Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Sveiki, mielieji skaitytojai. Atsidarant sąskaitą pas Forex brokerį, treideriams neretai iškyla klausimas – o kokią geriau rinktis? Fiksuoto ar plaukiojančio spredo? Nors skirtumą tarp šių spredo tipų žino daugelis, tačiau, pasirodo, kad spredo tipo pasirinkimas nėra toks jau paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Maksimaliai sumažinti savo prekybos sąnaudas – tai natūralus kiekvieno treiderio noras, todėl nenuostabu, kad spredo dydis treideriams yra vienas iš svarbiausių faktorių renkantis brokerio kompaniją, o patiems brokeriams – galingas ginklas ir privalumas viliojant klientus į savo kompanijas.
Vadovaujantis šia logika, galima manyti, kad kuo mažiau spredas bus užfiksuotas vienam ar kitam finansiniam instrumentui, tuo prekyba klientams bus pelningesnė. Tačiau praktikoje, tai toli gražu ne visada tiesa. Dar daugiau, didžioji dalis stambiųjų brokerių kompanijų siūlo “plaukiojančius” spredus, kurių dydis yra niekuo neribojamas ir niekur nereglamentuotas. Ir būtent tai yra laikoma vienu iš brokerių ginklu konkurencingoje kovoje dėl klientų.
Taigi, ar verta treideriui tikėtis “povandeninių akmenų” mažuose fiksuotuose spreduose? Ar verta bijoti “plaukiojančių” spredų? Ir kokio tipo spredai yra naudingi pačiam brokeriui? Apie visus šiuos spredo ypatumus mes pakalbėsime šiame straipsnyje.
Fiksuotas spredas – musė gintare?
Prieš pradedant kalbėti apie spredo niuansus, verta būtų prisiminti spredo pagrindus. Kas yra spredas, jau rašėme.
Jei trumpai – spredas yra mokestis brokeriui, kurį sumoka treideris nuo kiekvieno sudaryto sandorio, nepriklausomai nuo to, pelningas buvo sandoris ar ne. Ūkiškai kalbant – tai yra grynasis brokerio pelnas.
Teoriškai – spredas yra skirtumas tarp geriausių pirkimo ir pardavimo vieno ar kito finansinio instrumento kainų (ASK ir BID). Tokiu būdu, spredas kiekvienam instrumentui, kiekvienu laiko momentu turi keistis, priklausomai nuo einamųjų rinkos kotiruočių. Brokeris, fiksuodamas spredą, tai daro dirbtinai ir tiesioginio ryšio su instrumento volatilumu fiksuotas spredas neturi. Čia fiksuoto spredo privalumas yra stabilumas – kaip bekristų ar bekiltų kaina, jei spredas buvo 3 punktai, jis toks ir liks.
Fiksuoto spredo minusai, be abejo, yra jo dydžiai, tokie spredai yra didesni (priklausomai nuo finansinio instrumento, 2-7 punktai). Tai nenuostabu, kadangi fiksuodamas spredą, brokeris garantuoja jo stabilumą, tačiau tuo pat metu ir apsidraudžia save nuo netikėtų rinkos judėjimų (svarbios naujienos, įvykiai).
Tačiau gali atsitikti ir taip, kad atsiradus rimtam skirtumui tarp geriausių Ask ir Bid kainų, fiksuoto spredo dydis taip pat gali būti padidintas, tai yra, užfiksuotas naujame lygyje. O atsiradus stipriam volatilumui – išdidintas iki keleto dešimčių punkto diapazono (ar dar daugiau).
Kokiais atvejais verta rinkis fiksuotą spredą? Jeigu prekiaujate D1, H4 grafikuose ir sandorių sudarote nedaug (5-10 per mėnesį), be abejo, rinkitės fiksuotą spredą, tai palengvins tiek sandorių sąnaudų apskaičiavimą, o ir pačio spredo dydis itin didelės įtakos neturės.
Plaukiojantis spredas arba rinkos alsavimas
Plaukiojantis (arba dinaminis) spredas yra nustatomas išimtinai pagal situaciją rinkoje ir nėra ribojamas jokiais išoriniais faktoriais. Treideris, naudodamasis plaukiojančiu spredu, už kiekvieną sandorį sumoka sumą, kuri tiksliai lygi skirtumui tarp paklausos ir pasiūlos už tam tikrą aktyvą, tuo momentu, kai sudaromas sandoris. Tokiu būdu, niekas, tame tarpe ir brokeris, negali iš anksto nustatyti plaukiojančio spredo dydžio ir hipotetiškai garantuoti vieno ar kito sandorio naudingumo.
Plaukiojantis spredas visiškai neturi jokių judėjimo ribų. Būna situacijų, kai spredas lygus 1 punktui arba net 0. Tačiau tai jokiu būdu neturi slopinti treiderio dėmesingumo. Reikalas tas, kad staigiuose kainų šuoliuose, ypač, kai skelbiamos svarbios naujienos (impact news), plaukiojantis spredas gali padidėti iki 5-6 ar daugiau punktų. Tai labai svarbu! Pagal “Merfio dėsnį”, tokio spredo padidėjimo kaip tik gali užtekti, kad išmesti prekiautoją iš rinkos (išmušti jo stop-loss). Tai, ko gero, pagrindinis plaukiojančio spredo minusas – kartais jo dydis gali būti didesnis nei fiksuoto spredo, o tai įneša į treiderio prekybą papildomo nervingumo, kurio ir taip pakanka, jei prekiaujama trumpuose laiko intervaluose (skalpingas).
Pliusas – be abejo yra jo dydis , tačiau ir dar viena nedidelė detalė. Su didele tikimybe galima teigti, kad sąžiningas brokeris neįtakoja plaukiojančio spredo dydžio, kaip ir neįtakoja kitų sandorio parametrų, įskaitas kotiruotes. O tai reiškia, kad treideriai iš tikrųjų sąveikauja su kitais rinkos dalyviais, o ne su pačia kompanija.
Plaukiojantis spredas geriausiai tiks skalpingo tipo strategijoms ir robotams, kurie naudoja nedidelius TP. Tai yra, kai sudaroma daug sandorių (nuo 5-10 ir daugiau per dieną), spredo dydis tampa labai aktualus, nes spredas sudaro didelę treiderio sąnaudų dalį.
Spredo tipų privalumai ir pavojai realioje prekyboje
Naudodamasis žemais, ir kas svarbu, iš anksto žinomo dydžio spredais, treideris įgyja pranašumą ir padidina savo veiklos produktyvumą rinkoje, ypač jei prekybos strategija numato nedidelius TP ir SL. Tačiau verta suprasti, kad nei vienas brokeris dėl Jūsų nedirbs sau į nuostolį ir rimtai nemažins savojo pelno spredo sąskaita.
Todėl prieš pradedant naudotis viliojančiais brokerių pasiūlymais dėl mažų spredų, būtina įsitikinti ir patikrinti, kad:
- minimalūs spredai nuo 0.2, 0.5 ar 1 punkto yra siūlomi ne visoms valiutų poroms, o tik pačioms likvidžiausioms. Kitu atveju, iškyla natūralus klausimas: o kokiu gi būdu brokeris gauna savo pelną ir apskritai, ar išveda klientų sandorius į tarpbankinę rinką.
- fiksuoti spredai siūlomi tik sandoriams, apdorotiems dilerio. Juk darbas tiesioginėje tarpbankinėje rinkoje ir STP, apeinant Dealing Desk, leidžia išvengti bet kokių manipuliacijų galimybių tiek su sandorio parametrais, tame tarpe ir su spredo dydžiu.
- kompanija neduoda šimtaprocentinės garantijos, kad fiksuotas spredas bus palaikomas nuolatos. Sąžiningas brokeris visada informuoja savo klientus elektroniniais laiškais apie tam tikro finansinio instrumento pasikeitimo prekybos sąlygas. Pvz., kai rinka laukė “Brexit” rezultatų, dauguma brokerių tiksliai informavo, kad tą dieną prekyba su GBP poromis bus su padidintu spredu arba išvis nebus vykdoma (Market closed). Jei brokeris to nedaro, tai gali reikšti, kad atsiradus rimtam volatilumo šuoliui arba likvidumo nebuvimui, jis gali patirti didelius nuostolius, o tai prieštarauja tiek paprastai logikai, tiek verslo principams, vadinasi, negali būti tiesa.
Neretai kai kurie brokeriai imasi tokios gudrybės – jie deklaruoja itin žemą (minimalų) spredą, tačiau papildomai ima už tai komisiją, kurios treideriai iškarto nepastebi. Taip pat būna atvejų, kai orderiai įvykdomi pagal blogesnes kainas nei treideris atidarė orderį (naudoja taip vadinamus praslydimus).
Taigi, kaip matyti, siūlomas spredo tipas nėra brokerio patikimumo ar naudingos prekybos garantas – tiek fiksuoti, tiek plaukiojantys spredai turi savus minusus ir privalumus. Todėl treideriams būtina gerai išsiaiškinti, kokią spredų politiką siūlo kompanija ir gerai suprasti šio reikalo esmę. Toks supratimas, be abejonės, leis optimizuoti kiekvienos prekybinės operacijos sąnaudas ir pakelti bendrą saugumo lygį savo prekyboje rinkoje.
Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis