Noriu pailsėti nuo Forex – ar tai blogai?

Neseniai į mūsų Facebook grupę vienas treideris uždavė man klausimą: „Ar normalu, jeigu aš neprekiausiu keletą savaičių, mėnesį? Ar neprarasiu įgūdžių?“.

Būtent tai ir paskatino mane parašyti šį straipsnį. Šiandien mes pakalbėsime apie pertraukų treidinge svarbumą, darbe, versle… bet kurioje sferoje. Išsiaiškinsime, kaip teisingai dirbti; kaip labiausiai naudingai pailsėti; kiek dažnai imti atostogas; kodėl žmonės nėra robotai ir kaip aktyvuoti slaptą mūsų smegenų ginklą  — Default Mode Network.

Kuo daugiau dirbi – tuo geriau, ar ne?

Būti nuolat užsiėmusiu dabar labai madinga.

Įsivaizduokite treiderį, kuris per pusryčius skaito būsimas finansines naujienas ir atlieka fundamentaliąją analizę šiai dienai, paskui iki pietų prekiauja, per pietus žiūri video pamokas apie treidingą arba skaito knygas apie treidingo psichologiją. Jeigu jam reikia kur nors išeiti, keliaudamas jis klauso audio knygas arba seminarus, dienos eigoje atsakinėja į dešimtis eletroninio pašto pranešimų ir soc. tinkluose, tikrina robotus VPS serveryje ir t.t. ir pan. …

Ką jūs apie jį pagalvotumėt? Ar tai mega efektyvus treideris?

O štai ir ne. Jis kūrybinis impotentas. Robotas. Apgailėtinas ofisinis planktonas. Nė vienos NAUJOS idėjos jis nesugebės sukurti, tik vykdys rutinines funkcijas.

Kodėl? Todėl, kad MES ŽMONĖS – NE ROBOTAI. Aukščiau aprašytas elgesio modelis yra efektyvus kompiuteriui, androidui, bet tik ne Homo Sapiens. Pas mus – visiškai kiti algoritmai.

Moksliniai tyrimai

Jeigu manote, kad dirbti daug ir stengimasis būti kiek įmanoma efektyvesniu atves jus į sėkmę – tai skubu jus nuvilti. Tos nesąmonės, kurių mokina asmeninio efektyvumo mokymuose iš jūsų padarys viso labo efektyvesnį VERGĄ, atliekantį rutinines užduotis. Jums tai labai nepadės, kadangi anksčiau ar vėliau, tokie darbuotojai bus vis tiek išstumti kūrybingesnių žmonių arba automatizuotų įrengimų.

Jeigu esate toks kaip aš, per daug logiškas ir jus gali įtikinti tik moksliškai įrodyti faktai, čiupkite mokslinių tyrinėjimų sąrašą, iš kurių seka labai aiški išvada: ilsėtis būtina, o dirbti daug valandų per dieną – ne pati geriausia idėja…

Kaip gimsta vertingos idėjos

Tam, kad gimtų vertingos idėjos – reikia DAUG laisvo laiko. O jeigu tiksliau, laiko, kurio metu jūs neesate užsiėmęs savo pagrindine veikla.

Visiems, kurie periodiškai žaidžia video žaidimus (arba yra žaidę anksčiau), yra pažįstama situacija: jūs pasiekėte sunkų žaidimo lygį (pavyzdžiui, paskutinį – Boso), ir daugybę kartų bandote – niekaip negalite jo praeiti. Galų gale, paliekate žaidimą ramybėje ir einate miegoti. O sekančią dieną, kai vėl sėdate prie žaidimo… praeinate tą sunkią atkarpą praktiškai iš pirmo karto.

Manote, kad tai atsitiktinumas? O štai ir ne. Tai yra taip vadinamo Default Mode Network (toliau — DMN) pasekmė arba išvertus Pasyvaus smegenų darbo režimas. Būtent šis fenomenas mums ir leidžia spręsti sunkias užduotis ir generuoti vertingas idėjas.

Reikalas tas, kad kai mes esame niekuo neužsiėmę, veikiame kažką tokio, kas nereikalauja dėmesingumo, pavyzdžiui: važiuojame autobusu, plauname indus, valome dantis, vaikštome gatve – mūsų smegenys pereina į Pasyvų darbo režimą ir apdoroja turimą informaciją tais klausimais, kurie mus jaudina. Tačiau tai vyksta be mūsų – mes apie tai net neįtariame 🙂

Visiems yra pažįstamas jausmas, kai idėja gimsta lyg „iš niekur’, kai mes maudomės duše ar pjauname žolę kieme. Ričardas Bachas net yra pavadinęs šį reiškinį „dušo fėja“ ir „pasivaikščiojimų fėja“. Iš tikrųjų, jokių fėjų gyvenime neegzistuoja, o idėjos, kurios ateina mums į galvą tuo metu, kai mes nevykdome dėmesio reikalaujančios veiklos – smegenų darbo rezultatas. Ir tai joks stebuklas, o mūsų smegenų ypatybė, kuria būtų gėda nepasinaudoti.

Tiems, kurie galvoja, kad visa tai nesąmonės, štai nuorodos į mokslinius straipsnius:

Ir nedidelis video, paaiškinantis, kaip veikia Default Mode Network (anglų k.):

Tai kaip gi aktyvuoti šį mūsų smegenų „slaptąjį  ginklą“?

  1. Iš pradžių būtina gauti reikiamą informacijos kiekį tuo klausimu, kuris jus domina. Kitaip smegenims nebus su kuo dirbti. Pavyzdžiui, jūs išstudijavote kažkokią strategiją ir paskaitėte apie ją aptarimą forume, kokius 100 puslapių. Tikrai pakankamas informacijos kiekis!
  2. Reikia dėl nieko nesijaudinti: jūs neturite skubėti į darbą/susitikimą, pas jus neturi būti tūkstantinio darbų sąrašo, milijono neatsakytų pranešimų verslo klausimais ir pan. Tai yra,  turi būti taip vadinamas „laisvasis laikas“, idealiai – išeiginė diena;
  3. Reikia užsiimti kažkokia rutinine veikla – galbūt, sutvarkyti garažą, pasivaikščioti parke, nueiti į sporto salę, pabegioti ant takelio (tačiau tuo metu nereikia klausyti/žiūrėti kažko, kas reikalauja jūsų dėmesio) ir pan. Beje, kas yra svarbu, NEGALVOJANT APIE PROBLEMĄ apskritai;
  4. Informacija susivirškins, ateis supratimas ir /arba kažkokios idėjos;
  5. Pelnas 🙂

Schema nėra ideali, pagal „užsakymą“ suveikia ne visada. Tačiau ji veikia. Ir dar, kad kuo dažniau aktyvuotųsi DMN, jums reiks daug laisvo laiko. Taip dirba mūsų smegenys, patinka jums tai ar ne.

Beje, yra atlikti tyrimai, kurie įrodo, kad reguliari meditacija padeda sustiprinti DMN darbą.

Todėl, jeigu kartais laikote save neefektyviu, kai niekuo „reikalingu“ neužsiimate, pagalvokite dar kartą.

Kaip teisingai dirbti

Darbo dienos vidurys. Po pietų, apie 14-15 val. jūs jaučiate nuovargį, smegenys jau nebedirba taip aktyviai, kaip ryte ir jums labai norisi nusnūsti…. Jei dirbate kolektyve, atkreipkite dėmesį, kaip žmonės žiovauja tokiu metu.

Tai normalu? Be abejo, kad taip. Visus mus, kurie esame daugmaž sąmoningo amžiaus, pripratino miegoti naktimis, o visą dieną būti aktyviais. Tačiau tai ne pats geriausias įprotis mūsų mentalinei sveikatai ir jau tikrai taip nemiegojo mūsų protėviai.

Priešindustrinės epochos metu, kai dar pasaulyje nebuvo išrasta elektra, žmonės eidavo miegoti apie 20 val. vakare, paskui prabusdavo apie 2 valandą nakties ir užsiimavo kūryba, gamindavo valgyti, rūkydavo, bendraudavo, eidavo į svečius pas kaimynus… o paskui vėl guldavosi miegoti iki ryto (apie tai galite paskaityti A. Roger Ekirch knygoje At Day’s Close: A History of Nighttime).

Analogiškai tai vyksta ir dienos metu. Reikalas tas, kad mūsų smegenys yra linkę užmigti ir prabusti dažniau, nei 1 kartą per dieną. Nuo 14 iki 16 valandos — praeina taip vadinama „Nap Zone„, laiko atkarpa, idealiai tinkanti dienos miegui. Yra žinoma, kad senovės romėnai dar pirmajame amžiuje iki mūsų eros mėgo nusnūsti dieną ir tokias pertraukas jie vadino Meridiari, vėliau jas vadino Sexta (šeštoji valanda, atitinkanti su jų laiko juosta). Na, o žodis Sexta su laiko transformavosi į Siesta. Bet kuris, kas buvo Ispanijoje, žino, kad siestos metu dieną praktiškai niekas nedirba – visi ilsisi.

Kinijoje, darbo dienos metu, tame tarpe ir daugelyje biurų, miegama maždaug pusvalandį. Jeigu jūs kinietis ir po pietų užsnūdote darbo vietoje – niekas jūsų neatleis ir neišrašys baudos.

Dauguma tyrimų rodo, kad trumpas dienos miegas žmogų veikia itin teigiamai. Pagerėja koncentracija, dėmesingumas, žmogus būna žymiai produktyvesnis.

Įdomus faktas – labiausiai yra efektyvus 10-minučių miegas. Po jo nebūna „mieguistumo“, skirtingai, jei miegotume 20-30 minučių, ir, tuo pačiu metu, yra išlaikomas teigiamas efektas, kaip ir nuo pusvalandinio miego.

Judame toliau. Vertingus patarimus mums pateikia 30-metų tyrimai , atlikti iš tam tikrų sričių žmonių – muzikantų, sportininių, rašytojų ir t.t.

Patarimas 1: gerus rezultatus galima pasiekti tik dirbant valandą be pertraukos. Tai labai naudinga skalperiams, įtemptai sekantiems rinkos judėjimus. Valandą paprekiavote – padarykite pertrauką.

Patarimas 2: žmonės, pasiekę puikių rezultatų savo srityse, vidutiniškai  dirbo/treniravosi apie 4 valandas per dieną. Apkrovos laiko didinimas sukelia tik perdegimą ir traumas (sportininkų atveju). Todėl prekiauti daugiau kaip 4 valandas per dieną — nevertėtų.

Ir be abejonės — labiausiai efektyvus periodas nuo ryto iki pietų. Jeigu pas jus yra rimtas darbas, reikalaujantis ypatingo dėmesingumo ir koncentracijos — geriausia jį atlikti iš ryto.

Jeigu reziumuoti, kas aprašyta aukščiau, tai:

  • Pačius svarbiausius darbus — darome ryte;
  • Dirbti įtemptai, ties galimybių riba galima tik apie valandą — nesidrovėkite daryti nedideles pertraukas;
  • Daugiau kaip 4 valandas per dieną praktikuoti treidingą/muziką/sportą beprasmiška;
  • Periode tarp 14 ir 16 valandos neblogai būtų skirti 15-20 minučių trumpam miegui;
  • Pietauti geriausia ne namie – pasivaikščiokite iki artimiausios kavinės/valgyklos, galimai, kad tuo metu pas jus keletą kartų aktyvuosis DMN (apie idėjų bloką skaitykite aukščiau). Ir valgymo metu stenkitės nenaršyti mobilaus telefono.

P.S. Svarbi pastaba – jeigu jūs su dideliu susidomėjimu atliekate kažkokį jums įdomų darbą ir esate pagauti entuziazmo, nereikia per jėgą sustoti. Pavyzdžiui, jeigu jus su užsidegimu testuojate iki pirmos nakties naują sistemą – tai geras ženklas.

Kaip teisingai ilsėtis ir kiek dažnai atostogauti

Geriausias poilsio būdas – tai derinys, kuris apjungia ir fizinius, ir protinius faktorius, giliai įtraukiantis į procesą. Pavyzdžiui: alpinizmas, piešimas, golfas (neveltui Donaldas Trumpas jį rekomenduoja vienoje iš savo knygų).

Užduotis – visiškai atsijungti ir negalvoti apie rutiną/darbą/treidingą ir pan.

Be abejo, jeigu jūs pervargę fiziškai – miegokit, žiūrėkite filmus, žaiskite video žaidimus – į sveikatą. Kai paprasčiausiai nėra fizinių jėgų, tai puikiai tiks.

Apie reguliarius fitneso užsiėmimus aš nekalbėsiu – visi ir taip žino, kad tai yra gyvybiškai būtina. Vienintelis momentas – kai sekantį kartą eisite kilnoti štangos, žinokite – iš pradžių žmogaus kūnas buvo sukurtas tam, kad pabėgti nuo leopardo ir įsikarti į obelį, o visos ligos, susijusios su sąnariais atsirado agrarinės epochos metais, kai žmonės pradėjo kapstytis žemėje ir tampyti sunkius indus su vandeniu. Todėl, galbūt, labiau verta didesnį dėmesį skirti lengvajai atletikai, vietoj to, kad „pontavotis“ su girėmis.

Kalbant apie atostogas bendrai – mokslininkai yra priėję išvados, kad idealiu atveju jos turi būti maždaug viena savaitė po kiekvienų trijų darbo mėnesių. Sunkus darbas arba treidingas be išeiginių ir atostogų tik sukels sveikatos problemas. Vis tiek visų pinigų neuždirbsi…

Išvados

Aš puikiai suprantu, kad ne visi galės pritaikyti aukščiau aprašytas rekomendacijas. Tačiau, jeigu šis straipsnis nors šiek tiek privers jus pagalvoti apie tai, kiek svarbus yra poilsis ir pertraukos darbe ir treidinge, – vadinasi aš rašiau jį ne veltui. Aš pats ilgą laiką maniau, kad būti nuolat užsiėmusiu – tai madinga ir šaunu, netgi kartais jausdavau kaltės jausmą išeiginių metu ar atostogų, kai nieko „rimto“ neveikdavau, tačiau, kaip pasirodė, kaltės jausmo patirti nėra dėl ko – be poilsio ir pertraukų produktyvumas tiesiog neįmanomas.

Atsiminkite: rinka bus čia ir rytoj. Ir jeigu jūs jaučiate, kad norite padaryti pertrauką nuo treidingo dienai/savaitei/mėnesiui – būtinai tai darykite – greičiausiai, per tą laiką pas jus gims naujos, produktyvios idėjos apie tai, kaip pagerinti savo prekybą.

Pagarbiai, Mykolas

Spekuliantas.com

Print Friendly, PDF & Email