Dar kartą apie kreditinį petį – didelis prieš mažą

Sveiki, mielieji skaitytojai!

Apie kreditinį petį mūsų portale jau kalbėjome ne kartą, buvo ir straipsnis, ir video. Atrodytų, viskas jau yra aišku, ir nieko papildomo čia nepasakysi, matematika toks dalykas, kuris nesikeičia… Tačiau laikas nuo laiko atsiranda klausimų, ypač Forex naujokams: „O koks kreditinis petys vis tik geriau – didelis ar mažas?“

Kartojimas, kaip žinome, yra mokslų motina, todėl kas yra kreditinis petys Forex, kaip jis veikia, ir svarbiausia, kaip teisingai pasirinkti kreditinio peties dydį – mūsų šiandieniniame straipsnyje.

Kiekvienas treideris anksčiau ar vėliau susiduria su kreditinio peties sąvoka, marža ir užstatu. Ir įdomu tai, kad įsigilinę į šį klausimą, treideriai pasidalina į dvi stovyklas:

  • pirmieji aukštą kreditinio peties dydį sieja su didele rizika ir neišvengiamu depozito praradimu;
  • antrieji laiko aukštą kreditinį petį naudingu dalyku, kuris dėl mažo užstato leidžia diversifikacijos galimybes, turint gerą atsargą balanse.

Yra ir daugiau pliusų, savaime aišku, kaip ir minusų. Pabandysime dar kartą išsiaiškinti, kaip gi veikia tas kreditinis petys.

Kas yra kreditinis petys?

Kreditinis petys —  tai svertas, kuris padidina treiderio įneštas lėšas brokerio užstatui, reikalingas pozicijų atidarymui ir laikymui.

Tuo pačiu, brokerio vaidmuo yra tame, kad jis aprūpina treiderį būtinu lėšų kiekiu pagal maržinės prekybos sąlygas. Tokiu būdu, pagrindinis maržinės prekybos principas yra kreditinio peties suteikimas.

Pavyzdžiui, petys 1:100 mums sako tai, kad 10 000 vientų bazinės valiutos pirkimui arba pardavimui treideriui prireiks šimtą kartų mažiau  — viso 100 bazinės valiutos vienetų. Tokia suma vadinasi marža (nuo angliškojo margin – užstatas) ir bazinėje valiutoje apskaičiuojamas pagal formulę:

Marža (užstatas) = Kontrakto dydis (lotas) / Kreditinis petys

Kaip veikia kreditinis petys?

Petys gali būti nuo 1:1 iki 1:500 (ir net didesnis). Imkime ir paskaičiuokime. Palyginsime  2 kreditinio peties dydžius: 1:500 ir 1:100 – ir išsiaiškinsime, kiek mes prarastume lėšų, jeigu naudotume juos prekiaujant su EUR/USD ir 1 lotu dydžiu, turėdami 10 000$ depozitą, ir sąlygą, kad suveiks stopoutas, kai marža bus žemiau 10% lygio.

Pavyzdžiui, su pečiu 1:500, 10 000 bazinių vienetų pozicijai mums prireiks 20 punktų bazinės valiutos maržos (10000 / 500).

Kreditinio peties 1:500 atveju, užstatui prireiks 266,42$. Rezultate 10 000$ — 266,42$ = 9 733,58$ lieka prekybai, 9 733,58$ mes prarastume, jei nuosmukis pasiektų 973 punktus (4-ženklės kotiruotės), esant punkto kainai 10$. Tuo momentu maržos lygis sudarys 100%, tai yra, pas mus liktų tik mūsų užstatas 266,42$ sumoje, o stopoutas įvyktų tada, kai nuo jo liktų 10% (26,6$). Rezultate pas mus lieka 266$ — 26$ = 240$, tai yra, iki stopouto bus viso labo 24 punktai. Faktiškai stopoutas įvyks atsiradus nuosmukiui 973 + 24 = 997 punktams, ir po stopouto pas mus sąskaitoje liks 26$.

Kreditinio peties 1:100 atveju, užstatui prireiks 1 332,10$. Rezultate 10 000$ — 1 332,10$ = 8667,9$ lieka prekybai, 8667,9$ mes prarastume, jei nuosmukis pasiektų 866 punktus (4-ženklės kotiruotės), esant punkto kainai 10$. Tuo momentu maržos lygis sudarys 100%, tai yra, pas mus liktų tik mūsų užstatas 1 332,10$. Stopoutas įvyks tada, kai liks 10% nuo užstato (133,2$), rezultate pas mus lieka 1 332,10$ -133,2$ = 1198,9$. Tai yra, iki stopouto bus viso 119 punktai, faktiškai, stopoutas įvyks esant nuosmukiui 866 + 119 = 985 punktams. Po stopouto pas mus liks 133,2$ prekybinėje sąskaitoje.

Taigi, kaip matome, esant kreditiniam pečiui 1:100 ir 1:500 iki stop-outo skirtumas sudaro 997 — 985 = 12 punktų. Tai yra, jeigu jūs atsidarysite poziciją su 1 loto dydžiu, turėdami depozitą 1 000$ — 3 000$, jūs visada liksite pralaimėjusiųjų sąraše, kadangi tai rimtas rizikos taisyklių pažeidimas, ir kreditinio peties sumažinimas nuo 1:500 iki net 1:50 jums niekuo nepadės.

Maržos logika yra tame, kad ji garantuoja treideriui nuoseklumą pozicijų atidarymui vienos ar kitos apimties.

Visu tuo metu, kol pozicija bus atidaryta, brokeris laikys maržą (kaip užstatą), neleisdamas atidaryti už šią sumą naujų pozicijų. Kyla klausimas: ką daryti, jeigu treideris nori atsidaryti keletą sandorių tuo pačiu metu? Tokiu atveju prireiks arba didesnės pinigų sumos prekybinėje sąskaitoje, arba bus reikalingas didesnis kreditinis petys.

Nesvarbu, kokiose rinkose jūs planuojate naudoti kreditinį petį, svarbiausia suprasti  — ką jis įtakoja. Ir, kaip mano daugelis, didelis kreditinis petys grąsina dideliais nuostoliais. Tai netiesa. Tiesiog reikia laikytis kapitalo valdymo ir nereikia didinti prekybos apimčių ir neleisti sąskaitos nuosmukio daugiau kaip 10-20% nuo depozito pagal balansą (equity), nekalbant jau apie stopoutą.

Tai kam reikalingas didelis kreditinis petys?

  1. Pas jus visada bus daugiau laisvų lėšų, kas leis jūsų einamojoje sąskaitoje pajungti naują prekybos sistemą.
  2. Turint skirtingas prekybos sistemas, mes galime prekiauti tiek su nuolatinėmis, tiek ir su skirtingomis besikeičiančiomis apimtimis, priklausomai nuo signalo tipo arba nuosmukio buvimo/nebuvimo. Todėl gali susidaryti tokia situacija, kuriai esant, 99% prekiaujamo laiko mums prireiks nuolatinio 1 loto atidarytoms pozicijoms, bet 1% prekiaujamo laiko aktuali apimtis bus 20 lotų su tikslu išlaikyti augantį balansą (equity).
  3. Portfeliniame valdyme (pvz. PAMM) maksimalus kreditinis petys yra aktualus visada, kadangi teisingai formuojant portfelį, bendras balansas (equity) auga visada, kreditinio peties mažėjimas sukelia pelningumo mažėjimą dėl negalimumo išstatyti maksimalias paimtis, kai pradedama išeiti iš nuosmukio.
  4. Kuo didesnis kreditinis petys, tuo daugiau laisvų lėšų. Būtent didelis kreditinis petys leis panaudoti daugiau prekybinių instrumentų savo investiciniame portfelyje, ir kiekvienas naujas pridėtas instrumentas arba prekybos sistema mažins rizikas visame portfelyje. Juk kol orderis su vienu instrumentu bus nuosmukyje (minuse), kitas orderis bus pelningas. Be abejo, tam būtina kruopščiai mokėti diversifikuoti rizikas portfelyje. Tokiu būdu, kuo didesnis petys – tuo geriau veikia diversifikacija ir egzistuoja galimybė pakelti bendrą pelningumą.

Gerai, tai ar blogai, tačiau instituciniu požiūriu, aukšti kreditiniai pečiai egzistuoja tik valiutų rinkoje. Ryšium su tuo, kitų finansinių rinkų dalyviai, pvz. akcijų, iš tolo smerkia didelį kreditinį petį ir tikisi, kad pradėjus rimtesnį rinkos reguliavimą Europoje, dideli kreditiniai pečiai nebebus taikomi kaip vienas pagrindinių Forex brokerių arsenalas. Nors, pavyzdžiui, Kipro jurisdikcija leidžia naudoti maksimalų kreditinį petį 1:500.

Taigi, kaip jau įsitikinome skaičiavimuose aukščiau, su žemu kreditiniu pečiu prekiauti taip pat galima, vienintelis dalykas, kuo būsite apriboti, tai laisvo kapitalo atsargomis. Todėl turėdami galimybę, išnaudokite šiandienines prekybos galimybes pilnumoje!

Pagarbiai, Mykolas

Spekuliantas.com

 

Print Friendly, PDF & Email