Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Kodėl stipriosios pusės – raktas į rezultatus
Čarlzo istorioje slypi svarbi pamoka: ne visos prekybos problemos yra disciplinos praradimo ar emocinės kontrolės trūkumo pasekmė. Kai treideriai keičia savo aplinką ar strategijas, jie gali nutolti nuo savo stipriųjų pusių, kurios kažkada padėjo jiems pasiekti sėkmę. Tai gali atsitikti ir tuo atveju, jei treideris nusprendžia keistis dėl asmeninės krizės – nutolimas nuo stipriųjų pusių gali dar labiau pabloginti problemą.
Tipiškas pavyzdys – sandorių laikymo laikotarpio pakeitimas. Kartais tai lemia gyvenimo aplinkybių pokyčiai: pavyzdžiui, treideris prisiima naujus įsipareigojimus, dėl kurių jis nebegali taip atidžiai stebėti rinkų kaip anksčiau. Būna, kad sandorių laikymo laikotarpio pasikeitimas įvyksta dėl noro gauti pelno iš ilgalaikių rinkos pokyčių. Laiko intervalų keitimas dažnai sukelia baisias pasekmes.
Kodėl?
Paimkime du pavyzdžius.
„Skalperis“ – tai treideris, kuris prekiauja labai trumpais laiko intervalais. Jo sandorių laikymo laikotarpis trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Klasikiniai skalperiai ieško užuominų orderių knygoje, stebėdami greitus rinkos pokyčius ir paklausos bei pasiūlos pusiausvyrą pagrindiniuose lygiuose.
Gebėjimas greitai įvertinti staigius rinkos pokyčius ir ryžtingai veikti yra labai svarbus požiūriui, pagrįstam modelių atpažinimu.
Dabar paimkime investuotoją.
Paprastai investuotojai atlieka išsamius rinkos tyrimus, kuriais nustato makroekonomines tendencijas ir (arba) netinkamai įvertintus aktyvus. Daugelis investuotojų, su kuriais dirbau, mano, kad jie užsiima detektyviniu darbu: daugiausia jie ieško atskirų galvosūkio dalių, kurios laikui bėgant sudaro visą vaizdą.
Atkreipkite dėmesį, kad tam reikalingas visiškai kitoks kognityvinių įgūdžių rinkinys nei greitam modelių atpažinimui. Investavimas – tai eksplicitiškas požiūris, pagrįstas išsamia analize ir argumentais. Skalpavimas – tai implicitiškas požiūris, kurio pagrindas yra suvokimas.
Kai trumpalaikis treideris pereina prie ilgesnio laiko intervalo, gebėjimas greitai atpažinti rinkos modelius nustoja būti jo pranašumu ir tampa trukdžiu. Tai, kas skalperiui yra signalas, investuotojui yra triukšmas.
Net trumpalaikiai poziciniai treideriai, laikantys pozicijas nuo kelių valandų iki kelių dienų, turi ignoruoti trumpalaikius modelius – skalpavimo pagrindą. Didėjant laiko intervalui, keičiasi kognityvinė veikla. Trumpalaikiam treideriui tai gali reikšti atsisakymą modelių atpažinimo įgūdžių ir pradžią naudoti informacijos apdorojimo mechanizmus, kurie nebūtinai yra jo stipriosios pusės.
Priešingai, kai investuotojas bando sumažinti laiko intervalą, jis pagreitina savo mąstymo procesą, dėl ko jo eksplicityviame mąstyme – jo stipriojoje pusėje – gali įvykti trumpas trikdis. Gerai prisimenu, kaip dirbau su viena moterimi – patyrusia makro prekiautoja iš rizikos draudimo fondo, kuri savo darbe pasiekė tikrai puikių rezultatų. Esu susipažinęs su kai kuriais jos tyrimais ir galiu pasakyti, kad jie yra stebėtinai originalūs. Kartą ji įsidarbino įmonėje, kurioje buvo taikomas labai griežtas rizikos valdymas – vos kelių procentų kapitalo nuostolis galėjo lemti prekybininko prekybos limitų sumažinimą. Ką tai reiškė praktikoje? Ta moteris prekiautoja toliau prekiavo didelio masto idėjomis, bet pradėjo valdyti savo pozicijas trumpesniu laikotarpiu, bandydama išvengti nuostolių. Deja, pjūklo formos judėjimai nuolat išstumdavo ją iš rinkos. Laikui bėgant, jos frustracija vis augo ir augo.
Jos stiprioji pusė buvo gebėjimas tirti rinkas ir formuoti rinkos temas. Kai jai teko sutelkti dėmesį į grafinius modelius, palaikymo ir pasipriešinimo lygius bei trumpalaikę prekybą, jos prekybos procesas pradėjo kelti jai frustraciją, nes ji prarado savo vidinę vertę.
Ji sugebėjo įveikti šią problemą tik sumažindama pozicijų dydžius, padidindama stop lygį ir pradėdama prekiauti opcionais, kurie padėjo jai išlaikyti ilgalaikes pozicijas.
Pagrindinė išvada
Jūs padidinate tikimybę pasiekti savirealizaciją, jei naudojate savo stipriąsias puses.
Mano darbas su šia portfelio valdytoja man suteikė svarbią pamoką: stipriosios pusės yra labai svarbios norint pasiekti gerų rezultatų, nes jų naudojimas įtraukia mūsų giliausias motyvacijas. Asmeniškai aš mėgstu krepšinį. Nuolatinis judėjimas, individualių pastangų derinimas su komandiniu darbu, suplanuotų žaidimų ir improvizacijos derinys – visa tai krepšinį daro man labai įdomiu užsiėmimu. Sportas, toks kaip boulingas ar lengvoji atletika, man atrodo tiesiog įdomus – aš nejaučiu jokios ypatingos motyvacijos, kuri verstų mane juo užsiimti ir siekti meistriškumo. Mano įgūdžiai tiesiog nepriklauso šioms sritims. Aš blogai „jaučiu“ šias veiklos rūšis. Bet pastatykite mane į krepšinio aikštelę – ir aš iš karto įvertinsiu priešininko gynybą, nustatysiu jo stipriąją pusę ir pradėsiu ieškoti galimybės perimti kamuolį. Vienoje sporto šakoje mano žaidimas bus silpnas ir be motyvacijos. Kitoje jis išsiskirs iš bendros masės.
Susidomėjimo prekyba praradimas ir rezultatų pablogėjimas dažnai būna susiję su tuo, kad prekiautojas į savo prekybos metodiką įtraukia kokį nors pokytį, dėl kurio jis praranda ryšį su savo stipriosiomis pusėmis, kurios jam padėjo pasiekti sėkmę. Nepatenkintas nuostoliais, prekiautojas bando kažkaip pakeisti save, nors iš tikrųjų jam reikėtų pabandyti panaudoti savo išskirtinius sugebėjimus ir rasti būdą, kaip juos pritaikyti naujoms rinkos galimybėms.
***
Kai suprantame, kaip stipriosios pusės yra svarbios norint pasiekti gerų rezultatų, tampa aišku, kodėl prekybos mokymas taip retai duoda norimų rezultatų.
Daugelis prekybos mokymo metodų yra pagrįsti labai konkrečiais prekybos metodais, pavyzdžiui, grafikų skaitymu.
Mokiniai mato gerų „setupų“ ir sandorių pavyzdžius, o tada jiems siūloma pradėti juos taikyti savarankiškai. Kitas variantas – mokymas, kuris vyksta kompanijose. Prekiautojas arba portfelio valdytojas paima po savo sparnu jaunesnį prekiautoją ir supažindina jį su gera prekybos praktika.
Tai gerai veikia, kai praktika tinka prekiautojui-mokiniui ir jo stipriosioms pusėms. Tačiau labai dažnai taip nebūna. Logiška pasekmė – neįprastai didelis nesėkmių procentas.
Palyginkite treiderių išsilavinimą su medicinos studentų išsilavinimu. Pirmiausia jie skiria daug laiko pagrindinių mokslinių principų, kuriais grindžiama medicinos praktika, studijavimui. Tada prasideda darbas su pacientais, ir studentai pereina per rotacijas, susipažindami su didžiule klinikinių paslaugų ir specialybių įvairove, tokia kaip vidaus medicina, radiologija, psichiatrija ir chirurgija. Per šias rotacijas studentai pirmiausia stebi vyresnių studentų ir mentorių praktiką, o vėliau palaipsniui pradeda dalyvauti pacientų priežiūros procese. Iki klinikinių rotacijų pabaigos medicinos studentas įgyja pakankamai gerą supratimą apie tai, kurios specialybės jam atrodo patrauklios, o kurios – ne.
Paprastai patrauklios atrodo tos praktikos sritys, kuriose studentas gali maksimaliai panaudoti savo interesus ir stipriąsias puses. Studentai, turintys gerai išvystytas tarpasmeninio bendravimo įgūdžius ir susijusius interesus, gali pasirinkti šeimos mediciną arba psichiatriją; tie, kurie geriau valdo techninius įgūdžius, gali susidomėti chirurgija arba radiologija. Studentus, turinčius plačių interesų, gali sudominti pirmoji pagalba; turinčius konkrečių interesų – įvairios siauros specializacijos. Svarbi medicinos išsilavinimo dalis – nustatyti būdingas studento stipriąsias puses ir interesus ir vėliau juos pritaikyti srityse, kuriose jie bus maksimaliai išnaudoti.
Įsivaizduokite, jei tas pats požiūris būtų taikomas prekiautojų išsilavinimui. Pirmiausia studentai susidarytų tvirtą pagrindą iš ekonomikos, pinigų ir kredito politikos bei prekybos žinių.
Po to studentai pradėtų rotaciją – valiutos, fiksuoto pelno instrumentai, akcijos, opcionai, trumpalaikis prekyba, ilgalaikis investavimas, spredų prekyba ir santykinės vertės prekyba, kiekybinė prekyba, hibridinė, diskrecinė, rinkos formavimas, prekyba konkrečiose tarptautinėse rinkose ir jų įvairiomis kombinacijomis. Tai būtų tikrai visapusiškas išsilavinimas, kurio metu studentai-prekiautojai, kaip ir studentai-medikai, susipažintų su savo stipriosiomis pusėmis ir interesais. Tie, kurie turi išvystytus analitinius įgūdžius, galėtų domėtis kiekybine prekyba, opcionais ir spredų prekyba; o tie, kurie turi labiau išvystytus intuityvius gebėjimus, galėtų užsiimti rinkos formavimu ir trumpalaike prekyba. Kai kurie, įgydami tokį išsilavinimą, išsiugdytų konkretų susidomėjimą atskirais rinkomis ar aktyvų klasėmis; kiti taptų generalistais, užsiimančiais makro prekyba.
Toks požiūris į švietimą būtų daug sėkmingesnis nei įprasti mokymo metodai, kurie duoda tiesiog siaubingus rezultatus, nes studentai turėtų galimybę pasirinkti sritis, kuriose jie yra labiausiai linkę pasiekti sėkmę.
Neturėdami tokios struktūrizuotos programos, naujokai paprastai lieka palikti savieigai. Jie turi patys ieškoti būdų, kaip pasiekti sėkmę prekyboje. Daugelis spėja prarasti kapitalą, dar nespėję rasti sau tinkamos nišos; daugelis, susidūrę su nusivylimu, pasiduoda dar nepasiekę sėkmės. Ar galite įsivaizduoti medicinos studentą, kuris klinikinę praktiką studijuoja naudodamasis knygomis ir įvairiais internetiniais kursais? Keista, bet būtent tokia liūdna infrastruktūra yra prieinama prekiautojams – ir kažkodėl manoma, kad jos visiškai pakanka, norint pasiekti sėkmę finansų rinkose, kuriose vyrauja išskirtinis sudėtingumas ir didelė konkurencija.
Mažiau to, kai besivystantis prekiautojas supranta, kad populiarios švietimo programos visiškai nepadeda jam pasiekti meistriškumo pasaulio rinkose, į sceną įžengia minios „prekybos trenerių“, įtikinėjančių jį, kad jo nesėkmių priežastis – emocijos! Bet jei jis laikytųsi savo planų ir ramiai prekiautų išmoktomis schemomis, kontroliuodamas savo baimę ir godumą, jis taip pat galėtų pasiekti pasaulinio lygio valdytojų pelningumą. Galų gale, prekyba yra proto žaidimas; norint tapti rinkų meistru, pirmiausia reikia tapti savo paties meistru!
Man sunku slėpti savo panieką tokiam protiniam ir moraliniam nesugebėjimui. Pasinaudodami pačiais pažeidžiamiausiais rinkos dalyviais, savarankiškai pasiskelbę guru, mentoriai ir treneriai pernelyg dažnai kaip išsilavinimą reklamuoja banalius prekybos principus, o paskui visą kaltę už nesėkmes suverčia mokiniams, kurie, kaip ir buvo galima tikėtis, bankrutuoja, sekdami nepatikrintais signalais. Kartą man buvo pasiūlyta dalyvauti prekybos seminaruose, kuriuos rengė viena gerai žinoma švietimo grupė.
Pažvelgęs į programą, pastebėjau, kad pamokas veda žlugę treideriai, kurie dabar turi užsidirbti pragyvenimui mokydami kitus. Visa mokymo programa buvo skirta techninės analizės grafiniams modeliams, apie kuriuos galima sužinoti iš bet kur. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad šis kursas padeda mokiniams pasiekti sėkmės. Sėkmės trūkumas buvo naudojamas kaip argumentas, kad mokiniai turi lankyti papildomus kursus ir mokėti už papildomas trenerių ir mentorių paslaugas.
Prekyba yra protų žaidimas, kaip ir šachmatai ar chirurgija. Pirmiausia reikia sukurti tvirtą žinių ir įgūdžių pagrindą, o tik tada pereiti prie teisingo mąstymo, reikalingo norint pasiekti stabiliai aukštų rezultatų, ugdymo. Mokyti pradedančius šachmatininkus ar medicinos studentus protų žaidimo, teigiant, kad tai leis jiems pasiekti pasaulinį lygį, yra tiesiog beprotiška. Jūsų, kaip prekiautojo, tobulėjimui nėra nieko svarbesnio nei įvairių rinkų ir prekybos stilių studijavimas, jų išbandymas demo sąskaitose ir savo talentų, įgūdžių bei interesų panaudojimas. Geriausias būdas laimėti protų žaidime – žaisti savo stipriosiomis pusėmis. Tai, kas jūs esate, taps svarbiu veiksniu, lemsiančiu, kokia prekyba jums bus sėkminga.
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com