Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Vidinio dialogo pakeitimas
Maža pergalė – tai mažas veidrodis. Jame atsispindi pergalės vaizdas. Sukaupkite pakankamai mažų pergalių ir laimėjimo įvaizdis jums taps įprastas. Mes internalizuojame tai, ką nuolat patiriame. Tai viena iš priežasčių, kodėl teigiami emociniai išgyvenimai yra tokie svarbūs. Tai rodo ir Barbaros Fredrickson laboratorijoje atlikti tyrimai. Teigiami išgyvenimai praplečia mūsų mąstymo kryptį, o tai savo ruožtu padeda įgyti naujos patirties ir įgūdžių. Šis „praplėtimas ir įgijimas“ neatsiejamas nuo „matyti-jausti-keisti“. Kai patiriame nedidelių pergalių, suvokiame savo idealų vaizdą ir tai įkvepia mus išbandyti naujus dalykus.
Prisiminkite Čarlzo Dahiggo mintį, kad pokytis yra įpročio sukūrimo pasekmė. Kiekvieną kartą pakrauti save motyvacija, reikalinga pereiti nuo mąstymo prie veiksmo, yra tiesiog per daug nuobodu. Daug veiksmingesnis būdas – sukurti elgesio modelį, kuris automatiškai įsijungia gavus tam tikrą užuominą. Labiausiai prisitaikantys žmonės, kuriuos pažįstu, mažas pergales pavertė įpročiu. Jie reguliariai kelia sau naujus iššūkius ir naujus tikslus – prasmingus, bet pasiekiamus. Jie patys save nuteikia sėkmei. Pozityvumas jiems tampa įpročiu, gyvenimo būdu, ir tai gelbsti juos nuo disciplinos problemų.
Dabar įsivaizduokime, kad negatyvumą paverčiame įpročiu. Užuot organizavę reguliarias mažas pergales, nusiteiksime kartoti nesėkmes. Bet kokią pasikartojančią patirtį mes internalizuojame. Šiuo atveju bus internalizuotas pralaimėjimo jausmas. Galiausiai, kaip ir Seligmano žiurkės, anksčiau ar vėliau tiesiog pasiduosime. Jausimės bejėgiai, nepajėgūs paveikti situacijų, kurios mums labai svarbios. Būsime įstrigę mąstymo fazėje, netekę gebėjimo dėti pastangas, būtinas aktyviems veiksmams palaikyti.
Kaip žmonės patenka į tokią būseną?
***
Depresija yra dramatiškiausias užburto negatyvumo rato pavyzdys. Kognityviniai terapeutai mano, kad depresija sergantys žmonės informaciją apdoroja per neigiamų išankstinių nuostatų prizmę. Jie, jei galima taip pasakyti, į pasaulį žvelgia pro anti rožinius akinius. Įsivaizduokite du treiderius, kurie prekybos dieną baigė su nedideliu nuostoliu. Vienas jų mato galimybę papildyti savo pozicijas palankesniu lygiu, o kitas skėsčioja rankomis, svarstydamas, kodėl prekiavo kaip idiotas. Kitas mąsto depresyviai – tai, kas vyksta su juo, jis interpretuoja neigiamai savo paties atžvilgiu. Iš dalies kognityvinė terapija veiksminga todėl, kad padeda depresija sergantiems žmonėms apmąstyti savo mąstymą. Jei depresija sergančiam žmogui galite įteigti, kad jis niekada nesakytų kitam žmogui to, ką sako sau (pvz., niekada nevadintų idiotu kolegos prekiautojo, kuris dieną baigė nuostolingai), jis pakeis savo požiūrį, o kartu ir mąstymo būdą. Tai yra lygiavertis Seligmano bejėgių žiurkių pernešimui per barjerą į saugią narvo pusę. Jei kalbėsite su savimi taip, kaip kadaise mokėtės kalbėti su kitais, turėsite galimybę ištrūkti iš ciklo, kai savo rezultatus interpretuojate kaip mažus pralaimėjimus.
Depresija ir jos kognityvinis gydymas iliustruoja, kokiu mastu mes patys kuriame savo tikrovę per vidinius dialogus. Dažnai nesugebame pereiti nuo apmąstymų prie veiksmų, nes mūsų informacijos apdorojimas yra pakreiptas neigiama linkme, todėl jaučiamės bejėgiai, o ne galingi. O neigiamo mąstymo aukomis galima tapti net ir nesant klinikinės depresijos.
Tarp treiderių dažnai pasitaiko žmonių, pasižyminčių stipria konkurencine dvasia. Kai tokie žmonės praranda pinigus arba priima blogus sprendimus, jie patiria nusivylimą. Jis gali būti nukreiptas į išorę („visa tai rinkos manipuliacijos!“) arba į vidų („aš nieko negaliu padaryti teisingai!“). Nei vieno, nei kito elgesio negalima pavadinti konstruktyviu. Toks požiūris nepadeda žmogui išmokti pamokas ir pozityviai judėti į priekį. Jis nepadeda siekti mažų pergalių. Pasiduodamas aukos mąstysenai – „man nuolat nutinka blogų dalykų“ – prekiautojas sistemingai silpnina save. Jei esate nesėkmių, blogų rinkų ir blogos prekybos auka, ar sugebėsite pakeisti savo padėtį į gerąją pusę?
Vienas naudingiausių įpročių, kurį turėtų stengtis išsiugdyti visi prekiautojai, yra gebėjimas pralaimėti taip, kad neatimtų iniciatyvos, o suteiktų jėgų. Žinoma, jei turite stiprią konkurencinę dvasią, pralaimėjimai vis tiek sukels nusivylimą. Tačiau tai neturi paralyžiuoti. Susikurkite procesą, kaip reguliariai rasti klaidas ir paversti jas saviugdos varikliu, ir tada perėjimas nuo apmąstymų prie veiksmų taps įpročiu. Kiekviena klaida jums taps galimybe (ir pareiga) pradėti veikti kitaip – geriau. Neideali prekyba taps paskata jums dirbti siekiant idealo.
Pusė pergalės – išmokti pagauti save neigiamame vidiniame dialoge. Kognityvinės terapijos ekspertai siūlo vesti minčių dienoraštį. Užrašydami tai, kas vyksta mūsų galvose, pradedame objektyviau vertinti dalykus, kuriuos sakome sau. Kai kuriems prekiautojams patariu garsiai išsakyti savo mintis ir įrašyti jas į diktofoną, o paskui dar kartą perklausyti šiuos įrašus. Žvelgiant iš klausytojo perspektyvos, lengviau pastebėti, kada sakote ką nors žalingo. Tai padeda sustabdyti šį procesą. Tačiau norint visiškai sustabdyti neigiamą mąstymą, to nepakanka. Reikia pradėti teigiamus įpročius, kurie neigiamą mąstymą pakeistų konstruktyviais veiksmais.
***
Laris buvo jaunas pradedantis treideris, dirbantis pas vyresnįjį vadovą. Kartais jis jautėsi priblokštas sudėtingų mokymų ir nerimavo, kad niekada nesugebės pateisinti mentoriaus lūkesčių. Pastarasis jausmas jį ypač trikdė, nes jis labai gerbė savo mentorių. Nesvarbu, kiek kartų jis Larį nuramino, kad jo tobulėjimas vyksta gerai, jis vis tiek nerimavo, ar kada nors sugebės savarankiškai valdyti klientų pinigus.
Nerimas yra negatyvaus mąstymo rūšis, besiskirianti nuo depresijos. Paprastai depresija nukreipta į praeitį – žmogus kaltina save dėl to, kas nutiko, ir dėl to abejoja ateitimi. Kita vertus, nerimas nukreiptas į ateitį – žmogus tikisi, kad jam nutiks įvairių blogų dalykų. Depresijos būsenos žmogus sako: „Aš negaliu to padaryti“. Nerimo būsenos žmogus sako: „Bijau pabandyti“. Mano pastebėjimais, į nerimą linkusiems prekiautojams ypač dažnai sunku „paspausti gaiduką“ – net ir tada, kai jie turi gerų prekybos idėjų. Jie psichologiškai nusiteikia galimam nuostoliui, o ne atlygiui, todėl renkasi „saugų“ kelią ir nesiryžta veikti.
Larry taip pat buvo linkęs į šią problemą. Nerimaudamas dėl galimų nuostolių, jis prekiaudavo per mažomis pozicijomis arba apskritai neprekiaudavo – net ir tada, kai rasdavo idėją, kuri atrodė saugi. Atrodė, tarsi jo viduje būtų du skirtingi žmonės: vienas atlikdavo rinkos tyrimus ir ieškodavo galimybių, o kitas iš visų jėgų stengdavosi išvengti prekybos nuostolių. Laikui bėgant Lario nusivylimas tik didėjo ir anksčiau ar vėliau jis suprato, kad neišnaudoja savo galimybių. Jis papasakojo man apie vieną ypač nemalonų įvykį. Vieną dieną, tyrinėdamas idėją pirkti stiprias besivystančių rinkų valiutas, jis pastebėjo ypač teigiamus jų fundamentinius rodiklius. Jam patiko ir tai, kad tai buvo „teigiamo laikymo pozicija“: dėl palūkanų normų skirtumo sandorio laikymas jam atneštų pelno. Kitą dieną po prekybos pradžios valiutos pakilo, ir jis pasakė sau, kad pirks korekcijoje. Kai ralis tęsėsi, jis pasakė sau, kad nepersekios rinkos ir neįeis į ją esant blogiems lygiams. Kai valiutos dieną baigė ties aukščiausiu lygiu, jis jautėsi kaip visiškas kvailys, kad nesugebėjo pasinaudoti idėja, kurią gyrė savo kolegoms.
Jis man sakė, kad nėra nieko blogiau, nei telefonu sulaukti sveikinimų dėl puikaus sandorio, kurio neatidarei!
Laris turėjo daugybę idėjų, kaip pagerinti savo prekybą. Tačiau buvo problema – jis negalėjo pereiti nuo idėjų prie veiksmų. Jį stabdė jo paties mąstymo procesas. Kol nuostolių grėsmė atrodė didesnė už neveikimo grėsmę, jis buvo paralyžiuotas. Lario lūžis įvyko tada, kai jis suprato, kad pagrindinė jo motyvacija rinkoje buvo meilė idėjų generavimui. Sandoriai jam buvo tik būdas stebėti, kaip tos idėjos pasiteisina. Jam patiko ieškoti neįprastų rinkos perspektyvų, kurios kitiems buvo neįkandamos, ir jis pagrįstai didžiavosi savo darbo vaisiais. Kažkuriuo metu patariau jam pradėti sudarinėti privalumų ir trūkumų sąrašus, bet ne prekybos atidarymo privalumų ir trūkumų, o privalumų ir trūkumų, ar jis turėtų veikti, ar išduoti savo tyrimų rezultatus. Kitaip tariant, mes performulavome jo nerimo modelį į savęs žlugdymo modelį. Jis niekada nepagalvojo, kad susilaikydamas nuo savo idėjų įgyvendinimo, jis išduoda savo gyvenimo darbą. Tai sukėlė aštrią jo reakciją. Jis nenorėjo išduoti savo geriausių darbų vaisių – kitaip kam juos daryti?
Šis permąstymas padėjo jam pereiti prie veiksmų. Neveikimas jam ėmė atrodyti didesnė rizika nei piniginiai nuostoliai.
Tokio nerimo, kaip Lario, problema ypač pastebima dėl nežinomybės baimės. Negalima garantuoti, kad bet kokie pokyčiai bus sėkmingi; kartais pažįstamos problemos atrodo saugesnės nei nepažįstama, neištirta teritorija. Mažos pergalės čia įgyja ypatingą reikšmę. Jei pokyčių procesas vyksta palaipsniui ir žingsnis po žingsnio, tiesiog nėra prasmės bijoti kokių nors revoliucinių pokyčių. Prekybininkai dažnai naujas idėjas išbando nedideliais sandoriais, kad pamatytų, kaip jos veikia ilguoju laikotarpiu. Kai kurie prekiautojai, su kuriais dirbau, praktikavo depozito segmentavimą. Eksperimentinėms strategijoms jie skirdavo mažiau sandorių ir mažesnę riziką. Tai būdas išbandyti idėją išvengiant grėsmės jausmo. Jei idėja pasirodo esanti gera, ji pradeda atnešti prekiautojui mažų laimėjimų, kurie laikui bėgant gali paskatinti jį didinti pozicijas.
Pagrindinė išvada
Jei pokyčiai gąsdina, pradėkite nuo mažų dalykų – tai padės įkvėpti jus jų laikytis.
Tačiau, kaip netrukus pamatysime, yra didelis skirtumas tarp pokyčių ir naujo veiklos būdo išlaikymo. Nors naujas požiūris į savo mąstymo procesą padėjo Lariui pasikeisti, tačiau, norėdamas išlaikyti naują požiūrį, jis turėjo jį paversti įpročiu. Kurį laiką jis kasdien užsirašinėjo savo darbo išdavystės pliusus ir minusus. Jis aktyviai įsivaizdavo, kaip jaustųsi, jei nuviltų save. Tai padėjo Lariui ilgainiui internalizuoti pokyčius. Ir tai jis pasiekė ne tapdamas kitokiu prekiautoju, o sutelkdamas dėmesį į aspektą, kuris jį visada traukė prekiauti. Čia grįžtame prie Naomės, traumuoto kačiuko: raskite didesnę motyvaciją nei ta, kuri maitina problemą, ir pokyčiai įvyks natūraliai.
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com