Kaip veikia Forex rinka – žvilgsnis iš vidaus

Sveiki, mielieji skaitytojai! Visi žinome, kad Forex rinka – tai yra tarpbankinė, decentralizuota rinka, praktiškai niekieno nereguliuojama. Tačiau kaip iš tikrųjų ji veikia? Šiame straipsnyje mes apžvelgsime pagrindinius aspektus: kokie yra rinkos dalyviai joje, iš kur atsiranda kotiruotės, dėl kokios priežasties Forex prekyba tapo prieinama paprastiems žmonėms, panagrinėsime brokerių darbo modelius ir nuspręsime, kaip geriausia elgtis šioje situacijoje paprastam treideriui.

Rinkos schema

Kodėl Forex rinka yra vadinama „tarpbankinė”? Viskas labai parasta – kadangi iš pat pradžių, niekas, išskyrus bankus, joje neprekiavo.

Forex iš pat pradžių buvo sugalvotas kaip priemonė, skirta skatinti komerciją ir prekybą tarp šalių. Amerikiečių kompanija perka detales, pavyzdžiui, Japonijoje. Atitinkamai, kompanijai reikalingos jenos. O jeigu tai labai didelė kompanija, tai jenų reikia labai daug. O iš kur jas paimti? Nupirkti iš banko. O iš kur jenas paims bankas? Nupirks iš savo kolegų per Forex ir parduos kompanijai šiek tiek geresniu kursu – paims sau spredą už savo paslaugas.

Jeigu Jūs ateisite į banką, kad pakeisti eurus į dolerius arba į svarus, tai pamatysite, kad keitimo kursai yra fiksuoti. Jie nesikeičia dienos bėgyje.

Dėka gilesnio rinkos supratimo, bankas gali leisti fiksuoti kotiruotes: imtis atsakomybės ir atlikti operacijas einamuoju kursu, kitaip tariant, atlikti hedžingą, kol rinkoje neatsiras klientas, pasiruošęs nupirkti pagal esamą kainą. Toks procesas leidžia bankams reikšmingai padidinti savo grynąjį pelną. Be abejo, rizika buvo ta, kad skirstant likvidumą tokiu būdu, kartais bankui nebūdavo galimybių užbaigti atskiras finansines operacijas.

Būtent dėl šios ir tik šios priežasties, rinką galų gale teko atidaryti ir nebankiniams dalyviams. Bankai norėjo turėti daugiau užsakymų; tokiu būdu, a) jie galėjo gauti pelną iš mažiau patyrusių dalyvių, ir b) mažiau patyrę dalyviai galėjo užtikrinti sau geresnį likvidumą atliekant tarptautines verslo hedžingo operacijas. Iš pradžių prie valiutinių orderių buvo prileidžiami tik investiciniai fondai su dideliu kapitalu (pavyzdžiui, investicinis Soroso fondas ir kiti), tačiau laikui bėgant  prie valiutinių operacijų buvo prileidžiamos įvairios brokerių kontoros ir ECN.

Visas Foreks – tai iš esmės didžiulė ir daugialypė elektroninių paraiškų valiutų pirkimams ir pardavimams sistema. Kainos, kurias mes matome – viso labo yra tik geriausi pasiūlymai iš likvidumo tiekėjų.

Kodėl FX rinka iki šiol taip silpnai reguliuojama? Viena priežasčių – valstybių nenoras trukdyti tarpbankinei prekybai, kuri kaip oras reikalinga sveikam ekonomikos funkcionavimui.

Rinkos dalyviai

Valiutų rinkoje dalyviai yra tokie:

1. Stambūs bankai
2. Komercinės korporacijos
3. Centriniai bankai
4. Vyriausybės
5. Investiciniai fondai
6. Spekuliantai

Kotiruotės

Pirminiai kotiruočių šaltiniai

Kadangi Forex rinka yra tarpbankinė, todėl pagrindinį Forex likvidumą užtikrina bankai. Tačiau įdomu tai, kad iš stambiausių pasaulinių bankų, tik keletas teikia mažmenines Forex paslaugas. Beveik trečdalis pasaulinės prekybos apyvartos priklauso Citi ir Deutsche Bank.

Dar viena įdomybė yra ta, kad Forex rinkoje nėra „teisingos” valiutos kainos sąvokos, kadangi decentralizuota rinka leidžia vienu metu sudarinėti sandorius su skirtingomis kotiruotėmis, dažnai nematant kitiems rinkos dalyviams. Tokių agregatorių atsiradimas (kaip Integral, Currenex, LMAX ir kt.) ne tik leido mažmeninei Forex rinkai vystytis, bet ir padaryti šį verslą labiau skaidrų.

Kotiruotės Forex rinkoje formuojasi paklausos ir pasiūlos pagrindu ir yra tiekiamos stambių rinkos dalyvių (likvidumo tiekėjų). Kiekvienas dalyvis siūlo savo kainą, ir geriausios jų pasirodo terminaluose. Kainų skirtumai yra normalus dalykas, kadangi pasiekti absoliutaus jų vienodumo, esant tokiam dideliam dalyvių skaičiui, tiesiog neįmanoma.

Beveik visada valiutų kursai, kurie yra teikiami bankų, yra indikatyvūs ir nereiškia 100 procentinės galimybės sudaryti sandorio būtent tokia kaina. Reali kontrakto kaina gali priklausyti nuo daugelio faktorių, tame tarpe: orderio apimties, datos, prekybos užlaikymų ir t.t. Tačiau orderio vykdymą galima reikšmingai pagerinti, pridedant prie kainos tam tikrą antkainį (markup), t.y. specialiai pabloginant norimą kainą. Kuo mažiau konkurencines kainas Jūs siūlote, tuo labiau gausite artimiausias realiai kainai kotiruotes. Rezultate, bandymas prekiauti Forex rinkoje su geriausiomis kainomis visada bus susijęs su dalinio įvykdymo rizika arba orderio kainos perskaičiavimu (requotes).

Bankai ir investiciniai fondai tarp savęs keičiasi kotiruotėmis per specialius informacinių sistemų tarpininkus, tokius kaip Reuters, Bloomberg, Tenfor, DBC ir kt. Be to, gautos iš šių tarpininkų kotiruotės dar nereiškia orderio įvykdymo pagal tą ar kitą kainą, o kai kurie realūs sandoriai gali ir išvis į sistemą nepakliūti.

Likvidumo agregatoriai

Lyginant su vertybinių popierių birža, Forex rinkoje prekybos apimtys yra žymiai didesnės, ir atitinkamai su didesniu likvidumu. Tai reiškia, kad valiutų rinkoje galima maksimaliai greitai nupirkti arba parduoti vieną ar kitą valiutą, nepriklausomai nuo apimties, laiko ir prekybos sesijos.

Brokeriai, teikiantys mažmeninės Forex prekybos paslaugas, naudojasi likvidumo agregatorių paslaugomis. Likvidumo agregatoriai – tai sistemos, kurios suvienija kotiruotes iš skirtingų šaltinių į vieną srautą ir maršrutizuoja orderius tiesiai į likvidumo tiekėjus, pagal specialų elektroninių komunikacijų protokolą (FIX). Agregatoriai sujungia stambiausių bankų, finansinių institutų, fondų kotiruotes į vieną visumą.

Agregatorių paslaugų naudojimas brokeriams suteikia daug privalumų, kadangi akivaizdu, kad agregatorius negali siūlyti blogesnių kainų nei atskiras likvidumo tiekėjas. Todėl brokeriai ir dilingo centrai paprastai arba naudojasi stambių agregatorių paslaugomis, arba kuria savo. Tačiau, kai kurie brokeriai, pavyzdžiui, gali papildomai teikti savo individualias kotiruotes kompanijos viduje, sukurdami taip vadinamą darkpool situaciją, kai likvidumas yra nematomas kitiems žaidėjams.

Brokerių darbo modeliai

Market – Making

Market – Meikeriu (rinkodarininku) dažniausiai būna brokeris arba dilingo centras, kuris betarpiškai dalyvauja sandoriu sudaryme. Jo  pagrindinis uždavinys – palaikyti abipusį užsakymų pirkimui ir pardavimui procesą.

Brokeriai, dirbantys pagal dilingo principą (Dealing Desk), yra iškart ir pirkėjai, ir pardavėjai. Pagrindinis jų uždarbis šiuo atveju yra fiksuoto spredo suma ir komisijos nuo klientų prekybos operacijų. Tokius brokerius yra įprasta vadinti dilingo centrais (DC), arba liaudyje „virtuvėmis”. Klientų užsakymai DC dažniausiai nėra išvedami į išorinius kontragentus (tarpbankinę rinką), o įvykdomi dėka priešpriešinių orderių pačio brokerio viduje.

Šiuo atveju, brokeris pats yra kontragentas, todėl visiškai seka ir kontroliuoja visas savo klientų prekybos operacijas. Stabiliai uždirbantys klientai žaidžia prieš brokerį, ir atitinkamai, atneša tokiam brokeriui nuostolių. Todėl uždirbantys treideriai tokiems brokeriams nenaudingi – čia brokeris gali taikyti įvairias pelno ribojimo schemas (dirbtinis užlaikymas, transakcijų atšaukimas ir pan.)

Reikia pasakyti, kad šiandien dienai, tokių brokerių, kurie dirba prieš stabiliai uždirbančius klientus, praktiškai nėra, bet pasitaiko. Dažniausiai tai naujos kompanijos, kurių tikslas nėra sąžiningas brokeražas, o pinigų išviliojimas iš žmonių. Todėl būkite budrūs, renkantis brokerį. Ypač venkite nežinomų kompanijų iš Ukrainos, (pvz. 1Brok.com)

ECN/STP

Šie brokeriai nėra market-meikerių konkurentai. Jie dirba kaip tarpininkai tarp kliento ir kontragento, neprekiauja tiesiogiai su klientais kompanijos viduje ir neuždirba iš jų nuostolių ar pelno. Pagrindinį pelną jie gauna komisijų dėka. Toliau šie brokeriai yra skirstomi į du tipus: STP (Straight Through Processing) ir ECN (Electronic Communications Network) + STP. Visiškai nepriklausomų ECN sistemų kol kas neegzistuoja.

Pagrindinė STP brokerio ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai susieja klientą ir likvidumo tiekėją. Paprastai, likvidumo tiekėjas yra agregatorius, kuris turi daug tiekėjų, tokiu būdu yra užtikrinamos geriausios kainos ir padidintas likvidumas. Šio tipo brokeriai taip pat siūlo dviejų rūšių spredo pasirinkimą – plaukiojantį arba fiksuotą. Nežiūrint į tai, kad pagrindiniai likvidumo tiekėjai yra stambūs bankai, siūlantys fiksuotą spredą, agregatoriai turi galimybę rinktis iš geriausių visų siūlomų kainų (pirkimo ir pardavimo), todėl dažnai gali pasiūlyti nulinę arba net minusinę spredo reikšmę.

ECN sistema taip pat suteikia galimybę sudarinėti sandorius tiesiogiai tarp klientų vienos kompanijos viduje. Faktiškai, brokeris šiuo atveju lyg suteikia „aikštelę”, kur bankai, market-meikeriai ir privatūs treideriai gali sudarinėti tarpusavyje sandorius tiesiogiai, o tai suteikia galimybę gauti geriausią kainą nei išvedus poziciją kontragentams. Be to, tai leidžia visiškai atsikratyti prekybos užlaikymų (latency), praslydimų ir rekvotų. Tai apsimoka ir brokeriui, kadangi leidžia imti nuo tokių transakcijų komisinį mokestį, nesidalinant jo su likvidumo tiekėjais.

Orderiai A-Book ir B-Book

„Kai tik pradėjau prekiauti pelningai, orderių vykdymas žymiai pablogėjo! Brokeris pradėjo statyti pagalius į ratus, Forex – lochatronas!” – tokius naujokėlių teiginius galima rasti internete. Tačiau kas vyksta iš tikrųjų? Nejaugi brokeriai pradeda sekti Jūsų sąskaitą, kai gauname pelną?

Iš tiesų, čia viskas labai paprasta. Bet kurio brokerio modelio viduje (tame tarpe ir ECN), egzistuoja automatinis orderių paskirstymas: mažos apimties (taip pat centinių sąskaitų), naujai užsiregistravusių ir  nepatyrusių treiderių orderiai yra skirstomi pagal principą B-Book –  jie niekur neišvedami ir yra „prasukami ant popieriaus” kompanijos viduje. To rezultate, yra geresnis (greitesnis) jų įvykdymas (kaip ir demo sąskaitose). O štai, didelės apimties ir stabiliai uždirbančių treiderių orderiai yra vykdomi pagal A-Book principą – išvedami į tarpbankinę rinką. Būtent dėl šios priežasties atsiranda papildomi vykdymo užlaikymai, praslydimai ir pan.

Todėl, jeigu po to, kai pradėjote daugmaž stabiliai uždirbti ir pastebėjote, kad pablogėjo orderių vykdymas – tai yra normalu, niekas nebando Jums trukdyti, tiesiog Jūsų orderiai yra išvedami į tarpbankinę rinką, bet dėl sudėtingesnės operacijos techninių niuansų, šiek tiek pablogėja vykdymas.

Išvados

Forex rinka – iš tikrųjų yra milžiniška rinka ir visi Forex brokerių modeliai yra absoliučiai rinkos modeliai – tai labai svarbu suprasti, kadangi nėra sąžiningos rinkos ar nesąžiningos. Viskas yra tarpusavyje susiję ir vieninga.

Kalbant apie brokerių darbo modelius, svarbu suprasti, kad svarbiausias pasirinkimo faktorius, su kokiu modeliu dirbti, yra Jūsų prekybos sistemos pelningumas, o ne orderių įvykdymo niuansai. Market – meikerių modelis turi savo privalumus, kadangi čia gali būti geresnis vykdymas. Iš kitos pusės, modelis ECN/STP suteikia geriausias kainas. Be to, šis modelis yra vienareikšmiškai ir skaidresnis.

Mūsų portalo rekomendacijas apie sąskaitų pasirinkimą galima pažiūrėti čia.

Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis

Spekuliantas.com