Civilizuočiausias miestas pasaulyje – mano įspūdžiai iš Tokijo

Sveiki, draugai!

Lygiai prieš kelias dienas grįžau iš Japonijos sostinės – Tokijo. Norėčiau pasidalinti įspūdžiais, ir šiek tiek papasakoti apie šį nuostabų miestą. Prieš šią kelionę aš nemažai domėjausi apie Japoniją, tačiau tai, ką teko pamatyti savomis akimis, gerąja prasme, šokiravo.

13 milijonų… 

Tokijas – miestas, kuriame gyvena daugiau kaip 13 milijonų žmonių. Sunku įsivaizduoti tokius skaičius, tai daugiau nei 4 kartus Lietuvos gyventojų! 🙂 Neįsivaizduojamai didelį kiekį žmonių aptarnauja bene didžiausia pasaulyje metro ir traukinių infrastruktūra. Taksi paslaugos mieste nepigios – 1 km apie 330 jenų (2.67 Eur), todėl geriausia išmokti naudotis traukiniais ir metro.Nors iš pradžių atrodė, kad šiame transporto žemėlapyje susigaudyti neįmanoma, iš tikrųjų viskas labai nesudėtinga – labai padėjo Google Maps (parodo, kokią metro liniją rinktis ir kiek kainuos), taip pat bilietų automatuose galima įsijungti anglų kalbą. Traukinys šiek tiek pigesnis negu metro.

Japonijoje labai populiarūs „kulkos greičio” traukiniai „Shinkansen„, kurių greitis siekia iki 320 km/h. Kelionė tokiu traukiniu nėra pati pigiausia, tačiau labai operatyvi – galima greitai nusigauti iki pagrindinių Japonijos miestų.

Pinigai

Japonijos valiuta – jena. Nors daug kur atsiskaitinėjau Payoneer arba Skrill kortele, reikia pasakyti, kad grynųjų mieste būtinai reikia turėti – kai kurios vietinės užkandinės, barai mokėjimus priima tik grynais. Vienu metu bankomate galima išsiimti 50.000 jenų (405 Eur). ATM automatą galima rasti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje.

Atvykus, oro uoste iškart įsigijau SIM kortelę su internetiniu planu – dviem savaitėms, kasdien naudojant iki 200 Mb. Įdomu tai, kad Japonijoje kortelės įsigijimas gan biurokratiškas reikalas – reikėjo pateikti pasą, atšviesti jo kopiją ir sudaryti sutartį. Kortelė kainavo 3480 jenų (28 Eur).

Apskritai, reikia pasakyti, kad Tokijo miestas gana brangus. Net jeigu kainos kavinėse ir restoranuose eilinio lietuvio nelabai nustebins, tai nekilnojamojo turto kainos gali tiesiog priblokšti. Išsinuomoti mažą 1 kambario butuką miesto pakraštyje kainuos apie 1000 Eur , o jeigu staiga sumanytumėt nusipirkti gyvenamąjį būstą (pvz. 70 m2), tai būkit pasiruošę sumokėti MILIJONO eurų sumą (apie 13.500 eurų už m2).

Rojus gurmanams

Atskirai reikia atkreipti dėmesį į Japonijos virtuvę. Į kurią užkandinę ar restoraną benueitumėt – niekur neprašausite – visur būsit sutikti maloniai ir skaniai pavalgydinti. Japonų virėjai yra tikri meistrai, ypač, jei kalba eina apie žuvį ir mėsą.  

Ir nors ne kiekvienoje kavinėje yra meniu anglų kalba, tai ne problema – japonų kalbos mokytis tikrai nebūtina. Praktiškai prie kiekvienos užeigos yra eksponuojami gaminamų patiekalų plastmasinės kopijos su kaina. Reikia pasakyti, kad šie patiekalų modeliai yra tikras menas – jie labai gražūs ir spalvingi.

Tarp tradicinių japoniškų valgių dominuoja (Ramen) sultinys su makaronais, keptomis krevetėmis ir ryžiais.

Populiarūs koldūnai (gyoza) su daržovių ir mėsos įdaru.

Kepta kiauliena su ryžiais, kopūstais, kiaušiniu ir padažu.

Brangesniuose restoranėliuose galima paragauti japoniškos marmurinės jautienos (Wagyu) kepsnių – juos pats kepiesi tiesiog ant stalo įtaisytame grilyje.

Japonai – itin organizuoti ir užsiėmę žmonės, todėl paprastomis dienomis namuose maistą gamina retai ir pietus perka parduotuvėse, kurie teikiami štai tokiose dėžutėse, kurios vadinasi Bento. Tipinį Bento sudaro ryžiai, žuvis, mėsa, daržovės.

 Architektūros stebuklai

Japonija garsėja labai talentingais architektais. Ši specialybė yra viena paklausiausių šalyje.

Tokijo televizijos bokštas, pastatytas 1958 m., yra miesto simbolis. Vakarais bokštas apšviečiamas, kaskart skirtingomis spalvomis, šiek tiek primena Eifelio bokštą Paryžiuje.

Įspūdingi koncertų ir sporto rūmai Tokyo Dome. Tą vakarą žmonės skubėjo į Paul McCartney koncertą.

Dangoraižių po 40-50 aukštų galima rasti kiekviename rajone.

Tokyo Sky Tree – aukščiausias pastatas Japonijoje ir antras pagal aukštį pastatas pasaulyje. Aukštis 634 metrai. Tikras konstrukcijos šedevras.

Už 3000 jenų (24 Eur) į bokštą galima pasikelti greitaeigiu liftu ir apžiūrėti miestą iš 450 metrų.

Labai dažnai ant namų stogų auginami medžiai. Tikslas – sukurti kuo daugiau natūralios žalumos miestui, kadangi augmenijos mieste mažai.

Nemažai miesto galima pamatyti praplaukiant laivu (Water Bus). Kelionė pirmyn ir atgal – 840 jenų (6.80 Eur).

Miestas turi savo paplūdimį, tačiau maudytis jame negalima. Taip pat negalima žaisti beisbolo ir futbolo.

Dažnas kontrastas mieste – šiuolaikiniai pastatai ir keleto šimtų metų šventyklos.

Parkai

Nors didžiąją dalį Tokijo užima dangoraižiai, šalia Imperatoriaus rūmų – didžiulis parkas.

Įdomu tai, kad parkas ir dauguma pastatų yra prieinami turistams, tačiau aplankyti pačius Imperatoriaus rūmus reikia specialaus leidimo.

Miesto viduryje galima rasti nedidelių parkų-oazių. Įėjimas dažniausiai mokamas – apie 150 jenų (1.20 eur). Parkai labai kruopščiai prižiūrimi.

Spalvingi gėlynai.

Plaukioja riebūs karpiai, prašantys maisto.

Vietiniai japonai pietų metu čia ateina pasistiprinti ir pailsėti nuo darbinio streso.

Naktinis Tokijas

Pasibaigus darbo dienai ir sutemus, miestas tiesiog atgyja naujomis spalvomis: įsijungia neoninės reklamų iškabos ir gatves užtvindo jūra žmonių, kurie skuba ilsėtis.

Daug žmonių.

Labai daug žmonių…

Daugiausia vakarais miestą okupuoja vyrukai su kostiumais ir baltais marškiniais, taip vadinamas „ofisinis planktonas”. Jie sėdi baruose, žaidžia žaidimų automatais, pasikrauna energijos sekančiai darbo dienai.

Rytais vaizdas praktiškai visur panašus – važiuodami metro japonai miega.

Chirurginės kaukės

Japonijoje labai madinga tendencija nešioti chirurgines kaukes. Tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia, kaukes nešioja tie, kas susirgo ir nenori užkėsti kitų. Antra, daugelis nešioja kaukes, kad apsisaugoti nuo svetimų mikrobų. Kai kurie nešioja kaukes, kad apsisaugoti nuo kedrinio medžio žiedadulkių, kurios sukelia alergiškiems žmonėms nemažai problemų.

Ir galiausiai, yra žmonės, kurie kaukes nešioja tiesiog dėl savo komforto, nes veidui tiesiog šilčiau. Taip pat po kauke galima paslėpti savo nuotaiką, emocijas, moterys po kauke gali nenaudoti makiažo. Taip pat yra versija, kad kaukė vizualiai daro mažesnį veidą ir išryškina akis, o didesnės akys laikomos grožio standartu Japonijoje.

Tokijo birža (JPX)

Labai norėjau pamatyti legendinę Tokijo biržą. Jau biržos rajono prieigose yra įrengti štai tokie ekranai, kurie rodo indeksų kotiruotes, kad važiuodami į darbą dileriai matytų informaciją iš anksto.

Pati Tokijo birža yra nemenkas pastatas, turintis 4 pagrindinius įėjimus.

Šalia kiekvienų durų stovi labai rimta apsauga, įeinančiam į pastatą atiduodama pagarba, kaip kariuomenėje.

Deja, paprastam praeiviui užeiti į biržą ir ten pasižvalgyti nepavyks – būtina gauti akreditaciją.

Parkavimas

Tokijuje labai įdomiai sprendžiamos parkavimo problemos. Gatvėse parkuoti automobilių negalima, išskyrus specialias vietas, todėl daugiausia yra požeminių parkingų, kurie automobilius nuleidžia ir pakelia liftais. O kai liftas pakelia automobilį, štai toks metalinis ratas apsuka transporto priemonę, kad vairuotojui nereiktų sukinėtis (nes vietos apsisukti tiesiog nėra).

Dėl vietos stokos, net dviračiai parkuojami dviem aukštais.

Japonai puikiai moka parkuoti automobilius. Kai kurie vairuotojai tiesiog „įspraudžia” savo transporto priemonę į rastą laisvą vietą.

Už miesto ribų.. 

Be abejo, Japonija tai ne vien Tokijas, didmiestis atspindi tik dalį šalies įvaizdžio, todėl nuvykau ir aplankiau istorinį Nikko miestelį, kuris yra apie 120 km nuo Tokijo.

 Nikko miestelis yra kalnuose ir garsėja išlikusiais senoviniais pastatais, dažnai lankomas turistų.

Miestelis taip pat garsėjo dideliu parku, kuri pėsčiomis galima apeiti per porą valandų arba apvažiuoti autobusu.

Parke gausu senovinių šventyklų.

Kai kurios šventyklos stovi daugiau kaip 700 metų…

Viza

Lietuvos piliečiams viza į Japonija nereikalinga. Atvykus, oro uoste, į pasą įklijuojamas lipdukas, kuriame parašyta, kad leidžiama šalyje būti iki 90 dienų. D. Britanijos, Vokietijos piliečiai gali svečiuotis šalyje iki pusės metų.

Norint Japonijoje pagyventi ilgesnį laiką, teks gauti vizą, kurio tipas turės atitikti rezidento veiklos pobūdį. Tai gali būti studijos, darbas, diplomatinė tarnyba, santuoka ir kt.

Vietoj išvadų

Japonijoje man labai patiko, itin įdomi ir graži šalis. Jaučiasi tikrasis laisvės, „teisingumo” jausmas, visiškas saugumas ir didžiulė pagarba žmogui. Jei norite pamatyti, kaip atrodo civilizacija be nusikalstamumo, be kyšių, be korupcijos, taip pat norite paįvairinti savo kelionių akiratį be Turkijos ar Egipto –  drąsiai važiuokite į Japoniją. Su kaupu gausite spalvingų įspūdžių ir emocijų visam gyvenimui.

Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis

Spekuliantas.com