Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Perfekcionizmo pavojai
Depresija ir nerimas (susirūpinimas) yra du būdai, kurie neleidžia žmonėms keistis. Labai dažnai jie yra nusivylimo išraiškos būdai. Tačiau yra dar vienas mąstymo modelis, kurį mažai kas laiko problemišku: perfekcionizmas. Kaip jau esu rašęs savo „TraderFeed“ tinklaraštyje, perfekcionizmas apsimeta dorybe. Perfekcionistas didžiuojasi savo kryptingumu ir tuo, kad jo netenkina niekas, išskyrus tobulus rezultatus. Perfekcionizmą jis pateisina motyvacija, tarsi nebūtų kitų alternatyvų, išskyrus pasitenkinimą. Tačiau iš tikrųjų perfekcionizmas naikina motyvaciją. Jis yra pagrindinė kliūtis tarp apmąstymų ir veiksmų.
Žiauri tiesa yra ta, kad perfekcionizmo esmė – nesaugumas. Pagrindinis perfekcionisto motyvas yra „nepakankamai gerai“. Nesvarbu, kad šiandien ar šią savaitę jums pavyko uždirbti pinigų; galėjote turėti daugiau. Kai turite kelias pelningas dienas ir vieną nepelningą, daugiausia dėmesio – ir nusivylimo – sulaukia ta nepelninga diena. Ilgainiui mintis, kad jūsų pastangos yra „nepakankamai geros“, pradeda kelti mažus pralaimėjimus – mažų pergalių priešingybę.
Perfekcionizmas pergalių patirtį gali paversti pralaimėjimų patirtimi. Kai perfekcionistams pateikiu teigiamą grįžtamąjį ryšį, dažnai sulaukiu iš jų atsakymo, kuris prasideda žodžiais „taip, bet“. Visada yra kažkas, ką jie galėjo padaryti geriau, arba kažkas, ko jie nepadarė.
Suvokti, kad perfekcionizmas yra destruktyvus, nesunku – įsivaizduokite, kad visus šiuos dalykus sakote ne sau, o savo kolegoms treideriams ar mažiems vaikams. Jei jūsų dukra iš mokyklos parsineša du penketus ir vieną dvejetą, ar tikrai ketinate pykti ant jos už tai, kad ji negavo trijų penketų? Kaip tai paveiktų jūsų santykius? Jos savigarbą? Nuolat kartojant patirtį – „tai nėra pakankamai gera, ir tai, ir tai, ir tai“ – anksčiau ar vėliau susidaro įvaizdis, kad jūs esate tas, kuris nėra pakankamai geras. Daugelį dalykų gyvenime galima vertinti pagal tai, ar jie suteikia jums stiprybės, ar ją atima. Tai puikus būdas filtruoti žmones, dalykus, kuriuos reikia atlikti, darbus, kuriuos reikia atlikti. Perfekcionizmas atima energiją. Jis neįkvepia rezultatams, o įkvėptus rezultatus paverčia kažkuo, kas yra „nepakankamai gerai“.
Mažų pergalių koncepcija reiškia, kad turėtume sutelkti dėmesį į tobulėjimą, o ne į tobulumą. Štai kodėl taip svarbu išsikelti sau tinkamus tikslus. Sprendžiant iš Locke’o ir Lathamo tyrimų, tikslų nustatymas iš tiesų veiksmingai keičia elgesį, tačiau tik tuo atveju, jei tikslai nėra pernelyg sudėtingi ar gąsdinantys. Perfekcionistų tikslai yra sunkiai pasiekiami. Užuot kūrę pergales, jie sukuria nesėkmės grėsmę. Geriau tikslus formuoti raidos kontekste, kad jie būtų sudėtingi, bet pasiekiami. Tai padidins tikimybę, kad tikslas pasitarnaus jūsų įkvėpimui.
Negaliu pakankamai pabrėžti: mes internalizuojame pasikartojančią patirtį. O patirtis formuluojama mūsų vidiniais dialogais. Kai gyvenimo įvykius įforminame neigiamai, išeikvojame savo jėgas, o tai trukdo mums prisitaikyti ir tobulėti. Svarbu vartoti konstruktyvią ir pozityvią kalbą, nes ji leidžia mums patirti save taip, kad įgalina, o ne išsunkia. Perfekcionizmas bando pastūmėti mūsų elgesį gąsdindamas mus nesėkme.
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com