Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Santrauka: perėjimas nuo apmąstymų prie veiksmų
Pradėjome nuo trumpos užduoties – kelių klausimų apie jūsų požiūrį į prekybos pritaikymą prie kintančių rinkos sąlygų. Vienas iš šio pratimo tikslų – įvertinti jūsų pasirengimą keistis. Daugelis skaitytojų arba visai neužsirašė savo atsakymų į klausimus, arba juos užrašė, bet trumpai, arba atsakė mintyse, naudodami bendrus teiginius. Daugelis prekiautojų pripažįsta, kad reikia neatsilikti nuo rinkų, tačiau tik nedaugelis deda sutelktas pastangas prisitaikyti. Kol pokyčių būtinybė tampa skausmingai akivaizdi, prekiautojo psichologija ir prekybos sąskaita dažnai jau būna patyrusios didžiulę žalą.
Nuo mąstymo prie veiksmų pereiti padeda du motyvai: neigiamų pasekmių baimė ir įkvėpimas, atsirandantis įsivaizduojant teigiamus ir pasiekiamus rezultatus. Jei jau kurį laiką galvojate apie pokyčius, bet vis dar esate asmeninėje ir prekybos rutinoje, vadinasi, esate emocinėje nežinioje. Esate įstrigę tarp šių dviejų emocijų: nejaučiate nei gąsdinančio būtinumo keistis, nei įkvėpimo pereiti į naują tobulėjimo lygį. Tik emocinis pokytis gali paskatinti jus veikti; įprastinė prekyba, kuria išeinate iš aklavietės, jums nepadės.
Jei turite tvirtą prekybos metodą, kuris šiuo metu gerai veikia, disciplinuotas rutinos laikymasis atrodo logiškiausias dalykas pasaulyje. Tačiau kai metodas nustoja veikti, senosios rutinos laikymasis tampa kliūtimi prisitaikyti. Mintis, kad sėkmingas prekiautojas turi sutramdyti savo emocijas, yra prasminga priimant sprendimus mūšio įkarštyje. Tačiau yra ir priešinga koncepcija, kuri sulaukė kur kas mažesnio pripažinimo: kartais mums reikia sustiprinti savo emocinę patirtį, kad iš status quo pereitume į naują – teigiamą – pusiausvyrą.
Du emociniai poslinkiai padėjo man numesti svorio ir pagerinti fizinę formą. Pirmasis įvyko, kai mano katės tapo rytinės treniruotės dalimi. Tai, kaip minėjau, padėjo man pradėti naują įprotį. Individualios veiklos pavertimas socialine veikla sukuria naują emocinę patirtį – nuolat randu to įrodymų. Kai buvau antrame universiteto kurse, buvau patenkintas savo akademiniais pasiekimais, bet jaučiau, kad socialiai dar nesu taip išsivystęs – ar pasitikintis savimi – kaip norėčiau. Ką gi aš dariau? Užsiregistravau būti mūsų bendrabučio socialiniu lyderiu. Nenorėjau nuvilti žmonių, kurie manimi pasitikėjo, ir šis noras pasirodė stipresnis už mano socialinį santūrumą. Kol buvau užsiėmęs vakarėlių organizavimu ir bendravimu su kitais nakvynės namais, supratau, kad man ne tik patinka bendrauti, bet ir visai neblogai sekasi! Prisiminkite, kaip traumuotam Naomės kačiukui pavyko įveikti panišką žmonių baimę. Vos tik pajudinau ranką po antklode, ji pajuto medžioklės instinktą, puolė ant mano rankos ir ėmė su ja žaisti, visiškai pamiršusi apie baimę. Tapačius poslinkius galime sukelti pasitelkdami savo stipriausius motyvus ir vertybes. Likęs vienas sau, galiu atsisakyti eiti į sporto salę, bet jei noriu padėti draugui, kuriam atliekama fizioterapija, tiesiog negaliu neateiti.
Antroji jėga, pastūmėjusi mane numesti svorio ir atgauti fizinę formą, yra banalus nenoras. Vieną dieną atsistojęs ant svarstyklių pamačiau, kad rodyklė pasiekė beveik 200 svarų [90,7 kg]. Mano drabužiai man netiko. Mano energija buvo pasiekusi visišką dugną. Per daug valgiau, gėriau per daug kavos ir nuolat pervargdavau, teisindamasis, kad nesimankštinu, nes reguliariai nesportuoju. Vieną tokią dieną, kai mano energija buvo pasiekusi žemiausią lygį, atsistojau ant svarstyklių ir pajutau, kad pokyčiai jau nebėra galimybė – dabar jie man yra būtini.
Dauguma žmonių pasiekia tam tikrą lygį, kai supranta, kad nebegali leisti, jog neigiamos pasekmės kauptųsi. Gali būti, kad nesiryšite keistis net ir gavę vieną netektį po kitos. Tačiau nuspręsite jį padaryti, kai pajusite, kad jums jau užteko praradimų.
***
Daug metų dirbdamas prekybos savo sąskaita įmonėse, bankuose ir rizikos draudimo fonduose išmokau, kad yra du pagrindiniai prekiautojų tipai: vieni turi neigiamų priežasčių, dėl kurių nori prekiauti, o kiti – teigiamų. Pirmieji nuo kažko bėga. Jie gali bėgti nuo darbo nuo 8 iki 17; gali bėgti nuo darbo „ponui”; gali bėgti nuo praeities nesėkmių ir nesėkmių; gali bėgti nuo sunkaus darbo. Visais šiais atvejais treidingas yra fantazijos žaidimas. Žmogus tikisi, kad jis gali tapti kuo sėkmingesnis, įdėdamas kuo mažiau pastangų. Tačiau yra antroji prekiautojų kategorija, kuriuos skatina teigiamos priežastys. Jie prekyboje randa idealią vertybių, įgūdžių ir interesų pusiausvyrą. Prekyba jiems tampa savo tapatybės išraiškos būdu. Prekiaudami jie naudoja savo stipriąsias puses, užuot bėgę nuo silpnųjų.
Apie prekiautojo motyvaciją galima spręsti iš to, ką jis daro, kai rinkos nedirba. Teigiamą motyvaciją turintis prekiautojas iš tikrųjų domisi rinkomis – tai kažkas daugiau nei tik trivialus jaudulys sudarant sandorius ir gaunant pelną arba nuostolį. Teigiamas motyvacijos šaltinis gali būti intelektinis smalsumas domėtis pasauline makroekonomine situacija; pasitenkinimo jausmas, kai atrandami nauji ryšiai, skatinantys rinkas; akiratis plečiasi dalijantis idėjomis su kolegomis; pasitenkinimo jausmas dirbant, kad pagerintų savo rezultatus. Šiuo atveju motyvacija niekur nedingsta, kai rinkos užsidaro nakčiai ar savaitgaliui – arba kai jos nustoja duoti pelną. Prekiautojus, kuriuos skatina pabėgti ir neigiama motyvacija, į rinkas traukia tik vienas dalykas – tiesioginė sandorių sudarymo ir pinigų uždirbimo patirtis. Kadangi jie domisi rinkomis tik kaip savęs tenkinimo priemone, jie nieko negali iš jų gauti, kai rinkos uždarytos.
Šis skirtumas yra labai svarbus. Čia grįžtame prie to, kad vienas iš pagrindinių būdų pereiti nuo apmąstymų prie veiksmų yra atlikti emocinį pokytį pasinaudojant savo pagrindiniais motyvais. Kai mano prekyba pradėdavo stagnuoti, leisdavau sau trumpam atsitraukti nuo ekranų perjungdamas į idėjų generavimo režimą. Tai puikiai veikė. Žinoma, man patiko prekiauti pelningai, bet ypač džiaugiausi, kai pavykdavo sugalvoti naują idėją ir iš jos gauti pelno. Kai kuriam laikui atsitraukdavau nuo prekybos ir atverdavau savo protą naujiems požiūriams, pasikraudavau baterijas ir įgaudavau energijos atlikti pokyčius, reikalingus tam, kad iš naujų idėjų gautume kuo daugiau pelno.
Tačiau neseniai pastebėjau, kad naujų idėjų siekimas nebepadeda man įveikti prekybos bloko. Išnagrinėjau savo prekybą ir nustačiau tam tikrą dėsningumą. Kai padarau pertrauką nuo prekybos, paprastai man ateina kokia nors didinga idėja. Aš ja prekiauju – ir uždirbu gerus pinigus. Po to toliau prekiauju – ir patiriu nuostolį. Darau pertrauką nuo prekybos, ir po kurio laiko man kyla nauja puiki idėja. Šiame cikle esu gana ilgai, tačiau pastaruoju metu mano susidomėjimas rinkomis ėmė mažėti. Tai mane nustebino, nes paprastai retai patiriu demotyvaciją. Nusprendžiau skirti šiek tiek laiko tyrimams, tačiau tai nesukėlė mano susidomėjimo prekyba – dar vienas netikėtas momentas.
Ir tada staiga supratau, kad labiausiai rinkose man patiko ne analizė – o visų analizuotų aspektų sintezė. Būtent tai ir suteikė man didžiųjų idėjų. Ir man tai gerai sekėsi – ne skaidyti rinką į atskirus komponentus, o kompiliuoti informaciją į vieną nuoseklų scenarijų. Sintezės režimu generuodavau visa apimančias idėjas, ir jos man atnešdavo neblogų rezultatų. Kai nusileisdavau į detalių lygmenį ir bandydavau prekiauti modeliais, neturinčiais nieko bendra su bendru vaizdu, mano prekyba buvo nuostolinga – ir daug mažiau įdomi. Mano pagrindinė motyvacija buvo ne tik mokslinė, bet ir kūrybinė: man patiko atlikti įvairias analizes, o paskui jas apibendrinti į idėjas, kurios reiškė prekybos galimybes.
Pagrindinė įžvalga
Ėjimas link savo stipriųjų pusių gali paskatinti emocinius pokyčius, būtinus pereiti prie veiksmų.
Šis suvokimas lėmė svarbų mano prekybos proceso pokytį. Visas savo rinkos idėjas pabandžiau užsirašyti naudodamas „Evernote“ programėlę. Rašytine forma atlikdavau ir apibendrindavau savo stebėjimus ir tyrimus. Tai, kas buvo parašyta, priminė sąmonės srautą, neskirtą jokiai auditorijai. Pasirodė, kad tai ne tik malonu, bet ir leido padaryti svarbių įžvalgų. Dirbdamas rašymo režimu, aptikau sąsajų, kurių niekada nebūčiau galėjęs atpažinti įprastai abstrakčiai mąstydamas. Persijungdamas į savo stipriąją informacijos apdorojimo pusę (rašymas visada buvo mano pagrindinis mąstymo būdas), galėjau sukurti ritmą tarp idėjų generavimo ir prekybos. Visi mano sandoriai tapo sintezės vaisiais; visa mano prekyba ėmė remtis vien didelėmis idėjomis. Nuo demotyvacijos gana greitai galėjau pereiti prie veiksmo.
***
Darykime prielaidą, kad mano pagrindiniai prekybos motyvai kyla iš, kaip pasakytų A. Maslow, deficitinių poreikių, o ne iš mano stipriųjų pusių aktualizavimo. Galbūt man gyvenime nepasisekė, ir norėdamas save įtvirtinti kaip asmenybę, jaučiu poreikį užsidirbti pinigų rinkose.
Galbūt kitos mano gyvenimo sritys neteikia man reikiamo pasitenkinimo ir jaudulio, ir aš bandau užpildyti šią tuštumą rinkose. Kartą patekęs į prekybos rutiną, niekas negali manęs iš jos ištraukti. Iš tiesų pelnų ir nuostolių modelis gali būti toks, kad negaliu patenkinti savo poreikių ir labai nusiviliu. Užuot užsiėmęs savo proceso atnaujinimu, galiu pasiduoti polėkiui ir imti vadovautis savo nusivylimu prekiaudamas, o tai lemia tolesnius nuostolius ir dar labiau mane žaloja.
Prekyba gali būti pakankamai įdomi – ir pakankamai pelninga. Tačiau tai neturėtų būti pagrindinė motyvacija, skatinanti užsiimti veikla rinkose. Rinkose reguliariai būna mažo volatilumo laikotarpių – tai visai neįdomu. Ir prekiautojai reguliariai patiria nuosmukio laikotarpius. Jaudulys ir pelnas privers jus prekiauti pelningais laikotarpiais, tačiau sunkiais laikotarpiais liksite be nieko. Kai rinkose vyksta dideli pokyčiai, prekiautojai turi iš esmės atnaujinti savo prekybą – tai nėra nei jaudinantis, nei pelningas (bent jau ne iš karto) užsiėmimas. Pažįstu prekiautojų, kuriems pavyksta išlaikyti ilgalaikę sėkmę – visi jie turi kokią nors didelio masto paskatą, kuri yra rimtesnė už laikiną jaudulį ir pelningumą. Labai dažnai šios paskatos atspindi jų pagrindines stiprybes ir interesus. Jie suteikia jiems energijos net tada, kai rinkos jiems nepalankios. Būtent ši energija skatina pereiti nuo apmąstymų prie veiksmų. Kai naudojamės savo giliausiomis vertybėmis ir gebėjimais, nesame užribyje ir autopiloto režime.
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com