Žodis „stressed” atvirkščiai reiškia „desserts”.
Loreta Laroche
Iš tikrųjų stresas – tai ne malonumas! Stresas paprastai kyla tada, kai jaučiame grėsmę. Mūsų kūnas reaguoja klasikine „mušk arba bėk” reakcija ir visais būdais stengiasi įveikti grėsmę. Ši mobilizacija nukreipia kraujotaką nuo priekinių skilčių žievės, todėl sumažėja mūsų planavimo ir loginio mąstymo centro aprūpinimas krauju kaip tik tuo metu, kai jo labiausiai reikia racionaliam mąstymui. Be to, kai stresas sukelia daugybę sutrikimų, tokių kaip pyktis, nusivylimas, nerimas ir t. t., ši problema dar labiau paaštrėja. Kaip jau pabrėžiau anksčiau, pirmiausia į stresą turėtume reaguoti nustatydami, iš kur jis kyla. Treidinge yra trys streso šaltiniai:
1) Padėtis rinkose pasikeitė, jos nebesielgia taip pat ir nebeatitinka mūsų lūkesčių. Tada mūsų stresas yra informacija. Lygiai taip pat, kaip galime jaustis nepatogiai, jei iš saugios vietos tenka eiti per didelio nusikalstamumo rajoną, stresas naujoje rinkos aplinkoje mus įspėja apie galimą pavojų. Tinkama reakcija į šį stresą – susilaikyti nuo sandorių sudarymo, iš naujo įvertinti aplinką ir pergalvoti savo planus. Turime prisitaikyti prie naujos aplinkos. Turime išlikti susitelkę ir išlaikyti gebėjimą priimti nešališkus sprendimus, ir geriausi sandoriai ateis patys. Net geriausios prekybos idėjos turi ribotą vertę, jei prekiaujame išsiblaškę.
2) Stresą patiriame patys, nes jis atspindi mūsų pačių daromą spaudimą. Paprasta būti savo pačių užkietėjusiais kritikais. Kai kalbėdami apie save daugiausia dėmesio skiriame viskam, ką padarėme blogai arba ką turėjome padaryti kitaip, šis negatyvus požiūris sukelia pyktį, nusivylimą ir neviltį. Perfekcionizmas yra puikus šio neigiamo vidinio dialogo pavyzdys: geras jau nebėra pakankamai geras. Kognityviniai metodai gali būti labai veiksmingi keičiant mūsų vidinį dialogą, kaip aprašyta „Dienos prekybos vadove”.
3) Rizikos poveikis viršija mūsų psichologinę toleranciją. Daugeliu atvejų treideriai jaučia poreikį užsidirbti pinigų ir įtikina save, kad turi didžiulę galimybę. Jie prekiauja atidarydami pernelyg didelius sandorius ir sukurdami volatilumą tarp savo pelno ir nuostolių. Kai pati rinka tampa labiau volatili, jie dar mažiau toleruoja savo prekybos sąskaitos dydžio svyravimus. Grėsmės suvokimas, sukeliančios stresą, priklauso nuo prisiimamos rizikos. Kiekvienas iš mūsų skirtingai toleruoja riziką; svarbiausia yra atidaryti tokio dydžio sandorius, kad jie nebūtų mums emociškai žalingi. Žinoma, dėl to galime susidurti su priešinga problema, kai pradedame bijoti pakankamai rizikuoti prekiaudami. Tai sukelia kitokio pobūdžio nusivylimą ir išsiblaškymą. Geras rizikos valdymas yra labai svarbus gerai savivaldai.
Svarbiausias momentas yra tai, kad stresas gali turėti įtakos mūsų prekybai dėl daugelio priežasčių. Aiškiai nustatę streso šaltinį, galime geriau suprasti, kaip konstruktyviai judėti pirmyn. Chirurgas nenorėtų patirti streso operacijos metu. Norint pasiekti aukščiausią rezultatą, reikia maksimalaus susitelkimo.
Brettas Steenbargeris
išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Patiko straipsnis? Sek Spekuliantas.com Facebook puslapį ir Telegram kanalą, kad gautum naujienas akimirksniu!
Nori išbandyti Forex prekybą? Rinkis patikimus Forex brokerius.
Registruokis į Jaunojo Treiderio ABC kursą ir įgyk reikiamų žinių. Spekuliantas.biz mokykla – geriausios investicijos į save..