Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Emocinis intelektas treidinge
Savo pirmojoje knygoje kalbėjau apie „prekybą nuo sofos“: rinkos niuansus galite skaityti taip pat, kaip skaitote kitų žmonių verbalinius ir neverbalinius signalus. Tiesa, tam reikia tam tikro emocinio intelekto lygio. Svarbus jo komponentas – gebėjimas atidėti į šalį savo poreikius bei išankstines nuostatas ir iš tiesų atsiverti gaunamiems signalams. Šia prasme emocinis intelektas gali būti laikomas tam tikra lankstumo forma, nes jis leidžia pritaikyti savo mintis ir veiksmus prie pasikeitusios bendravimo tėkmės.
Terapijoje negalima reaguoti į visus klientus vienodai. Trapi gedinti asmenybė, alkoholikas, neigiantis savo problemą, karjerą norintis pakeisti vadovas – kiekvienam iš jų reikia skirtingo bendravimo stiliaus. Tėvams tai pažįstama: būna, kad vienas vaikas gerai reaguoja į „griežtą meilę“, o kitas vaikas sureaguoja nuo vieno griežto žvilgsnio.
Aukštas emocinio intelekto lygis leidžia pritaikyti bendravimo metodus prie auditorijos – žinoma, jei norite ją paveikti. Tačiau tam pirmiausia reikia klausytis, o tik paskui kalbėti. Kitaip tiesiog negalėsite to pritaikyti.
Visi turime patirties su žmonėmis, kurie kalba mums, o ne su mumis. Kartais galima pastebėti, kad jie pradeda formuluoti savo repliką jums dar nebaigus kalbėti. Jų noras pasisakyti yra toks stiprus, kad trukdo bendrauti. Jie savo poreikius iškelia aukščiau kitų žmonių poreikių, dėl to yra itin neveiksmingi – kaip pardavėjai, tėvai ir romantiški partneriai.
treideriai, praktikuojantys nelankstų požiūrį į rinkas, nelabai skiriasi nuo egocentriškų žmonių, kurie per biuro vakarėlį užspeičia kolegas į kampą, kad išsikalbėtų. Jie stengiasi primesti savo požiūrį pašaliniams ir nuolat pamokslauja apie politiką, ekonomiką, grafikų modelius ir egzotiškas rinkos teorijas. O kai rinka siunčia savo žinią, pavyzdžiui, peržengia diapazono ribą, kai padidėja volatilumas ir didėja institucinių kompanijų dalyvavimas, į savo nuomonę susikoncentravę treideriai jos negirdi. Pažįstu treiderių, kurie per užsitęsusią bulių rinką atkakliai laikėsi meškų pozicijos. Jie nekreipė dėmesio į akivaizdžius rinkos stiprėjimo požymius, o susitelkė į nusivylimą, kurį sukėlė „manipuliavimas rinka“!
Ar galite įsivaizduoti gydytoją, kuris apsėstas savo diagnostinių preferencijų ir ignoruoja akivaizdžius simptomus? Toks gydytojas būtų pagrįstai apkaltintas aplaidumu. Emocinio intelekto stoka lemia neišmintingą – ir tiesiog pavojingą – medicinos praktiką. Treideriai neprivalo atsiskaityti gydytojų komisijoms; jų pačių prekybos rezultatai yra objektyvios tikrovės nuosprendis. Nuostoliai yra skausmingi, bet jie turi priežastį. Dažnai jie yra galimybė sužinoti, ką turime daryti, kad prisitaikytume prie dinamiškų rinkų.
Dažnai girdime patarimą, kad kiekvienas treideris turėtų susikurti savo prekybos stilių – tokį, kuris atitiktų jo asmenybę. Šiame pastebėjime yra tam tikros išminties – apie tai kalbėsime šiek tiek vėliau, kai aptarsime stipriąsias puses, – tačiau iš tiesų vienas iš pagrindinių pastebėjimų, prie kurio priėjo Jackas Schwageris savo knygų serijoje „Rinkos magai“, yra tas, kad skirtingi sėkmingi valdytojai yra skirtingos asmenybės, tačiau visi jie savo požiūryje į rinkas naudoja išskirtines savybes. Mano minėtas treideris Orenas yra geras pavyzdys. Jis randa rinkas, kuriose prekiauja ir kurios atperka jo informacijos apdorojimo įgūdžius. Tačiau idėja, kad reikia prekiauti pagal savo charakterį, turi trūkumų, kaip ir idėja apie disciplinos svarbą arba paplitęs įsitikinimas, kad reikia keisti sandorio dydį, atsižvelgiant į savo pasitikėjimą sandorio signalu. Kaip matėme iš Oreno pavyzdžio, jei asmuo laikosi fiksuotos prekybos strategijos, pagrįstos jo asmeninėmis išankstinėmis nuostatomis, tai savaime gali būti emocinio intelekto trūkumo požymis. Ankstesnis restorano savininkas, pardavęs savo verslą Emiliui, taip pat „prekiavo savo charakteriu“: jis darė tai, kuo tikėjo. Deja, rinkos yra prasta savęs įtvirtinimo priemonė; joms nerūpi mūsų charakteriai ir polinkiai.
Pagrindinė išvada
Svarbu prekiauti ne tik savo charakteriu, bet ir rinkos charakteriu.
Tarp mano pažįstamų sėkmingų treiderių tie, kurie prekiauja žaliavų ir obligacijų rinkose, yra ypač gerai prisitaikę prie dabartinės rinkos aplinkos. Centriniai bankai dažnai agresyviai didina arba mažina palūkanų normas. Dėl to atsiranda gerų galimybių sudaryti paprastus kryptinius sandorius dėl atskirų šalių fiksuotų pajamų instrumentų. O kartais centriniai bankai visame pasaulyje daro pauzę – tokiu atveju būsimus veiksmus arba neveikimą diktuoja skirtingų šalių stiprybės ir silpnumo dėsningumai. Tokiais laikotarpiais ypač veiksmingi tampa „santykinės vertės“ sandoriai, kai treideriai pelnosi už aukštą vienos šalies palūkanų normą, mokėdami už ją mažesnę pagrindinę palūkanų normą turinčios šalies instrumentais. Tiesiog naftos pirkimas konfliktų Artimuosiuose Rytuose laikotarpiais gali būti toks pat geras sandoris. Nesant ryškių makroekonominių tendencijų, gerai pasiteisina prekyba sezoninėmis ir orų tendencijomis. Tai, kaip prekiautojas ekspertas pasinaudoja rinkos galimybėmis, keičiasi priklausomai nuo rinkos galimybių. Emocinis intelektas leidžia perskaityti esamą galimybių rinkinį ir pajusti rinkos modelių pokyčius, todėl treideris gali lanksčiai pritaikyti savo prekybos stilių. „Perpildytoje“ rinkoje, kai kainų judėjimas tampa pjūklinis, jis gali naudoti trumpalaikį ir oportunistinį stilių. O kai pozicijos išsilygina ir pradeda ryškėti naujos tendencijos, jo prekyba tampa labiau ilgalaikė ir teminė.
Kalbant apie santykius, emocinis intelektas reiškia žinojimą, kada priartėti, o kada atsitraukti, kada kalbėti, o kada klausytis. Jei išstudijuosime aukšto emocinio intelekto lygio treiderio prekybos istoriją, rasime aktyvios prekybos ir ramybės laikotarpių. Rasime laikotarpių, kai jis labai rizikavo, ir laikotarpių, kai prekiavo atsargiai. Rinkos nėra vienodos: vienose yra daugiau galimybių, kitose – mažiau. Sąmoningas treideris supranta, kada prasideda „jo rinka“, ir pereina į galimybių paieškos režimą. Sąmoningas prekiautojas taip pat supranta, kada „jo rinka“ išnyksta. Tokiu atveju jis sutelkia dėmesį į kapitalo išsaugojimą. Prieš daugelį metų turėjau galimybę dirbti su treideriu, kuris beveik ištisus metus prekiavo itin atsargiai – dėl, jo teigimu, tuo metu sudėtingų rinkų. Tačiau iškilus politinėms problemoms Europos periferijoje, jis radikaliai pakeitė savo požiūrį ir pradėjo prekiauti daug agresyviau. Vos keliais sandoriais jis užsitikrino padorų metinį pelną.
Žinoma, nėra be galo lanksčių treiderių. Neįmanoma prekiauti visose rinkose visais būdais. Tačiau turime nepamiršti, kad rinkos niekada nebūna visiškai statiškos. Yra vienas naudingas pratimas: nustatykite savo pelningiausius ir nepelningiausius laikotarpius per pastaruosius kelerius metus, o tada išstudijuokite, kokia buvo rinka tais laikotarpiais. Tikriausiai jūsų pelningais ir nuostolingais laikotarpiais rinka prekiavo skirtingai. Pavyzdžiui, dažnas trumpalaikių treiderių dėsningumas yra tas, kad jie uždirba pinigus didelio volatilumo laikotarpiais ir praranda pinigus mažo volatilumo laikotarpiais. Tai paaiškinama tuo, kad tarp trumpalaikių strategijų didelę dalį sudaro impulsyvios strategijos – kad sandoris atneštų prekiautojui pelno, rinka turi stipriai judėti. Svarbus šių treiderių prisitaikymo žingsnis – nustatyti, kaip jie gali uždirbti pinigų ramesniais laikotarpiais. Galbūt mažo volatilumo aplinkoje jie turėtų pailginti sandorio laikymo laikotarpį ir kantriau laukti, kol pasireikš laukiami judėjimai. Arba galbūt jie turėtų stebėti, kaip instrumentai juda vienas kito atžvilgiu, ir statyti ant perbalansavimo, kai mažo volatilumo aplinka sutrikdo pusiausvyrą. Nuostolingų laikotarpių buvimas dažnai padeda sutelkti dėmesį į būtinybę atnaujinti sandorius. Aukšto emocinio intelekto lygio prekiautojas į nuostolius žiūri kaip į svarbią pamoką, o ne grėsmę.
***
Iš kitų mano pažįstamų treiderių Džefas išsiskyrė tuo, kad sugebėjo savo emocinį intelektą paversti rinkos pranašumu. Jis sukūrė įprastą metodą, kaip nustatyti akcijas, kuriomis per rinkos atidarymą prekiaujama neįprasta apimtimi arba diapazonu. Daugelis šių impulsinių akcijų pritraukdavo prekybos visuomenės dėmesį. Džefas naršė „Twitter“, „StockTwits“ ir populiarias prekybos svetaines, ieškodamas tikerių, kurie sukeldavo stipriausias minios emocijas. Jį domino tik tos akcijos, kuriose dalyvavo kuo daugiau treiderių.
Jis manė, kad treidingo visuomenė linkusi hiperreaguoti, o tai sukuria pelningas galimybes įeiti į priešingą kryptį. Kai treideriai parduodavo kokią nors populiarią akciją, Džefas ieškodavo požymių, kad įeina pirkėjai. Pastebėjęs, kad pardavėjų poreikiai patenkinti, jis greitai prie jų prisijungdavo. Kai jis būdavo teisus – o tai būdavo pakankamai dažnai – trumpasis padengimas greitai atnešdavo jo pozicijai pelną.
Neįprasta buvo tai, kad Džefas, prekiaudamas viena strategija, rasdavo daugybę būdų, kaip ją taikyti skirtingomis rinkos sąlygomis. Jis prekiavo ir parduodamas, ir pirkdamas, ir kiekvieną dieną prekiavo vis naujomis akcijomis. Ataskaitų teikimo sezono metu ir kitais atvejais, kai rinkoje buvo geras volatilumas, jis prekiavo aktyviau. Kitomis dienomis, pavyzdžiui, vasarą per lėtąsias prekybos sesijas, jis prekiavo tik rinkos atidarymo metu. Džefas niekada nežinojo, kuo ir kaip prekiaus rytoj. Jis leido, kad emocionalioji prekybos visuomenė pati suteiktų jam prekybos galimybių.
Kadangi Džefo procesas pasižymėjo dideliu lankstumu, jo išlikimo galimybės buvo daug didesnės nei jo profesionaliai prekiaujančių bendraamžių. Jo elgesio pranašumas negalėjo išnykti, nes buvo pagrįstas gana stabilia bandos elgsena. Kai banda tapdavo aktyvi, jis tapdavo aktyvus; lėtais laikotarpiais jis nedalyvaudavo prekyboje.
Svarbiausia, kad Džefas išmoko puikiai rinktis akcijas. Peržvelgęs dešimtis tikerių keliose prekybos svetainėse, jis gana greitai sudarė akcijų, kuriomis galėtų prekiauti, sąrašą. Jam nereikėjo prekiauti tik pirkimais ar pardavimais; jis neturėjo išankstinių nuostatų, kokiomis akcijomis turėtų prekiauti. Nepalankiais rinkos laikotarpiais, kai treideriams, prekiaujantiems pagal trendą ar pramušimus, kildavo sunkumų, Džefas tiesiog pritaikydavo savo strategiją prie esamų rinkos sąlygų.
Visada rasdavo akcijų, pasižyminčių neįprastu aktyvumu. Jis prekiavo tik tomis, kurios suteikdavo jam geriausias galimybes.
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Rezultatai treidinge yra individualūs ir priklauso nuo patirties bei disciplinos. Savo įgūdžius ir discipliną galite patobulinti mūsų Spekuliantas mokykloje