Treiderių disciplinos apribojimai
Ko gero, tik vienas šiboletas labiau populiarus tarp treiderių ir treiderių mentorių nei rekomendacija agresyviai prekiauti rinkiniais, kuriais “pasitikite”, ir tai yra idėja, kad sėkmė prekyboje yra išskirtinės disciplinos rezultatas. Viena vertus, tai logiška: jei pelningą metodiką taiko daug treiderių, didžiausią grąžą gaus tie, kurie ištikimiausiai laikosi tos strategijos taisyklių.
Štai čia ir slypi problema. Kaip ironiškai pastebėjo Despair.com plakate, stabilumas naudingas tik tuo atveju, jei nesate pralaimėtojas. Būna, kad rinkos pasikeičia ir treideriai, patys to nesuprasdami, pradeda elgtis neteisingai – panašiai kaip Džo. Tokiu atveju išskirtinė disciplina gali lemti tik blogus rezultatus. Įsivaizduokite, kad efektyvumo treneris įtikinėja mobiliųjų telefonų bendrovę būti disciplinuotą ir toliau gaminti mygtukinius telefonus – vartotojams pamišus dėl jutiklinio ekrano įrenginių su lanksčiomis grafinėmis sąsajomis. Disciplina yra gerai, kai darote tai, kas pasiteisina. Tačiau kai status quo nustoja veikti, prisitaikymas tampa nauja disciplina.
Paimkime kitą pavyzdį iš treidingo. Prieš daugelį metų pastebėjau, kad pelningiausiai prekiauju rytinėmis valandomis. Analizė parodė, kad po tam tikros valandos mano gebėjimas nuosekliai uždirbti pinigų mažėjo. Tai paskatino mane sutelkti dėmesį į pasiruošimą ir prekybą geriausiomis valandomis, sumažinant savo dalyvavimą rinkose vėlesniais ir lėtesniais laikotarpiais. Tačiau neseniai atradau, kad mano rytiniai sandoriai nebeveikia taip, kaip anksčiau. Nepaisant viso mano nuoseklumo ir drausmės, jie man nebeduodavo pastovaus pelno. Šis pastebėjimas ir nusivylimas, kai iš pažiūros geri sandoriai baigdavosi nuostoliais, paskatino mane atidžiau pažvelgti į rinkos elgseną atsižvelgiant į paros laiką. Pastebėjau, kad daugelis mano lauktų rinkos pokyčių vyko Europos ir Azijos prekybos sesijos metu, o ne įprastomis JAV sesijos valandomis. Tuo metu, kai pradėjau prekiauti, mano tikėtini judėjimai jau buvo įvykę ir rinka ruošėsi natūraliai korekcijai. Paprasčiausiai pasikeitė likvidumo pasiskirstymas laike. Tai siejau su didėjančia “makro” prekiautojų globalizacija ir naujais tarptautinio aktyvo tarpusavio rinkos ryšiais.
Ši hipotezė paskatino mane ištirti santykinę “makro” ir “krypties” dalyvių įtaką pasaulio rinkoms. Po kelių nesėkmių man pavyko pasiekti pažangos stebint aktyvų klasių bendrą judėjimą (mastą, kuriuo skirtingose rinkose vienu metu vyksta identiški judėjimai). Taip pat galėjau įvertinti akcijų polinkį daryti kryptingus judėjimus, nustatydamas, kokiu mastu didesnės nei vidutinės apimties srautai daro įtaką pirkimo ir pardavimo pasiūlai. Naudodamas paprastą metriką, pagal kurią buvo atsižvelgiama į pinigų srautus ir bendrus aktyvų judėjimus, galėjau numatyti savo įėjimus, remdamasis tuo, kaip juda rinkos, o ne laikrodžio rodyklėmis. Rytai ir vėl buvo pelningiausias dienos metas – tik dabar mano rytai prasidėdavo 3 val. ryto Rytų laiku! Rinkos pokyčiai, kurių tikėjausi, vyko Londono, o ne Niujorko atidarymo metu.
Jei būčiau užsispyręs laikytis disciplinos, būčiau išanalizavęs savo geriausius modelius ir pradėjęs prekiauti tik pačiais patikimiausiais. Tačiau iš tikrųjų man reikėjo kitokios disciplinos: tokios, kuri priverstų mane žengti žingsnį atgal ir iš naujo įvertinti savo rinkos pranašumą. Norėdamas išlaikyti sėkmę, turėjau susitaikyti su savo nesėkmėmis ir ribotumu. Prisitaikymui reikia nuolankumo ir atvirumo, o ne man būdingo mačo įsitikinimo ir pasitikėjimo savimi. Žvelgiant iš šios perspektyvos, mano nusivylimas nebuvo problema: jis nešė emocinę informaciją. Jo buvimas man sakė, kad einu klaidingu keliu.
Pagrindinė išvada
Frustracija – adaptacijos motina.
Tradicinė prekybos psichologija mėgsta aprašyti, kaip emocijos trukdo prekybai. Žvelgiant iš šios perspektyvos, drausmės esmė – sumažinti emocijas prekybos proceso metu. Tačiau tokios situacijos, kaip aprašytoji, rodo, kad trikdančios emocijos turi potencialią informacinę vertę: dažnai kognityvinis ir emocinis nestabilumas yra ryšio su rinkomis praradimo pasekmė, o ne priežastis. Taip elgdamiesi prekiautojai dažnai patenka į užburtą ratą: nelanksti prekyba po nuostolių rinkos pokyčių fone lemia nuostolius, o tai sukelia nusivylimą, kuris lemia prastesnę prekybą ir dar didesnius nuostolius. Jei esate sumanus treideris, kuris praeityje džiaugėsi pastoviais rezultatais, bet pastaruoju metu pradėjo jausti nusivylimą, pagalvokite – ar nesusiduriate su ta pačia problema kaip restorano savininkas, pardavęs savo verslą Emiliui? Ką daryti, jei rinka, kuri anksčiau jums nešė pinigus, dabar yra visiškai kitokia? Tokiu atveju darbas su disciplina tikriausiai neatneš jums reikšmingų rezultatų. Disciplina padeda mums drąsiau kopti sėkmės kopėčiomis, tačiau ji negarantuoja, kad mūsų kopėčios atremtos į tinkamą pastatą.
***
Grįžkime prie minties, kad bet kurią rinką galima laikyti tendencijos komponento ir vieno ar daugiau cikliškesnių komponentų suma. Kai rinkos laiko eilutę nukreipsime (detrend), bet kuriuo stabiliu retrospektyvos laikotarpiu tampa ne taip sunku nustatyti dominuojančius ciklus. Stabilus (stacionarus) laikotarpis yra toks, kai stebima stabili elgsena. Jeigu mūsų nagrinėjamas laikotarpis apima labai įvairias rinkos sąlygas – akcijų atveju pavyzdys galėtų būti 2008 ir 2014 m. – mes lyginsime obuolius su apelsinais. Prieš pradėdami ieškoti dėsningumų ar taisyklių, kurių laikosi rinka, turime rasti stabilų laikotarpį, kurį galėtume analizuoti. Labai dažnai prekiautojai pritaiko sistemas nestacionarioms rinkoms. Jie ieško universalių modelių, kurie veikia skirtingose rinkose, net ir tose, kurios labai skiriasi viena nuo kitos. Tačiau stacionariose turime galimybę nustatyti, kuri kainų pokyčių dalis yra tendencija, kuri – ciklinis elgesys, o kuri – nepaaiškinamas triukšmas.
Kartą su manimi susisiekė patyręs prekiautojas vardu Orenas – jis pradėjo prarasti pinigus po volatilumo sumažėjimo. Jis buvo susirūpinęs, kad patiria nuostolių ir iš dienos sandorių, ir iš svingo pozicijų. Sąrankos, kurios praeityje gerai veikė, dabar atsidūrė ties nenuostolingumo riba. Jis priėmė išmintingą sprendimą sumažinti savo pozicijų dydį, kad apsaugotų savo sąskaitą nuo galimos šio nepalankaus laikotarpio žalos. Tačiau savaitėms virstant mėnesiais, jis vis labiau nusiminė, svarstydamas, ar senoji rinka “sugrįš”. Kiekvieną dieną jis drausmingai sudarinėjo sandorius ir kiekvieną dieną atsakingai vykdė savo planus – tik tam, kad ir toliau trypčiotų ties nenuostolingumo riba.
Išanalizavau jo pagrindinę rinką ir aptikau aiškų kilimo trendą, kurį papildė dominuojantis 20-30 dienų trukmės ciklas. Šiai rinkai optimali prekybos strategija nebuvo nei dienos, nei svingo prekyba. Jos sąlygoms geriausiai tiko strategija, apimanti pagrindinę pirkimo poziciją, kuri fiksuojama mėnesio viršūnėse ir didinama ties mėnesio įdubimais. Orenas bandė prekiauti dienos judėjimais ir savaitiniais svingais, tačiau jam nuolat trukdė ilgalaikiai kryptingi judėjimai. Tai sukėlė nusivylimą, dėl kurio jis ėmė kovoti su rinka. Jis nuolat kartojo, kad “kaina jau seniai turėjo atsitraukti”. Jis ne tik nebuvo sinchronizuotas su rinka – jis taip pat kovojo su trendu. Nors Orenas buvo prisitaikantis treideris, jo prisitaikymo galimybės buvo ribotos. Kai rinka padarė judėjimą, viršijantį svingo prekybos apimtį, jis nesugebėjo prie jo prisitaikyti.
Galiausiai Orenui pavyko prisitaikyti, tačiau įdomu, kad tam jis turėjo visiškai pakeisti rinką. Jis atrado kelias prekių rinkas, kurios gerai judėjo jo laiko juostose, ir jose rado keletą pagrindinių modelių. Susidūręs su neatitikimu tarp jo rinkos siūlomų galimybių ir jo įgūdžių bei interesų, jis išlaikė savo pagrindines stiprybes ir rado rinką, kuri geriau atitiko jo trumpalaikių sprendimų priėmimo procesą. Jis suprato, kad negali pakeisti savo pagrindinio pažinimo stiliaus. Taigi jis pats sau susirado rinkas, kuriose jo įgūdžių rinkinys buvo atlygintinas.
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Rezultatai treidinge yra individualūs ir priklauso nuo patirties bei disciplinos. Savo įgūdžius ir discipliną galite patobulinti mūsų Spekuliantas mokykloje