Iš kur atsiranda trendai? Arba kodėl juda kainos Forex rinkoje?

Iš kur atsiranda trendai

„Jei rinka juda į kažkurią pusę, tai trendo tikimybė visada didesnė, nei apsisukimas“

Sveiki. Tikriausiai esate kažkada pagalvoję: „Kodėl grafike juda kainos?“. Jei yra valiutos pardavėjas, tai yra tos pačios valiutos pirkėjas, jie sudaro sandorį ir visi laimingi. Kam reikia tada kainoms tada augti ar kristi? Juk kai perkate duoną parduotuvėje, toks veiksmas nepriverčia duonos kainos keistis. Gal tai pasaulinis finansinis sąmokslas arba brokeriai kažką nuo mūsų slepia?

Be abejo, taip pat esate girdėję seną, gerą posąkį: „Trendas – tavo draugas“ (Trend is your friend). Ar kada nors esate galvoję, kodėl forex strategijos, kurių pagrindas – trendo sekimas, veikia ir kodėl prekyba pagal trendą yra tokia visuotinai pripažinta ir populiari?

Priežastis paprasta. Tendencija, tikėtina, tęsis ir toliau, nei pasibaigs. Po to, kai judėjimas prasidėjo, jam yra lengviau tęsti savo judėjimą pagal kryptį nei sustoti arba, tuo labiau, apsisukti. Tai yra viena aksiomų treidinge.

Mes šiam reiškiniui suteikiame įvairius apibrėžimus, trendas, impulsas ar tendencija. Tačiau kokia gi to reali atsiradimo priežastis? Kas iš tikrųjų vyksta rinkoje ir kas verčia kainą judėti paskui trendą?

Tai kodėl gi kainos juda?

kodel forex kainos juda

Kai kas gal paklaus: „O koks skirtumas, kodėl kainos juda? Juk svarbu, kad rinka judėtų“. Aš manau, kad tai svarbu, nes kai tik mes suprasime, kodėl juda kotiruotės, mes iškart žinosime, kodėl vystosi trendas.

Forex rinka yra labai panaši į klasikinį aukcioną. Įsivaizduokite paprasčiausią aukcioną, kuriame Jūs, tarkime, bandote nusipirkti paveikslą. Pirmiausia yra paskelbiama pradinė kaina, vėliau ji pamažu kyla vis aukščiau ir aukščiau, kadangi žmonės daro vis didesnius statymus. Kainos, kurias matote, yra pinigų sumos, pagal kurias kažkas yra „pasiruošęs“ nupirkti arba parduoti, ir šios kainos kaitaliojasi be pačio sandorio ar nupirkimo – pardavimo fakto.

Kainos, kurias matome mūsų terminalo grafikuose, yra pasiūlos ir paklausos paraiškos. Šios kainos yra likvidžios ir jas siūlo market – meikeriai (rinkos formuotojai). Tokiu būdu, kad kainos keistųsi, yra būtina, kad vyktų atitinkami pasiūlos ir paklausos paraiškų pakitimai. Šie pakitimai gali vykti dviem būdais.

Visų pirma, bankas – kaip likvidumo tiekėjas – gali paprasčiausiai pakeisti savo paraiškas. Įsivaizduokite sau, kad bankas iš pradžių teigia, kad yra pasiruošęs Jums parduoti aktyvą pagal 1.15400 (pasiūlymas), o po 30 sekundžių bankas keičia savo nuomonę, ir sako, kad iš tikrųjų yra pasiruošęs šį aktyvą parduoti jau pagal kainą 1.15450. Šiuo atveju kaina pakito tik 5 punktais. Tačiau nebuvo atlikta jokio sandorio, nieks nieko nepirko ir nepardavė. Tiesiog market – meikeris pakeitė savo pasiūlymo kainą.

Antrasis kelias, apsprendžiantis kainos judėjimą vyksta tada, kai kažkas „sugeria“ rinkos likvidumą. To mes nematome. Savo grafikuose mes matome tik geriausias Bid (pasiūlos) ir Ask (paklausos) kainas rinkoje, tačiau iš tikrųjų rinkoje yra didžiulis kiekis kitų paklausos ir pasiūlos paraiškų iš abiejų pusių įvairiomis sumomis, kuriomis daugybė bankų, fondų yra pasiruošę nupirkti arba parduoti įvairius aktyvus.

pasiula i paklausa forex rinkoje

Jei įsivaizduotume, kad atsiranda geriausias pasiūlymas pagal 1.33373 kainą nupirkti aktyvą, kurio bendra suma siekia 1.000.000 USD, tai jei atsiranda treideris ir išperka aktyvą už visą 1.000.000 USD sumą, jis išnaudoja visą prieinamą likvidumą pagal šią kainą ir toks pasiūlymas išnyksta iš rinkos. Toliau sekantis geriausias šio aktyvo pasiūlymas bus brangesnis – už 1.33377. Tokiu būdu, šiame pavyzdyje kaina pakilo tik 0,4 punkto.

Tokiu būdu, antrajame variante kainos judėjimas vyksta dėl likvidumo išnaudojimo iš pirkėjo arba pardavėjo pusės.

Dabar, kai mes žinome, kokiu principu keičiasi kainos, mes galime pabandyti suprasti, kodėl vystosi trendas.

Iš kur atsiranda trendai?

Tai kodel gi kainos juda

Imkime ir įsivaizduokime, kad aš ir Jūs esame spekuliantai, ir aš noriu nupirkti 100.000 USD arba 1 lotą EUR/USD valiutų poros, o Jūs norite parduoti 100.000 USD arba 1 lotą tos pačios valiutų poros.

Mano orderis yra pirkimui, naudoja likvidumą pagal pasiūlos kainą (Ask), o Jūsų orderis yra pardavimui ir naudoja likvidumą pagal paraiškų paklausos kainą (Bid). Šioje situacijoje, jeigu likvidumas rinkoje būtų lygiavertis iš abiejų pusių, mes sukeltume spredo padidėjimą. Tačiau, į kurią pusę kaina iš tikrųjų pajudės, priklausys nuo likvidumo apimčių iš abiejų pusių.

Toliau. Tarkime, kad vienas bankas X siūlo aktyvą pagal geriausią Bid kainą, bendroje 500.000 USD sumoje, Jūsų rinkos pusėje (pardavėjų pusėje), o bankas Y siūlo tą patį aktyvą pagal geriausią Ask kainą, mano rinkos pusėje (pirkėjų pusėje), tačiau tik 10.000 USD apimties. Toliau už X ir Y stovi kiti bankai, kurie siūlo jau brangesnę pirkimo arba pigesnę pardavimo kainą ir įvairių apimčių paraiškas ir t.t.

Įsivaizduokite toliau, kad mes abu atėjome į rinką su savo orderiais. Jūs parduodate 100.000 USD, o aš perku tokią pat sumą, 100.000 USD. Jūsų pardavimas buvo įvykdytas pagal banko X kotiruotes (geriausios kotiruotės pardavimui). Tačiau banko X pasiūla buvo 500.000 USD dydžio, o Jūsų užsakytas orderis pardavimui tik 100.000 USD dydžio, todėl Jūsų paraiška buvo priimta, bet ji panaudojo tik 1/5 nuo bendros sumos, kuria sudarė likvidumas. Dar rinkoje liko 400.000 USD tame pačiame kainos lygyje, ir tokiu būdu, kaina iš tikrųjų nepajudėjo nė vienu punktu.

Aš tuo tarpu pirkau 100.000 USD, tačiau bankas Y už geriausias koiruotes pirkimui turėjo pasiūlyti tik 10.000 USD, vadinasi mano pirkimo orderis 10 kartų viršijo likvidumą nei buvo geriausias pasiūlymas pirkti (Ask). Tai yra, kadangi aš pirkau 100.000 USD, o pagal Y banko geriausią Ask kainą rinkoje buvo galima nupirkti tik 10.000 USD, todėl trūkstamą dalį aš jau pirkau iš antrojo banko, kuris rinkoje išstatė pasiūlymą pirkti jau didesne kaina po banko Y, o jeigu ir antrajame lygyje neužteko pakankamo likvidumo, jau aš pirkau iš trečiojo banko ir t.t. Tai yra, mano sandoris buvo tokio pat dydžio kaip ir Jūsų, tačiau išnaudojo visą rinkos likvidumą ir atitinkamai sukėlė kainos kilimą į viršų per kelis lygius, kadangi nebuvo pakankamo likvidumo pagal tą kainos lygį tuo metu.

Tokiu būdu, štai Jums ir pavyzdys, kai du vienodo dydžio prekybos orderiai, išstatyti į skirtingas puses, skirtingai suveikia rinkoje: vienas orderis apskritai nepajudino kainos dėl didelio likvidumo kiekio Jūsų pusėje, o kitame kaina pajudėjo per keletą kainos lygių dėl nepakankamo likvidumo. Iš to galima padaryti išvadą, kokiu principu juda kaina: suveikus dviems vienodos apimties rinkos orderiams, kaina judės į tą pusę, kurioje yra mažesnis likvidumas.

Štai kaip vystosi trendas: yra žinoma, kad brokerio pelnas yra spredas, todėl tam, kad gauti savo pelną, brokeriai turi greitai nupirkti ir parduoti iki to, kol dar nepasikeitė kaina. Jeigu Jūs parduodat 100.000 USD, brokeriai perka iš Jūsų ir žaibiškai parduoda tą pačią sumą man, uždirbdami sau skirtumą (spredą). Viskas, ką dileriui reikia padaryti, tai nupirkti ir parduoti praktiškai tuo pačiu metu, tam, kad gauti pelną. Jeigu jiems nepavyktų to padaryti greitai, jie galėtų sudaryti nuostolingus sandorius ir galutiniame rezultate, patirtų nuostolių.

Kadangi kaina pradeda kilimą į viršų, (kaip aukščiau aprašytame pavyzdyje, kur aš pirkau 100.000 USD, o Jūs pardavėt tą pačia sumą.), brokeris, kuris man pardavė aktyvą, dabar patiria nuostolius. Jeigu į rinką ateina kiti treideriai, ir taip pat perka iš to pačio brokerio, jų nuostoliai gali tapti didesni, todėl kad jie vėl priversti pardavinėti greitai kylančioje rinkoje, ir gali vėl patirti nuostolių.

Tokiu būdu, jie bando sumažinti tolimesnę riziką dėl aktyvo kiekio mažinimo, kurį jie siūlo parduoti kažkam dar po manęs. Jie pardavė aktyvo kiekį man, ir tam, kad subalansuoti savo paraiškų knygą, jiems būtina tokį patį aktyvo kiekį nupirkti pas kažką už kiek įmanomai geriausią kainą. Jie, be abejo, nenori pardavinėti kylančioje rinkoje, todėl kad tai tik didins jų nuostolius. Jų visos pastangos dabar yra nukreiptos į pirkimus, tam, kad užbaigti savo operaciją su manim. Tokiu būdu, tam, kad apriboti sumą, kurią jiems, tikėtina, teks kažkam parduoti dar, jie mažina savo paraiškų kiekį. Tai, savo ruožtu, dar labiau mažina likvidumą pirkėjų pusėje ir todėl kainos su dar didesne tikimybe tęsia judėjimą į viršų, kai tik kiti treideriai įeina į rinką su pirkimais.

Štai todėl „Trendas – Jūsų draugas“

trendas jusu draugas

Trendas – tai galinga ir besitęsianti jėga, kuri maitina pati save ir vis daugiau ir daugiau didina apsukas. Tai yra tai, kas vadinama tendencija. Būtent todėl ir nerekomenduojama prekiauti prieš trendą.

Tai yra paklausos ir pasiūlos disbalansas. Kaip paklausa, taip ir pasiūla neturi nieko bendro tarp pirkėjų ir pardavėjų, kaip galvoja dauguma mėgėjų. Kylantis trendas nebūtinai turi įvykti, todėl kad kartu su žmonėmis, bandantiems nupirkti, atsiras ir žmonių, bandančių parduoti (aišku, trendas gali ir atsirasti).

Treiderių kiekis tarp pirkimų ir pardavimų vėlgi, gali būti idealiai subalansuotas, kaip ir nagrinėtame pavyzdyje aukščiau, kai Jūs ir aš prekiavome vienodomis apimtimis. Tendencija vyksta todėl, kad parduodančioje rinkos pusėje likvidumas yra mažesnis lyginant su esančia rinkoje paklausa šiam aktyvui.

Išvados

Išvados

Šiame straipsnyje išmokome ir sužinojome, kokiu principu juda kainos Forex rinkoje, ir iš kur ir kodėl vystosi trendai. Glaustai ir keliais žodžiais, pabandykime pakartoti, ką išmokome.

Nors rinkoje gali būti vienodas pirkėjų ir pardavėjų kiekis, tokių kaip Jūs ir aš, tačiau paklausa, ateinanti iš mano, kaip pirkėjo pusės, yra didesnė, nei egzistuoja likvidumo atsargos rinkoje esančios tuo metu, o tuo tarpu Jūsų, kaip pardavėjo pusėje, paklausa yra mažesnė nei siūlomos likvidumo paraiškos. Tai sukelia kainos judėjimo tendenciją mano (paklausos) pusės link ir kaina kyla toliau ir toliau.

Būtent todėl galima paaiškinti techninę trendo pusę, rinkos tendencijas ir jos tolimesnius judėjimus.

Sėkmės, ir prekiaukite pagal trendą!

Pagarbiai, Mykolas

ForexPrekiautojoPortalas.lt

Print Friendly, PDF & Email