Sveiki, mielieji draugai. Nors lauke Lietuvoje ir šaltoka, tačiau to nepasakysi apie finansų rinkas ir Europos futbolo čempionatą 🙂
Kitą savaitę bus tikrai karšta – investuotojų dėmesys dabar nukreiptas į FRS posėdį, kuris vyks 14-15 d. Niekas nelaukia iš FOMC palūkanų kėlimo, todėl, greičiausiai, pareiškimo tekstas bus pakoreguotas su nesenais Janet Yellen komentarais, kuri su atsargiu optimizmu pažymėjo namų ūkių asmeninių išlaidų augimą antrajame ketvirtyje, tačiau negatyviai pasisakė apie darbo rinkos situaciją.
Investuotojai taip pat nesitiki, kad Komitetas paskelbs sekančias palūkanų kėlimo datas, tačiau rinka lauks taip vadinamų „taškų” – kai kiekvienas FRS narys savo grafike pažymi savo individualias palūkanų kėlimo prognozes. Jos padės suprasti, ar FOMC planuos kelti palūkanas dukart šiais metais, kaip planavo. Jeigu taškai parodys tik vieną kėlimą šiemet ir mažesnį kėlimų kiekį kitais metais, tai gali susilpninti JAV dolerį.
Tačiau euras taip pat išliks po spaudimu, kadangi artėjantis referendumas Anglijoje dėl „Brexit” klausimo darys svarą ir eurą labiau pažeidžiamą – natūralu, investuotojai demonstruos atsargumą ir be abejo, išliks nervinis jaudulys iki pat briželio 23 d.
Šią savaitę, birželio 16d. taip pat vyks ir Anglijos banko posėdis – likus lygiai savaitei iki „Brexit” referendumo. Šiame posėdyje, greičiausiai, nebus daroma kažkokių svarbių pareiškimų. Tą pačią dieną bus publikuojamas ir posėdžio protokolas, kuris gali šiek tiek apšviesti investuotojus apie tai, ką būtent darys BOE, jei britai nuspręs palikti ES. Kas dar labai svarbu, gali būti aptariamos priemonės, kurių imsis Anglijos bankas iškart po referendumo 24 dieną, tam, kad stabilizuoti rinkas.
GBP/USD
Svaras praėjusią savaitę laikėsi koridoriuje tarp 1.4620 – 1.4350, tačiau penktadienį vakare britų „The Independent” publikavo naujus soc. apklausos rezultatus, kurie tiesiog šokiravo rinką: 55% respondentų pasisakė už „Brexit’ą”. Visi rizikingi aktyvai ir, žinoma, svaras atsidūrė po labai stipriu pardavėjų presu, kadangi „Brexit” rizikos, atrodo, nėra iki gali įskaitytos rinkos, apie ką, beje, neseniai kalbėjo Džordžas Sorosas. Pagal leidinio duomenis, 10% atotrūkis tarp britų, norinčių palikti ES ir jų priešininkų yra pats didžiausias per visą tokios statistikos istoriją.
Techniškai, pora pramušė palaikymą 1.4350 ir net 1.4220 (tačiau susikoregavo atgal). Gali būti, kad korekcija tęsis ir pirmadienį, nebent pasirodys daugiau negatyvių naujienų dėl galimo referendumo. Apskritai, su svaru reiktų būti atsargiems šiuo metu ir iki pat referendumo pagaigos (23 d.), kadangi Anglijos valiuta itin jautriai reaguos į fundamentines naujienas, kurios gali būti netikėtos.
EUR/USD
Pagrindinė Forex valiutų pora sumenko penktadienį ir uždarė savaitę ties 1.1240. Ypatingų priežasčių pardavinėti eurą nebuvo, tačiau JAV doleris jautėsi žymiai geriau. Amerikietį palaikė gera darbo rinkos statistika, parodžiusi, kad pašalpos dėl bedarbystės pašalpų susitraukė iki 264 tūkst. (prognozė buvo 270 tūkst.). Dolerio šalininkai šiek tiek lengviau atsikvepė, po truputį pasitikėjimas USD vėl sugrįžta, kas yra visai logiška – juk artėja FED posėdis.
Kitą savaitę svarbios statistikos iš Europos nebus daug. Penktadienį, 18 val. Lietuvos laiku pranešimą skaitys ECB pirmininkas Mario Draghi.
Daugiau svarbesnių naujienų bus iš JAV ir Anglijos: antradienį – Anglijos vartotojų kainų indeksas ir mažmeniniai pardavimai JAV. Trečiadienį – 21.00 val. Lietuvos laiku FED posėdis ir 21.30 val spaudos konferencija. Ketvirtadienį 14.00 val. – Anglijos banko posėdis ir 15.30 val. JAV pradinės bedarbystės paraiškos. Penktadienį – statybų leidimai JAV.
USD/JPY
Valiutų pora USD/JPY savaitę baigė netoli 106 zonos minimumų, tačiau čia kritimas ir sustojo. Techniškai, grafike galima įžvelgti apsisukimo požymius – du Pin-barai iš eilės, netoli 106.20 palaikymo. Nors trendas nėra palankus, tačiau vis tik daugiau tikėtina korekcija nei tolimesnis USD/JPY kritimas.
Kitą savaitę, birželio 15 d. 9 val. ryte vyks Japonijos banko spaudos konferencija, kur investuotojai tikėsis išgirsti BOJ poziciją dėl palūkanų kaitos, inlfiacijos ir kitų ekonominių rodiklių.
Kodėl Džordžas Sorosas šiuo metu perka auksą?
Dėl augančios rizikos pasaulinėje ekonomikoje, vis daugiau investuotojų investuoja savo kapitalą į auksą ir kitus brangius metalus. Netgi 85 metų milijardierius Džordžas Sorosas (George Soros), kuris paskutiniais metais užsiėmė tik labdara, grįžo prie investavimo ir pradėjo aktyviai investuoti į auksą ir kompanijas, susijusias su aukso rinka.
Sorosas išgarsėjo kaip sėkmingas investuotojas, atlikęs didžiulį kiekį įspūdingų investicijų. Tarp pačių žinomiausių jo trofėjų galima paminėti sekančius.
1. Trumpųjų pozicijų atidarymas su pora GBP/USD 1992 metais. Rugsėjo mėnesį sekė didžiulis svaro nuosmūkis, ko pasekoje bankrutavo senas Anglijos bankas, o Sorosas uždirbo apie 1 milijardą JAV dolerių.
2. Ilgos pozicijos (pirkimo) atidarymas su pora USD/THB 1997 metais, nujaučiant finansinės krizės pradžią Azijoje. Finansisto prognozės pasitvirtino ir vasarą, kai Tailando batas pradėjo kritimą, 1998 metų pradžioje, Soroso pelnas jau viršijo 750 milijonus dolerių.
3. Ilgos pozicijos su USD/JPY atidarymas 2012 m. lapkričio mėnesį, tikintis pilnavertės švelninimo programos iš Japonijos banko, kuris turėjo susilpninti jeną. Prognozė atnešė savo vaisius ir 2013 m. pavasarį Soroso pelnas sudarė apie 1.4 milijardo JAV dolerių.
Taigi, įdomu dabar tai, kad dabartinė Soroso prognozė dėl aukso turi visus šansus išsipildyti, kai rizika pasaulinėje ekonomikoje auga, yra problemų Kinijoje (augimo lėtėjimas, kapitalo nutekėjimas, bręstantis konfliktas politiniame valdyme), politiniai nesutarimai Europoje.