Kaip efektyviai valdyti savo finansus?

kaip valdyti savo finansusGerą dieną, mielieji skaitytojai. Šiame straipsnyje norėtųsi paliesti ne visai tiesiogiai su Forex prekyba susijusią, bet labai svarbią temą – tai laisvų pinigų valdymas. Yra du etapai: 1. Uždirbti pinigus; 2. Išleisti juos, arba investuoti.

Su pinigų išleidimu bet kas puikiai susitvarkys ir be patarimų, o štai apie investicijas, net ne tiek apie investicijas, kiek apie laisvų pinigų valdymą kasdieniniame gyvenime, norėtųsi pakalbėti plačiau. Viskas, kas parašyta žemiau – asmeninė patirtis. Jokios sintetinės analitikos.

Kam skirtas šis straipsnis

kaip efektyviai valdyti savo kapitala kam skirtas sis straipsnis

Patarimai, esantys žemiau, pravers tiems, kas turi nedideles pajamas, taip pat tiems, kas uždirba daugiau mažiau padoresnius pinigus. Kažkur iki 5000 eurų per mėnesį. Na, bet jeigu Jūs senas milijonierius – oligarchas, vargu ar rasite čia kažką naudingo 🙂

Kam investuoti, jei yra Forex?

Kam investuoti, jei yra Forex

Straipsniuose ir video, dažnai rekomenduoju kas mėnesį nuiminėti pusę Forex prekyboje uždirbtų pinigų. Daugelis nesupranta, kodėl. Yra iliuzija, kad jeigu uždarbis bus nuolat dedamas į apyvartą vėl (prekybos sąskaitą), tai labai greitai galima tapti milijardieriumi. Deja, tai netiesa. Pamąstykite: kodėl stambaus verslo (parduotuvių, gamyklų) savininkai investuoja dalį kapitalo į svetimas įmones? Investuoja į fondus ir pan.? Kodėl jie visų savo pinigų nesudeda į savo verslą?

Atsakymas paprastas – diversifikacija. Kapitalo paskirstymas mažina riziką ir suteikia emocinę ramybę. Tai labai svarbu.

Pasyvios pajamos, investicijos ir savarankiškas užimtumas

pasyvios pajamos savarankiskas uzimtumas

Egzistuoja iliuzija, aktyviai palaikoma įvairių lochotroniškų kursų pardavėjų, kad yra kažin kokios galimybės investuoti 100 dolerių ir po poros metų gauti šimtus tūkstančių, o geriau milijonų. Kaip pavyzdys, yra pateikiamos Apple akcijos arba Piteris Tilis, investavęs į Facebook ankstyvuose etapuose. Šie atvejai – yra tokie reti ir vienetiniai, kad sudaro tik išimtį iš taisyklių, todėl manyti, kad Jums pasiseks lygiai taip pat, mažiausiai yra neprotinga.

Pinigai daro pinigus, norite Jūs to, ar ne. Didžiausias pelningumas galimas tik tada, kai Jūs pats užsiimate ta veikla, į kurią investavote. T.y. jeigu tai Jūsų Forex sąskaita arba Jūsų verslas. Investicijos – tai yra pasyvus pinigų valdymas. T.y., kai Jūs vieną sykį atlikote skaičiavimus, investavote kapitalą, o toliau visą darba atlieka kažkas kitas.

Tuo atveju, jeigu Jūs atidarote savo verslą, investuojate savo pinigus ir pats jame sukatės (dirbate), tai jau ne investicijos, o savarankiškas užimtumas. Laiko resursai ir žmogaus energija yra ganėtinai apriboti, todėl šiame straipsnyje plačiau apie tai nekalbėsime. Kalba eis būtent apie investavimą.

Investavimo instrumentai

investavimo instrumentai

Gali pasirodyti, kad investavimo instrumentų yra nesuskaičiuojama daugybė, tačiau realiai galima išskirti nedidelę jų grupę:

  1. Banko indėliai
  2. Investiciniai fondai
  3. Nekilnojamas turtas
  4. Akcijos, ateities sandoriai ir pan.
  5. PAMM sąskaitos
  6. Įvairios abejotinos schemos
  7. Svetimas verslas

Finansinės piramidės, hyip (Ponzi), tinklinis marketingas ir kitas „lochatronas“

Finansinės piramidės, hyip (Ponzi), tinklinis marketingas ir kitas lochatronas

Visas panašias nesąmones palikite patikliems alkoholikams. Uždirbti piramidėse ir projektuose „Įnešk 100$ – gausi 100.000$“ galima tik tuo atveju, jeigu Jūs pats juos organizuojate. T.y. kai Jūs stovite piramidės viršūnėje ir kvailų naivuolių pinigai sukrenta į Jūsų kišenes.

Patarimas Nr. 1 – jeigu Jums telefonu skambina ir paplonintu liežuviu siūlo kažkur investuoti, kažkur dalyvauti su pinigais (net prekiauti Forex), kažką žaisti, kažką nupirkti, pvz. super puodą, kuris verda sriubą ir pasakoja anekdotus – net nesileiskite į pokalbį – tiesiog sakykite „Nedomina“ ir išjunkite pokalbį. Tokių „pardavėjų“ tikslas, pagal senai atidirbtas „šaltų skambučių“ schemas yra išplauti naivesniems žmonės smegenis ir įsiūlyti tai, ko jiems nereikia, arba dar blogiau, net neturintiems už ką tai įsigyti.

Tokius skambintojų numerius taip pat nepatingėkite užblokuoti,  kad neskambintų ateityje – mano telefone jau yra nemenkas sąrašas tokių užblokuotų numerių.

Indėliai banke

indeliai banke

Pagrindinis ir pats paprasčiausias laisvo kapitalo investavimas, prieinamas ir suprantamas paprastiems mirtingiesiems. Deja, kai ECB nustatęs nulinę euro palūkanų normą (straipsnio rašymo metu ji yra 0,00%) už terminuotus indėlius eurais bankai praktiškai nieko nemoka.

Na, beveik nieko nemoka didieji bankai (Swedbank, SEB), šiek tiek daugiau galima tikėtis iš mažesnių – Citadelė, Medicinos bankas, Šiaulių bankas (0,8-0,9% metinių palūkanų), ir dar daugiau moka kredito unijos (iki 1,5% metinių palūkanų). Šiek tiek didesnių palūkanų galima tikėtis už indėlius JAV doleriais, Norvegijos kronomis, tačiau tokias valiutas priima nedaug kredito įstaigų.

Kaip surasti indėlius su geromis palūkanomis? Paieškai ir palūkanų palyginimui yra keletas puslapių, pvz. http://www.bankai.lt

Tačiau vis tik stenkites nelaikyti pinigų visai jau abejotinose kontorose, pasidomėkite atsiliepimais iš žmonių, kurie jau turėjo reikalų su jais.

Verta žinoti, kad kuo patikimesnė finansinė įstaiga, tuo mažesnes palūkanas už indėlius ji siūlo. Aukso vidurys – atsidaryti indėlius ten, kur aktyviai kredituojami gyventojai. Šiam momentui tai Medicinos bankas, Citadelė, MT Bank. Esmė tame, kad tokie bankai turi gerus grynųjų srautus nuo tų, kas ima kreditus ir moka didžiulias palūkanas, o tai bankui suteikia galimybę duoti didesnes palūkanas už indėlius jau mums. O kadangi kreditavimo pelningumas aukštas, bankui nėra reikalo užsiimti pilkomis operacijomis ir jo užsidarymo tikimybė maža.

Pagrindinis indėlių minusas – procentų praradimas uždarant indėlį, nes išlieka tikimybė, kad pinigų Jums skubiai prireiks.

Dar vienas patarimas – kartais rinkoje pasirodo „skanūs“ bankų pasiūlymai dėl indėlių. Juos reikia gaudyti ir atsidaryti depozitą ilgam laikui. Pavyzdžiui, po 2008 m. krizės, kai kuriuose bankuose galima buvo atsidaryti indėlius su 10-12% metinių palūkanų.

Ar verta atsidarinėti indėlius kitomis valiutomis, pvz. JAV doleriais? Verta. Visų pirma, visi įsitikino, koks pažeidžiamas yra euras po Anglijos referendumo dėl išstojimo iš ES, antra, neaišku, kiek ilgai ECB tęs savo švelninimo politiką. Na, o doleris, kaip sakoma, „ir Afrikoj doleris“. Todėl labai rekomenduoju susikurti atskirą aktyvų sąskaitą JAV valiuta, galima Forex sąskaitoje, galima atsidaryti indėlį, nesvarbu. Esmė tame, kad doleris visais laikas išliko stabili valiuta ir kas šiuo metu turi dolerių, tuo tik dar labiau tuo įsitikino.

Kreditai ir skolos

kreditai ir skolos

Stenkitės niekada neimti jokių kreditų (bet kokia forma) ir niekam neskolinkite savo pinigų. Ir visi bus laimingi. Nes skolos, nesvarbu, ar skolingi Jūs ar Jums, sudaro ne tik skylę biudžete, bet ir suvalgo Jūsų energiją. Nors tai tema atskiram straipsniui.

Kaip išimtis, gali būti tik „geras“ kreditas kreditas verslui, pavyzdžiui, įrangos pirkimas išsimokėtinai, su nedideliu išmokėjimo laikotarpiu (1-2 mėnesiams) ir geriausiai be procentų.

Taip pat, išskirtiniais atvejais, kaip išimtis, gali būti kreditinės kortelės su lengvatiniu periodu, kai yra suteikiama galimybė kažkokį laikotarpį (paprastai 1-2 mėnesius) padengti įsiskolinimą be procentų. Tarkime, įsigijote kažkokį daiktą už 1000 EUR ir jeigu padengsite šį įsiskolinimą mėnesio eigoje, jokių papildomų palūkanų už kreditą nemokėsite. Bet būkite atsargūs – labai lengva įeiti vartojimo priklausomybę, todėl žvelkite į tokias korteles kaip į instrumentą: pavyzdžiui, rezervuojant viešbutį užsienyje atostogoms ir pan.

Banko kortelės

debetines banko korteles

Plastikines debetines korteles turi beveik kiekvienas, į jas pervedami atlyginimai, atsiskaitoma parduotuvėse.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į debetines korteles, kurios būna surištos su kokia nors įmonės paslauga, pvz. degalinių tinklu, galima šiek tiek sutaupyti.

Kortelių turite turėti daug, kadangi bet kuriuo momentu jos gali būti užblokuotos dėl įvairių priežasčių arba be jų (man taip yra ne kartą atsitikę). O perspektyva likti be pinigų kitame mieste arba apskritai užsienyje, ne itin maloni. Todėl neapsiribokite vieno banko kortele, turėkite bent 3 skirtingų bankų.

Niekada neužsakinėkite Auksinių ar Platininių kortelių, jeigu tai reikalauja papildomų išlaidų. Tokio tipo kortelių statusas jau senai nuvertėjęs ir nieko, be papildomų komisijų už aptarnavimą, Jūs negausite.

Grynieji pinigai

kaip efektyviai tvarkyti savo finansus grynieji pinigai

Aš asmeniškai grynųjų pinigų nelabai mėgstu, tačiau jų reikia turėti. Be to, reikia turėti ir kažkokią jų dalį kita valiuta. Sumas nustatykite patys, tačiau grynų pinigų Jums turi užtekti bent mėnesio pragyvenimui. Karo atveju, ufonautų antplūdžiui arba bankinės sistemos griūvimui. Gyvenime visko būna.

Laikyti pinigus rekomenduoju seife. Pats seifas ir jo pastatymas bute kainuoja visai nebrangiai, o Jūs būsite ramūs dėl savo turto, jei namuose sukinėsis namų tvarkytoja ar santechnikas.

Fondai, obligacijos

kaip efektyviai investuoti oblogacijos fondai

Investavimą į fondus, obligacijas, bankai dažnai pristato kaip gerą praturtėjimo šaltinį. Deja, realybėje taip nėra. Vidutinis pelningumas per 3 metus labai retai viršija bankinius depozitus, o įvairios komisijos ir praradimo rizika visiškai sumažina tokių investicijų patrauklumą.

Bankai dažnai siūlo investuoti į taip vadinamus fondų portfelius, kurie sudaryti iš akcijų ir obligacijų.  Čia paprastai galima rinktis nuo konservatyvių portfelių (kur didžiąją dalį sudaro obligacijos ir mažesnę – akcijos) ir agresyvių (kur didžiąją dalį sudaro akcijos ir mažesnę – obligacijos). Be abejo, gali pasisekti ir galima pataikyti ant sėkmingo portfelio ir per trejus metus uždirbti 20-30%, tačiau taip bus nedažnai, be to, kad pasijustų pelnas atmetus visus banko mokesčius, reikia investuoti labai dideles sumas. Aš manau, kad investuoti į obligacijas ir fondus galima tada, kai jau pinigų visiškai nėra kur dėti.

Akcijos, ateities sandoriai (fjūčeriai) ir kt.

akcijos fjuceriai kaip investuoti

Tam, kad uždirbti prekiaujant akcijomis (neaktyvus treidingas), būtina tuo užsiimti nuo ryto iki vakaro. Studijuoti krūvą ataskaitų, skaičiuoti rizikas, sekti rinkos naujienas, politiką… Tai yra jau nebe investicijos, o savarankiška veikla. Man Forex užtenka per akis, todėl akcijų aš neperku.

Svetimas verslas

svetimas verslas ar verta investuoti

Labai sudėtinga tema. Jeigu manote, kad rizikos yra tik Forex prekyboje, Jūs klystate. Statistiškai, 9 ir 10 naujai atsidariusių verslų, jau užsidaro metų bėgyje. Ar pavyks Jums investuoti į projektą, kuris taps sėkmingas? Gali būti, kad pavyks, o gal ir ne.

Jeigu nusprendėte investuoti į „gero draugo, giminaičio ar pažįstamo“ verslą, nuodugniai pasverkite visus pliusus ir minusus, silpnąsias tos veiklos vietas, kritiškai įsivaizduokite blogiausią scenarijų.

PAMM sąskaitos

pamm saskaitos ar verta investuoti

PAMM sąskaitos nėra panacėja nuo visų ligų, tačiau gerai atrinkus tam tikrus PAMM’us, uždirbti galima daugiau nei laikant indėlius banke. Smulkiau apie PAMM investavimą skaitykite čia.

Reikia pažymėti, kad PAMM’ai yra priskiriami prie rizikingų investicijų ir neverta į juos investuoti daugiau kaip 10% savo kapitalo.

Investavimas į NT

investavimas i NT

Deja, nors mano patirtis NT investavime kol kas nėra labai sėkminga, galiu pasakyti, kad „Kijosaki“ modelis Lietuvoje neveikia. Todėl, jei tikitės paimti būsto paskolą, nupirkti butą ir vėliau išmokėti paskolą nuomuodami jį, pamirškite. Na, arba važiuokite į JAV.

Nekilnojamo turto pirkimas, kaip investicijos, labai nepaprastas ir daug išlaidų reikalaujantis dalykas – reikės rūpintis nupirkto NT remontu, mokėti komunalinius mokesčius ir pan. Be to, net jei sudarysite sėkmingą sandorį (įsigysite NT gera kaina), tai bus labai „negreitas“ pelnas, kadangi parduoti nupirktą butą, neprarandant 15% ant mokesčių, Jūs galėsite tik po 5 metų. Todėl aš manau, kad investuoti į NT galima tik tuo atveju, jeigu pas Jus yra milijoninis kapitalas. Kad laikinas kelių šimtų tūkstančių užšaldymas Jums nesukeltų problemų.

Taip pat labai siūlau pamąstyti tiems, kas ruošiasi pirkti butą sau, gyvenimui, ypač jeigu Jums virš 30 metų ir gyvenate Lietuvoje. Matematika yra tokia (Vakarų šalių, ne mano sugalvota): perkamo būsto kaina neturėtų viršyti 10 metų tokio būsto nuomos kainos, kitu atveju rizikuojate pakliūti į didelius nuostolius. Bet Lietuvoje tokia matematika neveikia niekaip.

Paskaičiuokime: neblogas, naujos statybos įrengtas ir apstatytas baldais, vidutinės klasės 3 kambarių butas Vilniuje (Naujamiestyje, Žirmūnuose, Šnipiškėse) kainuoja 150-180 tūkst. eurų. (apie 2000 EUR už m2). Tokio buto nuoma kainuos daugiausia apie 500-600 eurų kas mėnesį. Tačiau jeigu sugalvotumėt tokį būtą pirkti su banko paskola ir mokėti įmokas kas mėnesį, tarkime, po 650 eurų, tai bankui tektų jau grąžinti ne 180 tūkst., o 237 tūkst. (prisideda banko marža) ir mokėti įmokas reiktų 30 metų! Be to, jei pasirinksite kintamas palūkanas ir ECB pakels euro bazinę palūkanų normą (o taip anksčiau ar vėliau tikrai nutiks), banko įmokos dar labiau išaugs.

Aš asmeniškai manau, kad bent jau gyvenant Lietuvoje, geriau apsimoka būstą nuomotis, o ne pirkti, nes už tuos pinigus galima gyventi labiau komfortiškai, t.y. išsinuomoti ir gyventi tokiame bute, kurio neišgalėtumėt niekada nusipirkti. Daug kas čia argumentuos, kad išmokėjus banko paskolą lieka NT turtas, tačiau pagalvokite realiai – jeigu išmokėjus kreditą ir palūkanas Jums bus 60 ar 70 metų, manau, Jums bus visiškai nusispjaut, būsite Jūs to buto savininkas ar ne.

Mažos gudrybės

Kaip efektyviai valdyti savo pinigus Mazos gudrybes

Dar keletas naudingų patarimų iš asmeninės patirties dėl finansų.

Elektroninės mokėjimo sistemos

Virtualios pinigų sistemos, tokiose kaip Webmoney, Skrill, Neteller ir pan. yra labai patogus dalykas, niekas nesiginčija. Tačiau stenkitės be reikalo nelaikyti ten didelių sumų, vis tik tai yra virtualūs pinigai ir jie niekaip nėra apdrausti. Galų gale, Jūsų paskyrą gali tiesiog nulaužti hakeriai ir išgryninti Jūsų likučius.

Daug patikimesnis yra bankinė debetinė kortelė, pvz. Payoneer – ten Jūsų depozitas bus laikomas banke (ofšorinė Belizo valstybė), o tai yra daug patikimiau.  Su Payoneer kortele galima atsiskaityti bet kur ir už bet ką, todėl grynųjų išėmimo prireikia labai retais atvejais. Iš minusų – dienos ir mėnesio limitai.

Taip pat, kadangi už grynųjų išvedimą iš tokių sistemų yra imamos komisijos, stenkitės per internetą arba kortelėmis apmokėti viską, kas įmanoma: mobilaus telefono sąskaitas, įvairias paslaugas, bilietus, įvairius pirkinius interneto parduotuvėse.

Lojalumo programos

Kiekvienas mūsų piniginėje turime įvairių kortelių, kurios suteikia nuolaidas, kaupia taškus įvairiose parduotuvėse, restoranuose ir pan. Tai yra ne kas kita, kaip lojalumo programos. Jų tikslas – priversti mus ateiti vėl, ir ne į kaimyninę parduotuvę, o į tą, kurios nuolaidų kortelė yra pas mus piniginėje.

Kaip pergudrauti sistemą? Labai paprastai. Mes, esant progai, užsakome nuolaidų korteles VISUR. Tokiu būdu, mes nepatiriame jokio prisirišimo prie vienos ar kitos parduotuvės, bet gauname pasirinkimo laisvę + nuolaidas. Šios nuolaidos nedaug, bet padeda sutaupyti.

Išpardavimai

Pirkti išpardavimuose nėra gėdinga, o dažniausiai naudinga, ką bekalbėtų labiausiai išpuikę turtuoliai – snobai. Be to, jeigu prekės yra brangios (kokybiškos), dažnai galima sutaupyti apvalią sumelę. Svarbiausias dalykas, kurį reikia atsiminti  – NEPIRKTI NIEKO NEREIKALINGO. Kiekvienos parduotuvės, kuri organizuoja išpardavimus, tikslas – parduoti mums ką nors nereikalingo, vien dėl to, kad pigu. Tai štai, perkame išpardavimuose tik tai, ką mes pirktume ir ne išpardavimų metu. Į visa kitą nežiūrime, nes gausis ne ekonomija, o papildomos išlaidos ir krūva šlamšto namuose. Ypač šis patarimas naudingas moterims 🙂

Duty Free

Jei dažnai skraidote į kitas šalis, atkreipkite dėmesį į Duty Free zonas, kurios yra aerouoste prieš išskrydimą – tai neapmuitintos prekės, kas taip pat gali padėti sutaupyti. Deja, dėl išaugusių nuomos plotų kainų aerouostuose, kai kurių prekių (pvz. saldumynų) kainos gali būti net ir didesnės nei mieste, todėl dėmesingai pasinagrinėkite kainas. Čia principas toks pat, kaip ir su išpardavimais – imame tik tai, ką būtume pirkę bet kokiu atveju.

Protinga ekonomija

Niekada netaupykite sveikatai, kokybiškiems maisto produktams ir savo vidiniam pasauliui. Viskas turi būti su saiku. Nereikia eiti pėsčiomis į kitą miesto galą, kad nusipirkti maišiuką bulvių 10 centų pigiau arba stovėti ilgoje „Lidl“ eilėje, jeigu išmetė pigesnių bananų. Laiko praradimai yra itin brangūs, geriau tą laiką skirti uždarbiui, mokymuisi nei piguvos paieškoms.

Pabaigai

kaip efektyviai valdyti savo kapitala

Nuoširdžiai tikiuosi, kad šie patarimai kažkam bus naudingi. O kaip valdote savo pinigus Jūs? Pasidalinkite komentaruose 🙂

Pagarbiai, Mykolas

Spekuliantas.com

 

Print Friendly, PDF & Email