Sveiki, mielieji draugai! Šis straipsnis skiriamas Forex naujokams, kurie skubėdami uždirbti savo pirmuosius milijonus, pamiršta apie svarbias detales, iš kurių susideda prekyba Forex rinkoje. Labai dažnai Forex naujokai piktinasi ir skundžiasi: „Kodėl, kai aš tik atidariau sandorį, jis iškart atsidūrė minuse? Kaina juk nejudėjo…” Arba: „Aš atidariau sandorį ir suveikė Stop-Loss, nors kaina nebuvo jo pasiekusi. Mane brokeris apgaudinėja?”. Arba: „Aktyvavosi mano atidėtas orderis, nors kaina nebuvo pasiekusi orderio ribos”. Atsakymai į šiuos klausimus slypi spredo sąvokoje.
Šiame straipsnyje mes pakalbėsime apie spredą (spread) plačiau. Aptarsime, kodėl atidarant sandorį Jūs matote dvi kainas (Bid ir Ask), ir svarbiausias dalykas – kaip reikia traktuoti spredo dydį atidarant ir uždarant orderius Forex prekyboje.
Kas yra spredas?
Imkime ir iškart pereikime į prekybos terminalą – pažiūrėkime kas yra spredas praktikoje ir kaip į jį atsižvelgti. Tarkime, pas mus atidarytas EUR/USD grafikas. Grafike mes matome kainą – 1.08207. Jeigu mes paspausime „Atidaryti naują orderį”, tai mes pamatysime, kad pas mus yra dvi kainos – kaina, už kurią mes galime parduoti (ši kaina vadinasi Bid) ir kaina, už kurią mes galime nupirkti (ši kaina vadinasi Ask).
Kodėl yra dvi kainos, o grafike tik viena? Čia gerai paaiškina pavyzdys su valiutos keitykla. Manau, kiekvienas mūsų nors kartą yra keitęs valiutą banke (anksčiau buvo ir keityklos), keitė pvz. eurus į svarus, eurus į zlotus ar kokias kitas valiutas. Banke visada yra dvi kainos: kaina, už kurią bankas pasiruošęs nupirkti iš Jūsų valiutą ir kaina, už kurią jis gali Jums parduoti valiutą.
Ir kaina, už kurią bankas pasiruošęs nupirkti iš Jūsų valiutą, paprastai yra šiek tiek žemesnė, nei oficialus centrinio banko nustatytas kursas. O kaina, už kurią bankas gali Jums parduoti valiutą, šiek tiek didesnė, nei oficialus centrinio banko nustatytas kursas. Kodėl? Todėl, kad bankas uždirba iš šio skirtumo. Kiekvieną kartą parduodamas valiutą šiek tiek brangiau ir pirkdamas ją šiek tiek pigiau oficialaus kurso, bankas uždirba sau pinigus.
Lygiai tas pats ir Forex rinkoje. Tas skirtumas tarp kainų, už kurias jūs galite parduoti, ir už kurias Jūs galite nupirkti ir yra ne kas kita, kaip spredas. Tai yra brokerio uždarbis, kuris, kaip ir bankas, uždirba iš šio kainų skirtumo. Tai lyg komisija, kurią mes mokame brokeriui už kiekvieną sandorį, sudarytą Forex rinkoje. Nesvarbu, ar mes kiekviename sandoryje uždirbtume po 40 punktų, ar gautume 10 punktų nuostolio, ar uždirbtume 500 punktų (priklausomai nuo Jūsų Forex strategijos), brokeris visada nuo kiekvieno Jūsų sandorio gaus fiksuotą sumą, tačiau spredo dydžiai yra skirtingi.
Brokerio uždarbis
Spredo dydis priklauso nuo valiutų poros. Kai kuriose valiutų porose jis mažesnis, pvz. EUR/USD, GBP/USD, USD/JPY, kadangi šios valiutų poros yra populiariausios ir turinčios didžiausią likvidumą. Kai kuriose egzotinėse valiutų porose, pvz. USD/MXN, USD/RUB, USD/ZAR spredas, aišku, bus daug didesnis, kadangi tokių porų paklausa ir likvidumas daug mažesnis.
Kai tik Jūs atidarote arba uždarote sandorį, brokeris uždirba iš spredo – nuo punkto dalies iki keleto punktų. Kai Jūs perkate, brokeris uždirba sandoro atidarymo momentu, kadangi Jūs perkate už kainą, šiek tiek didesnę už rinkos. O kai Jūs atidarote pardavimo sandorį, brokeris uždirba sandorio uždarymo momentu.
Atkreipkite dėmesį, kad kai tik Jūs atidarote pirkimo sandorį, jis iškart atisduria nedideliame minuse. Taip yra todėl, kad mes nupirkome už šiek tiek didesnę kainą, nei rinkose. Analogiškai ir su pardavimais, tačiau pardavimo atveju spredas imamas sandorio uždarymo momentu (žr. žemiau).
Spredas perkant ir parduodant
Atitinkamai, kai mes uždarome sandorį, mes kažką uždirbame arba prarandame. O brokeris jau uždirbo mūsų sandorio atidarymo momentu, kadangi suteikė mums galimybę nupirkti valiutų porą šiek tiek brangiau, nei rinkos kaina, ir atitinkamai, skirtumą įsidėjo sau į kišenę. O mūsų, kaip treiderių užduotis – sumokėjus brokeriui spredo dydį, uždirbti jau savo punktus. Ir jų kiekis jau priklausys nuo mūsų prekybos, stiliaus ir strategijos.
Atkreipkite dėmesį, kad mes parduodame už tą kainą, kuri yra grafike (Bid kaina). O uždarysime sandorius pagal rinkos kainą Ask. Tokiu būdu, spredo dydį mes sumokėsime bet kokiu atveju. Skirtumas tik tas, kad atidarant pirkimo sandorį, spredo dydis yra nuskaitomas sandorio atidarymo momentu, o atidarant pardavimo sandorį, spredas sumokamas, kai sandorį uždarome.
Spredas išstatant Take-Profit ir Stop-Loss: PIRKIMAI
Jeigu Jūsų strategija numato kažkokius didelius tikslus – didelius stopus, didelius teik-profitus, pavyzdžiui, 100-200 punktų ir daugiau, tai į spredą galite nekreipti jokio dėmesio. Kadangi jo dalis nuo kainos suartėjimo yra labai menka, lyginant su Jūsų tikslais. Jeigu Jūs prekiaujate dieniniuose grafikuose, pas Jus dideli TP ir SL, tai spredą galite visiškai ignoruoti. Jis nedarys jokios įtakos Jūsų prekybai. O jeigu Jūsų tikslai yra nedideli, prekiaujate dienos viduje ir teik-profitai 10-20 punktų, tai į spredą reiktų atkreipti dėmesį.
Iš pradžių panagrinėkime pirkimus. Čia viskas labai paprasta. Verta atsižvelgti, kad mes perkame ne už tą kainą, kurią matome grafike, o šiek tiek brangiau. Ir jeigu Jūs gavote signalą atidaryti pirkimo sandorį (pagal savo strategiją), tai Jūs turite orientuotis ir pamatuoti, kad TP bus ne nuo signalo (tarkime, take-profitas 20 punktų), o nuo taško, kuriame Jūs nupirkote, t.y. šiek tiek aukščiau grafike.
Tokiu būdu, išstatant Take-Profit’ą pirkimuose, nuo taško, kur atsirado signalas, be Take-Profito, mes turime pridėti ir spredo dydį. Valiutų poros EUR/USD spredas būna nedidelis, dažnai mažesnis nei 1 punktas, todėl prekiaujant su šia valiutų pora dėmesio galime nekreipti. O porose, kuriose spredas aukštesnis, 2-3 punktai, verta šiuos 2-3 punktus pridėti prie Teik-Profito. Tarkime, jei pagal strategiją TP yra 20 punktų, mes turime statyti 23. Stop-Loss orderį išstatome atskaičiuodami nuo to taško, kur atsirado signalas.
Kaip matote, su pirkimais viskas paprasta. Atkreipkite dėmesį, kad jeigu Jūs išstatysite atidėtą orderį Buy Stop, tai Jūsų atidėtas orderis suveiks kiek anksčiau, nei kaina pasieks šį lygį grafike, pagal kurį Jūs išstatėte Buy Stop reikšmę.
Buy Stop orderis aktyvuosis šiek tiek anksčiau, nei kaina pasieks atidėto orderio liniją grafike. „Šiek tiek” dydis priklausys nuo spredo dydžio. Ir kai kaina pasieks tą atstumą, kurį skirs spredo dydis iki atidėto orderio, tai orderis akytvuosis. Tą verta žinoti.
Spredas išstatant Take-Profit ir Stop-Loss: PARDAVIMAI
Dabar pasižiūrėkime į pardavimus. Kai mes parduodame, mus reikia, kad kaina judėtų žemyn, o nuostolius apribojame išstatydami Stop-Loss orderį aukščiau kainos.
Atkreipkite dėmesį, kad pardavimo atveju, mūsų Stop-Loss orderis aktyvuosis šiek tiek anksčiau, nei kaina pasieks Stop-Loss liniją. Kodėl? Viskas taip pat kaip ir su atidėtais orderiais pirkimams. Mes perkame, o uždarydami pardavimus, mes faktiškai perkame pagal Ask kainą, pagal kainą, kuri „šiek tiek” aukštesnė rinkos kainos. Todėl, kai kaina „šiek tiek” (per spredo dydį) nepasiekia mūsų Stop-Loss orderio, jis aktyvuosis.
Būtinai tai atsiminkite. Jeigu Jūs nenorite, kad dėl spredo suveiktų Jūsų stopas pardavimų metu, išstatydami SL, visada pridėkite ir spredo dydį. Pavyzdžiui, jei pagal prekybos sistemą SL yra 15 punktų, o spredas 2-3 punktai, tai iššstatykite 18.
O kaip su Take-Profit’u? Take-Profit orderį mes iššstatysime žemiau rinkos kainos, kadangi pas mus pardavimai ir mūsų Take-Profit orderis aktyvuosis žemiau tos linijos, kurią Jūs matote grafike (Take-Profit linija). Juk kaina, pagal kurią užsidarys orderis – tai Ask ir ji šiek tiek didesnė, nei esama kaina grafike. Todėl tam, kad mūsų TP aktyvuotųsi, reikia, kad kaina prakirstų TP liniją ir nukristų tie punktų, kiek yra spredas.
Būtent dėl šios priežasties daugelis naujokų mano, kad brokeris juos apgaudinėja. „Juk kaina pasiekė mano Take-Profit’ą! Kodėl sandoris neužsidarė?!”
Taip pat, jeigu Jūs išstatėte atidėtą orderį pardavimui – Sell Stop, tai jis suveiks, kai kaina praeis spredo dydžio atstumą, po atidėto orderio linijos. Tai irgi verta atsiminti.
Spredo padidėjimas
Taip pat būtina turėti omeny, jei pas Jūs spredas yra ne fiksuotas, o „plaukiojantis”, pvz. prekiaujant ECN sąskaitoje, tai galimi spredo padidėjimo atvejai. Didžiąją dalį rinkoje spredai yra žemi, ir tai yra tokių sąskaitų privalumas, tačiau kai yra publikuojamos svarbios ekonominės naujienos, spredai dažnai padidėja, todėl Jūsų išstatytas Stop-Loss, Take-Profit arba atidėtas orderis gali suveikti, nors kaina ir nebus iki jo nuėjusi. Tai būtina žinoti ir prisiminti. Kalbant paprasčiau – neprekiaukite per svarbias naujienas ir viskas bus gerai.
Išvados
Kad būtų mažiau painiavos, pakartokime, kada suveiks mūsų rinkos ir atidėti orderiai.
- Buy Stop orderis orderis aktyvuosis šiek tiek anksčiau, nei kaina pasieks atidėto orderio liniją grafike.
- Atidarius sandorį pardavimui (Sell), Take-Profit orderis suveiks žemiau tos linijos, kurią Jūs matote grafike. Gali susidaryti įspūdis, kad SL nebuvo pasiektas.
- Per svarbias naujienas spredas gali padidėti ir užkabinti Jūsų stopus.
Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis
Spekuliantas.com
Labai reikalingas straipsnis kiekvienam prekiautojui aktualia tema.
Vistiek aš nesuprantu vieno dalyko. Ar spredas mokamas tik vieną kart ar du kartus tam pačiam sandory? Jūs rašėt, kad kai atidaromas pirkimo sandoris, perkama už ask kainą. Nu ok, šitą suprantu. Tarkim nupirkom eur/usd ir orderio pradžioj sumokėjom 1 punktą spredo. Ir tarkim mūsų kaina nuėjo į 10 punktų pelno zoną ir mes uždarėm sandory. Tai uždarymo metu mes kaip ir parduodam nupirktą valiutą ir uždarymo metu mokamas spredas kaip pardavimo metu? Tai tokiu atveju iš vieno sandorio, mes prarandam 2 punktus t.y. sandorio atidarymo metu ir uždarymo? Ir mūsų pelnas būtų tik 8 punktai. Ar klystu?
Vieną kartą. Jei mes spredą sumokėjom pirkdami, tai parduodami (uždarydami) nebemokame.
sveiki,kur butu galima matyti tikslias ir reiksmingas naujienas?neretai per jas tenka patirti nuostoliu
Myfxbook.com