiau „puikiai”. Niekada anksčiau nebuvau susidūręs su tokiomis kliūtimis, niekada nebuvau buvęs blogiausias savo klasėje….
Šiaip ar taip, anksčiau ar vėliau perėjau per savo kontaktus ir susitariau dėl kelių pokalbių. Manau, kad bandžiau įsidarbinti D. E. Shaw ir… Dar kažkur, nepamenu. Ačiū Dievui, manęs nepriėmė [juokiasi]! Ačiū Dievui, kad tuos pokalbius sužlugdžiau. Jei būčiau palikęs Trillion, tai būtų buvusi didžiausia klaida mano gyvenime!
Kai kurie žmonės klausia – kokiu momentu turėtum pasiduoti? Manau, kad mano atveju buvo svarbu štai kas… Nors negavau pelno, intelektualiai viską supratau – ir vis dar tobulėjau! Tik labai lėtai. Viena iš mano mėgstamiausių knygų yra „Atominiai įpročiai”. Joje pateikiamas puikus pavyzdys – vandens šildymas! Vanduo užverda ne iš karto. Jis šyla lėtai ir nepastebimai. Jis neužverda, kol neateina kritinis taškas. Bet kol jis ateis, jums atrodys, kad niekas nevyksta ir kad visos jūsų pastangos veltui.
Todėl manau, kad atsidūrusiems panašioje padėtyje reikia rimtai susimąstyti… Ar tikrai mylite tai, ką darote? Ir jei taip, ar matote pažangą? Ar pasiekiate mažų tikslų? Prisimenu, kaip aptarinėjau savo padėtį su draugais ir kitais savo grupės prekiautojais. Klausiau, ką apie visa tai manote? Ir kai kurie iš jų man pasakė: „Nepasiduok! Patikėk manimi, tu gali tai padaryti, aš tai matau! Padarytum didelę klaidą, jei pasitrauktum”.
Galite pabandyti išsikelti sau kokį nors tikslą. Pavyzdžiui, „jei iki antrųjų metų pabaigos neuždirbsiu X pelno, pasitrauksiu”. Arba „pasitrauksiu, jei iki antrųjų metų pabaigos neuždirbsiu bent kelių pelningų mėnesių”. Kai pradėjau imti interviu, taip ir padariau… Pagalvojau, kad jei nepamatysiu poros pelningų mėnesių ar kitokio vilties žybsnio, turėsiu pasitraukti… Nors tai ir sudaužytų man širdį.
Bet kaip tik tą pavasarį, kai pradėjau eiti į pokalbius, rinkoje pasirodė vienas modelis… Techninis modelis, mano bosas jį tiesiog dievina. Iš esmės tai gepas žemyn dėl išsekimo. Mano bosas atsižvelgia į krūvą šio modelio niuansų ir prekiauja tik geriausiais. Ir šis modelis buvo kaip tik vienas iš tokių! Jis pasirodo tik kartą ar du per metus. Jau kelis kartus mačiau, kaip bosas prekiauja šia figūra. Gerai jį supratau ir sugebėjau pastebėti pakankamai anksti. Be to, tai buvo pirmas kartas, kai į rinką įžengiau dideliu mastu. Tomis dienomis diena, kai gaudavau 1 000 JAV dolerių pelno, man buvo laikoma gera diena. Tačiau šis modelis man atnešė apie 11 000 JAV dolerių! Ir aš pagalvojau – aš tikrai galiu tai padaryti! Aš tikrai galiu tai padaryti! Net jei šis modelis pasirodo tik porą kartų per metus, galiu iš jo uždirbti pinigų, jei sudarysiu didelius sandorius! Aš galiu tai pakartoti!
Jei ir turėjau kokį nors lūžio tašką, tai buvo šis. Tai buvo pakankamai geras sandoris… Ir pakankamai lėtas, kad turėčiau laiko jį apgalvoti, sujungti taškus ir suvokti – taip, tai tikrai gera konfigūracija! Taigi, aš sudariau didesnį sandorį nei įprastai. Prisimenu, kaip pagalvojau: „Lance’ai, tu turbūt nebeturi daug laiko tai daryti. Ir tai tikriausiai yra geriausia sąranka, kurią pamatysi per paskutinius porą savo karjeros mėnesių. Jei tau tai patinka, dabar geras metas įsitraukti į didelę sumą”. Neabejotinai tas didelis pelnas leido man atsikvėpti.
– Kaip manote, ar jei nebūtumėte turėjęs poros pelningų mėnesių, kaip planavote, ar iš tikrųjų būtumėte nutraukęs prekybą?
– Taip! Manau, kad būčiau tiesiog privalėjęs tai padaryti. Man patiko prekiauti! Tačiau supratau, kad būčiau galėjęs daryti kažką panašaus ir kitame darbe. Be to, labai bijojau… Anksčiau studijavau verslą, todėl žinojau, kaip pavojinga praleisti galimybes. Mačiau, kaip žmonės tiesiog švaistė laiką darydami dalykus, kurie neatsiperka! Taip elgtis negalima. Anksčiau ar vėliau turi sustoti. Tai tarsi prekyba… Pradėdami sandorį turite apriboti riziką ir įvertinti galimą atlygį. O tai yra dinamiškas kintamasis. Rizika, alternatyviosios sąnaudos, galimas atlygis – visa tai nuolat kinta. Bet svarbiausia – sėkmės tikimybė! Ji taip pat nuolat svyruoja.
Lengva pervertinti savo sėkmės galimybes, tai dažnas kognityvinis iškraipymas. Kai pradėjome užsiėmimus, mūsų buvo 25. Ir kiekvienas iš mūsų žinojo, kad sėkmės tikimybė šiame darbe yra nereikšminga. Ir vis dėlto – kiekvienas manė, kad gali tai padaryti! Nors matematiškai tai buvo tiesiog neįmanoma. Aš taip pat buvau vienas iš tų žmonių. Aš irgi sakiau: „Taip, žinau, kad čia visi bankrutuoja, bet aš nesu vienas iš jų! Aš ne kvailesnis už kitus ir dirbsiu daug sunkiau”.
Bet kai praeina daugiau nei metai, o tu vis dar neturi nė vieno pelningo mėnesio, tiesiog tenka susitaikyti, kad tavo sėkmės šansai nebėra tokie dideli. Pasiekiau tašką, kai sėkmės tikimybė buvo tokia maža, kad atrodė, jog rizika jau pradeda nusverti galimą atlygį. Socialinio gyvenimo trūkumas taip pat darė man spaudimą… Juk šiai veiklai skyriau visą savo energiją ir laiką! Man nebuvo linksma, aš negyvenau miesto gyvenimo, neturėjau draugų už darbo ribų… Bet turėjau didžiulę paskolą už mokslą! Be to, mano šeimai taip pat reikėjo finansinės paramos… Apskritai buvau taip arti to, kad paspausčiau gaiduką, kaip tik galėjau! Tiesą sakant, tai tikras stebuklas… Tai, kad viskas pakankamai gerai susiklostė ir aš vis dar galėjau tapti tuo žmogumi, kuriuo esu šiandien. Galbūt tai sėkmė, galbūt sunkus darbas, o gal ir viena, ir kita… Bet iš tiesų viskas pavyko tiesiog puikiai.
– Iš tikrųjų tai labai įdomi tema! Apie tai tikrai nekalbama… Dabar atsigręžiu į savo ankstesnius interviu… Net neprisimenu, kad būčiau su kuo nors apie tai diskutavęs! Kuriuo momentu laikas pripažinti pralaimėjimą ir mesti prekybą? Kaip priimate tokį sprendimą? Juk visi mano, kad niekada negalima pasiduoti ir pripažinti nesėkmės… Man buvo labai įdomu išgirsti jūsų požiūrį šiuo klausimu.
– Taip, manau, kad tai svarbu! Tiek versle, tiek prekyboje labai paplitęs kognityvinis iškraipymas, vadinamas „sistemine atrankos klaida”. Pagal apibrėžimą visi jūsų podkasto svečiai yra tarp 0,1 % žmonių, kuriems pavyko pasiekti sėkmę vienoje sudėtingiausių sričių pasaulyje. Konkurencija čia milžiniška. Tačiau niekas negirdi kitų 99,9 % žmonių balsų, iš kurių daugelis iššvaistė savo santaupas, iššvaistė gyvenimo metus ir galbūt net įklimpo į skolas, siekdami svajonės apie sėkmingą verslą ar prekybą.
Bijau, kad dauguma žmonių nesuvokia, kokia reali yra sisteminė atrankos klaida. Aš ją supratau, bet tik todėl, kad mėgstu elgesio psichologiją! Šį kursą lankiau koledže, todėl žinojau, kad vienas iš pagrindinių kognityvinių iškraipymų yra tas, kad žmonės netiki, jog jiems taikomi kognityviniai iškraipymai! Paklauskite bet kurio žmogaus, ar jis pervertina tikimybę, kad jam pasiseks. Jis paprastai jums atsakys – ne, aš tikrai tikiu, kad galiu tai padaryti! Nors statistiškai tik 4 iš 25 žmonių pavyksta… Vis dėlto visi 25 manys, kad jie yra tie 4. Tai visada verta apsvarstyti! Kai kurių dalykų mūsų silpni žmogiški protai tiesiog nelabai gerai apdoroja.
Kitas įdomus dalykas… Dabar ne tik prekiauju, bet ir dirbu su įmonės naujokais – vedu su jais pokalbius, konsultuoju juos… Pastebėjau, kad kai žmogui tiesiogiai pasakai, kad mokytis prireiks maždaug 18-24 mėnesių, mokymosi kreivė bus Y, o nuostolių dažnis bus X, jis visada tau atsako – taip, suprantu, dveji metai, gerai, jokių problemų! Bet kai žmogus atsiduria griovyje… Kai nuostolingi mėnesiai eina vienas po kito ir jis pradeda jausti nusivylimą, kad praranda pinigus, vis kartoja tas pačias klaidas… Jis deda visas pastangas – bet nemato jokių rezultatų! Dvejų metų laikotarpis suvokiamas kaip kažkas abstraktaus. Bet 12 ar 13 nepelningų mėnesių ir bevaisiai bandymai – štai ką žmogus jaučia savo kailiu! Ir tiesiog negali negalvoti: žinojau, kam pasirašau, bet neįsivaizdavau, kad bus taip… Tiesiog negali suvokti, kad būtent tu būsi tas žmogus, kuris susidurs su didžiuliais sunkumais. Net jei jums pavyks, vis tiek kentėsite. Prekiauti visada sunku, nesvarbu, kas tu bebūtum. Prekyba niekada nėra lengva.
– Kai paminėjote kognityvinius iškraipymus, iškart prisiminiau prieš porą metų išleistą leidinį… Jis vadinasi „Jūs nežinote, kaip jūs klystate”. Jame kalbama apie įvairius kognityvinius iškraipymus, į kuriuos linkęs mūsų protas. Jei kam nors įdomu, aprašyme įdėsiu nuorodą į leidinį.
– Yra gera knyga šia tema – Annie Duke’o «Thinking in Bets»! Elgsenos finansai ir elgsenos psichologija yra nuostabūs mokslai.
– Lance’ai, mes su jumis turime vieną bendrą draugą… Turiu pasakyti, kad kiekvieną kartą, kai jis pamini jūsų vardą, prie jo prideda „kapituliacijos treideris” [juokiasi]. Taigi, nuo pat pradžių buvai man žinomas kaip prekiautojas, kuris medžioja kapituliacijas… Ir kuriam puikiai sekasi iš jų uždirbti. Norėčiau su jumis aptarti šią temą. Pirma… Kaip sužinojote, kad turite talentą prekiauti kapituliacijomis? Be to, kas yra kapituliacija? Tiesiog tuo atveju, jei kas nors nežino šio termino!
– Žinoma. Sakyčiau, kad kapituliacija yra realus kainos „nutekėjimas”. O kapituliacija gali būti ir žemyn (dėl panikos), ir aukštyn (dėl euforijos). Iš esmės tai tiesiog didžiulis judėjimas, ir mums ne taip svarbu, į kurią pusę jis nukreiptas ir kas jį sukelia. Žinoma, kaip prekiauti kapituliacijomis, išmokau iš savo mentoriaus, jis specializavosi šioje srityje. Jos labai įdomios koncepciniu požiūriu….
Pradėkime nuo to, kad visus požiūrius galima suskirstyti į dvi kryptis – prekybą pagal trendą ir prekybą pagal grįžimą prie vidutinės kainos. Kiek galiu pasakyti, išskyrus rinkos formavimą ir visokias keistas kiekybines strategijas, visus požiūrius galima suskirstyti į vieną iš šių dviejų krypčių. Jei prekiaujate trendais, turite susisteminti viską, kas su jais susiję! Kodėl jie vyksta, kur jie vyksta, kaip nustatyti trendo pradžios modelius ir kaip geriausiai struktūrizuoti savo sandorius… Arba galite prekiauti grįžimu į vidurkį, t. y. kainų grįžimu į tam tikrą pusiausvyros būseną. Žinoma, aš viską supaprastinu, yra daugybė metodų, bet vis dėlto! Turiu pasakyti, kad nesvarbu, kokia aktyvų klase prekiaujate, labai sunku nuspėti trendo pradžią. Kad ją nustatytumėte, turite būti labai aktyvūs. Tačiau kapituliacijos, t. y. rinkos panika ir kainų kritimas (arba kilimas)… Jų numatyti iš anksto nebūtina!
Kaip pavyzdį paimkime bitkoiną. Keletą metų bitkoino kaina svyravo apie 300-400 JAV dolerių… Jei būtumėte manęs paklausę, ar jis pradės kilti iki 20 000, būčiau atsakęs – neįsivaizduoju! Nemanau, kad kas nors tai žinojo. Taip, kai kurie žmonės manė, kad tai įmanoma, bet jei kas nors jums sako, kad buvo įsitikinęs, jog bitkoinas pasieks 20 000 – jie tiesiog meluoja.
Taigi nustatyti tendencijas iš anksto ir su didele tikimybe yra labai sunku. Tačiau kai rinką apima euforija, tai jau visai kas kita! Kaip pavyzdį paimkime dot-com bumą. Arba bet kurį kitą burbulą… Kapituliacijos yra gerai, nes turi daug tų pačių savybių! Kapituliacija – tai itin staigus, eksponentinis kainos pokytis. Be to, kapituliacijos visuomet pasižymi milžinišku kiekiu ir didele apyvarta… Rinka nuolat iš naujo nustato vidutinę kainą. Daugelį metų vidutinė bitkoino kaina buvo 300 JAV dolerių! Bet staiga kilo euforija! Visi kalba apie bitkoinus! Visi bando išsiaiškinti, kaip jį nusipirkti… Tie, kurie tikėjo juo nuo pat pradžių, nusipirko už 300. Bet kaina staiga šoktelėjo iki 20 000! Arba 22 000, nepamenu… Vidutinė „silpnų rankų” kaina staiga nebebuvo 300! Ne 1 000, ne 3 000 ar 5 000… Apyvarta staiga taip išaugo, kad vidutinė kaina dabar yra 20 000! Ir bitkoinas dabar yra „silpnose rankose”! Visi šie žmonės – jie nuo pat pradžių netikėjo bitkoinu. Jie yra septyniasdešimt ketverių metų močiutės, kurios parduoda savo namus, kad nusipirktų daugiau bitkoinų ir taptų bitkoinų milijardieriais iki septyniasdešimt šešerių metų.
Faktas: niekas negalėjo su pakankamu tikrumu numatyti, kad taip nutiks. Tačiau dabar, kai tai įvyko, galime nustatyti kapituliacijos požymius ir jais prekiauti. Nereikėjo numatyti, kad dėl bitkoinų prasidės euforija. Bet kai ji prasidėjo, aš ją pastebėjau. Štai koks kapituliacijos grožis! Dotcom burbulas, panika tam tikrose akcijose ar visame sektoriuje – tai nesvarbu! Jūs tiesiog reaguojate ir „sekate paskui ritulį”. Man nereikia bandyti išsiaiškinti, kurioje turto klasėje, biržoje ar sektoriuje prasidės panika ar euforija. Bet kai tai įvyksta, galiu su tuo susidoroti.
Štai kodėl manau, kad tai veiksmingas metodas… Ir jis dar veiksmingesnis, kai į jį pažvelgiama per techninės analizės prizmę! Savo sistemas, savo Price Action stebėjimo metodus galime taikyti beveik viskam! Bitcoin, nafta, XYZ, Apple, auksas, sidabras… Kad ir kur būtų kapituliacija su galingu apimties padidėjimu, galiu prekiauti ja ir su ta pačia sistema, nes techninė analizė yra tiesiog rinkos psichologijos išraiška. Kaina ir laikas yra svarbiausi kintamieji. Jei investuotojai ar dienos prekiautojai kelis mėnesius už turtą moka vieną kainą, o paskui staiga (be jokio fundamentalaus pokyčio) pradeda mokėti kitokią kainą, daug didesnę ar mažesnę – taip, tikriausiai verta į tai atkreipti dėmesį!
Manau, kad man pavyko sėkmingai laikytis šio požiūrio, nes visada stengiuosi atsižvelgti į visus niuansus. Čia grįžtame prie akcijų specifikos… Nemanau, kad atskleisiu firmos paslaptį, jei pasakysiu: akivaizdu, kad kuo nuobodesnis dalykas, tuo jis patrauklesnis! Taip, niekas nežino, kiek iš tikrųjų turėtų būti vertas bitkoinas! Tai yra socialinė sąvoka. Negaliu pasakyti tikrosios jo vertės. Pavyzdžiui, nafta turi praktinę paskirtį. Žinoma, rinkos gali nesutarti dėl to, kiek ji turėtų būti verta, bet ji bent jau turi fizinį pritaikymą, tam tikrus iš jos gaminamus galutinius produktus, kurie galiausiai daro įtaką jos kainai. O jei naftos kaina nukrypsta nuo normos, ir greitai, ir toli… Kuo nuobodesnis turtas, kuo mažesnis jo įprastas volatilumas, tuo labiau esame tikri, kad staigus jo pokytis yra nenormalus. Kaip pavyzdį paimkime trisdešimties metų trukmės obligacijų volatilumo šuolį pastaruoju metu… Judėjimas aukštyn, kuris įvyko šių metų kovą ir balandį – jis atrodė visai kaip kapituliacija! Staiga visi išsigando defliacijos ir lėtėjančios ekonomikos… Ir puolė pirkti obligacijų! Jos yra prekė, kurios vertę galima apskaičiuoti. Žinome, kad šių trisdešimties metų pabaigoje gausime tam tikrą išmoką už obligacijas.
Taigi turėtume pabandyti susisteminti visus niuansus. Įskaitant turto „nuobodumą”. Kuo nuobodesnis turtas, dėl kurio kyla panika, tuo geriau! Panika dėl „Apple” akcijų yra daug saugesnė prekybai nei panika dėl kokios nors naujos biotechnologijų bendrovės, apie kurią niekas nieko nežino. Jei „Apple” kaina nukris nuo 200 iki 100 JAV dolerių, esu tikras, kad dėdė Bafetas pradės pirkti. Aš pirksiu po 100, o jis pirks po 120, 130, 140, 150… Tačiau to nepasakysi apie kokios nors įtartinos biotechnologijų bendrovės akcijas.
Štai kaip mes kuriame savo statymus ir strategijas! Sistemindami kiekvieną niuansą. Pavyzdžiui, galime pabandyti apibrėžti – kaip atrodo tobulas dienos grafikas? Tobulas dienos grafikas? Kaip atrodo tobula 2 lygio kapituliacija? Į visus šiuos dalykus galima atsižvelgti sisteminant prekybos kapituliacijomis strategijas.
– Iš to, ką mums papasakojote, panašu, kad atsižvelgiate į bendrą vaizdą, kaip prekiaujama akcijomis ar kokiu nors produktu. Pasirodo, kad kapituliacijos metodus galima nustatyti net pagal dienos ar savaitės grafikus….. Bet jūs jais prekiaujate dienos metu?
– Taip! Tai dar vienas techninės analizės grožis. Jos koncepcijos pritaikomos bet kuriame laiko intervale! Bent jau mano asmenine nuomone. Didelės akcijos, tokios kaip „Apple”, paprastai yra mažiau svyruojančios nei mažos akcijos. Tai galioja ir savaitiniams, ir dieniniams, ir vidurio dienos grafikams. Tačiau praktiškai šias sąvokas taikome dienos eigoje.
– Manau, kad iš dalies jau atsakėte į šį klausimą, bet norėčiau jį šiek tiek patikslinti… Kaip atskirti aktyvų pardavimą, kuris kartais pasitaiko akcijose, nuo kapituliacijos? Kokiais kriterijais galite remtis?
– Taip, grįžkime prie dienos treidingo temos, manau, kad ji mus labiausiai domina! Mes negalime tiksliai nustatyti vidinės vertės. Aš esu dienos prekiautojas, analitika neužsiimu! Man nerūpi fundamentalioji analizė. Stengiuosi atsižvelgti į pagrindus, bet… Tai – mylios gylio tema, o aš į ją pasineriu tik per colį. Iš esmės mums nereikia žinoti vidinės vertės, kad galėtume prekiauti aktyvu. Nes vis tiek niekas nieko vidinės vertės nežino. Tačiau galime atsižvelgti į pusiausvyros kainą!
Paimkime pavyzdį iš rinkos… „Chevrolet Corvette” automobilius! Tarkime, kad per pastarąsias 10 dienų šie automobiliai buvo parduodami po 50 000 JAV dolerių. Stabilu! Turime 10 duomenų taškų. Jei juos nubraižysime grafike, pamatysime, kad kaina yra pusiausvyroje. Tačiau jei ji staiga nukrenta iki 45 000 arba 43 000 JAV dolerių (darant prielaidą, kad esminių pokyčių neįvyko), galime manyti, kad gavome didžiulę nuolaidą! Tokiu atveju aš mielai nusipirksiu sau visiškai naują „Corvette”. Nors nežinau jo vidinės vertės, žinau, kokią kainą rinka jau kurį laiką yra pasirengusi priimti.
Tas pats ir prekyboje… Net Warrenas Buffettas nežino tikrosios „Apple” akcijų vertės. Bet jei penkias valandas (dienas, mėnesius) jų kaina siekė 300 JAV dolerių, o per pastarąsias dvi minutes nukrito iki 295 JAV dolerių – tai galimybė, kuria verta pasinaudoti! Žinoma, visi kiti dalykai yra vienodi. Būtent tokia prekyba mane sudomintų.
– Gerai, supratau! Lance’ai, manau, kad turiu gerą klausimą šia tema… Ką darėte, kad išmoktumėte geriau prekiauti tokiais sandoriais? Esu tikras, kad jie sudaro didelę dalį tavo metinio pelno, todėl turėjai įdėti daug pastangų, kad patobulintum savo požiūrį. Ką konkrečiai darėte, kad tai padarytumėte?
– Manau, kad čia verta grįžti prie mano apsėdimo meta-mokymosi tema! Tai yra veiksmingo saviugdos menas. Manau, kad apskritai literatūroje šia tema linkstama pabrėžti sąmoningą praktiką, kryptingą analizę, sisteminį požiūrį ir pasikartojimų kaupimą.
Savo mokiniams mėgstu pateikti tokį pavyzdį… Paimkime du dienos prekiautojus. Kiekvieną dieną jie atidžiai stebi rinkas. Per savaitę jie prie ekrano praleidžia 50 valandų. Tačiau valandos nėra svarbiausia! Pirmasis prekiautojas tik perverčia kotiruotes, žiūri į grafikus, bet jų nesupranta. Šio prekiautojo rezultatai nebus palyginami su antrojo prekiautojo, kuris sugaišta lygiai tiek pat laiko, bet teisingai renkasi akcijas, išsamiai jas studijuoja, užsirašinėja… Per dieną gauname tik porą gerų galimybių. Mums tereikia jas susisteminti! Peržiūrėkite praeities pavyzdžius, analizuokite juos, susisteminkite kiekvieno modelio privalumus ir trūkumus, darykite analogijas su kitais… Jei visa tai darysite, pasieksite daug įspūdingesnių rezultatų nei pirmasis prekiautojas, kuris iš esmės yra tik kūnas ant kėdės.
Tačiau yra dar geresnis pavyzdys… Tai gerai žinoma patirtis, kuri buvo atlikta daugybę kartų praeityje! Paimkite du žmones, pastatykite juos priešais krepšinio lanką ir paprašykite, kad kiekvienas jų atliktų po dešimt laisvų metimų. Asmuo, kuris neanalizuoja savo metimų ir nekoreguoja savo judesių, parodys vidutiniškus rezultatus. Tačiau jei žmogus po kiekvieno metimo analizuoja, ką jis padarė gerai, o ką blogai, ir atlieka atitinkamas korekcijas (šiek tiek stipriau, šiek tiek labiau į kairę ir t. t.)… Jo mokymosi sparta padidėja eksponentiškai!
Šias sąvokas stengiuosi taikyti mokydamasis įvairių rūšių sandorių. Taip pat dirbu ir su savo praktikantais! Stengiuosi juos mokyti kuo efektyviau. Svarbiausia išmokti geriausių, paprasčiausių galimybių. Ir jas reikia struktūrizuoti kuo praktiškiau. Tai daroma dėl pakartojamumo, kad mano mokiniai galėtų jas praktikuoti vėl ir vėl.
Kai rinkoje būna sąstingis, per savaitę tikriausiai gauname tik apie tris ar keturis gerus sandorius! Bet… Jei iš praeities esate sukaupę gerų sandorių bazę, nebūtina apsiriboti tik trimis ar keturiais sandoriais per savaitę. Galite dar kartą peržvelgti praeityje sudarytus gerus sandorius, dar kartą juos išnagrinėti, įsivaizduoti mintyse ir repetuoti jų vykdymą. Per savaitę išanalizuosite 40, 50 sandorių! Tai 10 kartų daugiau nei kai kurie žmonės.
Taigi manau, kad ekrano laikas tikrai svarbus… Tačiau produktyvumas yra svarbesnis. Įgykite patirties ir kuo daugiau kartokite svarbiausius sandorius. Manau, kad šis patarimas tinka bet kuriai profesijai.
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Patiko straipsnis? Sek Spekuliantas.com Facebook puslapį ir Telegram kanalą, kad gautum naujienas akimirksniu!
Nori išbandyti Forex prekybą? Rinkis patikimus Forex brokerius.
Registruokis į Jaunojo Treiderio ABC kursą ir įgyk reikiamų žinių. Spekuliantas.biz mokykla – geriausios investicijos į save..