Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Žmogus, pirmą kartą išbandęs Forex ir pradėjęs prekiauti, retai susimąsto apie tai, pas ką jis perka valiutą ir kam ją parduoda. Treideriui svarbiausia prekybinės platformos darbo kokybė, orderių įvykdymo greitis, spredo dydis, valiutų porų pasirinkimas ir pan. Tačiau, kai tik prasideda nuostoliai dėl netikėtų trendo apsisukimų ir staigių kurso impulsų, treideriui atrodo, kad rinka yra nusiteikusi prieš jį.
Treideris pradeda domėtis ir sužino, kad rinkos užkulisiuose už virvelių tampo pilkieji rinkos kardinolai – Market Meikeriai. Kas jie tokie? Kaip jie prekiauja? Ar tikrai jie seka kiekvieną mūsų stopą? Šiame straipsnyje pabandysime tai išsiaiškinti.
Treideris pradeda ieškoti konkrečių kaltininkų, kuriuos surasti, be abejo, yra nesudėtinga. Jais tampa brokeriai ir marketmeikeriai. Tačiau problema yra ta, kad didžioji dalis treiderių nesupranta šių terminų arba supranta juos neteisingai. Tuo labiau, kad internete galima rasti daugybę „autoritetingų treiderių” pasakojimų apie tai, kad marketmeikeriai ir brokeriai manipuliuoja kainomis ir visomis jėgomis bando apiplėšti savo klientus.
Tokios situacijos priežastis yra pagrindinio valiutų rinkos funkcionavimo mechanizmo nežinojimas, kokios yra šių dalyvių rolės ir tikslai. Pradedančiajam treideriui būtina suprasti savo vaidmenį šioje rinkoje, ir kas įvyksta po to, kai jis paspaudžia mygtuką „Buy” arba „Sell”. Kam yra siunčiamas orderis pirkimui arba valiutos pardavimui, pagal kokią kainą bus įvykdytas orderis, kas nustato šią kainą, o taip pat pas ką perkama valiutą arba kam ji parduodama.
Kas yra Market-Meikeris?
Pagal klasikinį apibrėžimą, Market-Meikeris – tai finansinė organizacija, kuri įsipareigoja užtikrinti tam tikrų vertybinių popierių likvidumą biržoje. Prie biržos marketmeikerių yra priskiriami stambūs komerciniai bankai ir brokerių kompanijos. Jie privalo laikytis biržos taisyklių ir finansinės įstatyminės bazės. Išvertus pažodžiui iš anglų k. Market-Maker reiškia „rinkos kūrėjas” – tai svarbiausias rinkos proceso dalyvis, palaikantis jos gyvybingumą.
Nors Forex rinka yra decentralizuota, visi jos dalyviai yra tarpusavyje artimai susiję. Eiliniai treideriai prekiauja per tarpininkus – brokerių kontoras ir marketmeikerius. Jeigu brokeris neturi pakankamo kažkokios valiutos kiekio, kad sudaryti operaciją, jis kreipiasi į likvidumo tiekėjus, o tiksliau – išveda klientų užsakymus į tarpbankinę rinką. Brokeriai taip pat išveda orderius likvidumo tiekėjams, kai nenori rizikuoti savais pinigais.
Marketmeikerių biržose yra daug ir kiekvienas turi savo užduotis. Marketmeikeris sudaro sutartį su birža, pagal kurią įsipareigoja užtikrinti tam tikrų vertybinių popierių arba valiutų likvidumą. Pagal sutartį jis turi parduoti arba pirkti finansinius instrumentus tais atvejais, kai nėra kitų pirkėjų arba pardavėjų. O pagrindinė Marketmeikerių užduotis – tarpininkavimas sandoriuose tarp pirkėjų ir pardavėjų. Rinkdamas paraiškas pirkimams ir pardavimams, taip jis formuoja rinkos kainas.
Marketmeikeriai yra žinomi nuo biržos atsiradimo laikų. Tačiau po tarptautinės valiutos mainų organizacijos (kai atsirado FOREX) jų vaidmuo gerokai išaugo. Dienos apyvarta Forex rinkoje sudaro apie 5 trilijonus dolerių ir pagrindinė dalis šių operacijų yra sudaromos marketmeikerių.
Daugiau nei 50 procentų valiutų apyvartą aprūpina 4 stambiausi pasaulio bankai. Pirmas pagal apimtis – amerikiečių Citybank, toliau eina vokiečių Deutsche Bank, trečioji vieta tenka angliškiems RBS (Royal Bank of Scotland Group plc) ir Barclays, taip pat šveicarų UBS. Gana reikšmingas dalis turi amerikiečių Bank of America, Morgan Stanley, JP Morgan. Azijos rinkose dominuoja Standard Chartered Bank ir Mizuho Bank.
Standartinis kontraktas tarpbankinėje rinkoje sudaro 5000000$. Nedaugelis bankų gali sau leisti operuoti tokiais kapitalais. Todėl marketmeikeriai surenka smulkesnių apimčių paraiškas į žymiai didesnes, taip vadinamus „Pulus”. Paraiškas „pulams” pateikia stambios tarpinės kompanijos (praim-brokeriai).
Praim-brokeriu vadinamas bankas, betarpiškai pajungtas į prekybos kanalus. Jis kartu yra ir marketmeikeris, nešantis atsakomybę prieš brokerį, sudarydamas su juo sutartį dėl likvidumo tiekimo. Praim-brokeriai priima paraiškas nuo 10000$ (kai kuriais atvejais net mažiau). Tokias paraiškas jiems pateikia mažmeniniai brokeriai, kurie jau teikia brokeražo paslaugas eiliniams treideriams-spekuliantams.
Dirbdamas tarpininku, brokeris uždirba ant mark-upo (priedo prie spredo) ir komisijų. Savo ruožtu, Forex klientai gauna priėjimą prie tarpbankinių kotiruočių su nedideliais depozitais. Išeina taip, kad tokia schema itin pelninga tiek brokeriui, tiek ir jo klientams: pirmasis nerizikuoja savo kapitalu, o antrasis gauna priėjimą prie likvidumo.
Tokiu būdu, šiandieninės Forex rinkos sąlygomis, marketmeikerių vaidmuo šiek tiek pasikeitė. Jie turi teisę sudaryti valiutos keitimo kontraktus savu kapitalu ir tuo pagrindu, atsirado gandai apie manipuliavimą kainomis. Iš tikrųjų, bankai-marketmeikeriai perka ir parduoda valiutą tais atvejais, kai rinkoje stipriai krenta pirkimų arba pardavimų apimtys. Taip jie stabilizuoja kainas, užkirsdami kelią chaosui, todėl išvada yra ta, kad jie įvykdo savo likvidumo užtikrinimo užduotį, o ne judina kainas, siekdami savanaudiškos manipuliacijos.
Orderių perdengimas (matčingas)
Foreksas – tai didelė daugialypė paraiškų sistema, kur keičiama valiuta. Dauguma savarankiškų treiderių dirba pačiame žemiausiame lygyje per tarpininkus. Šie tarpininkai yra skirstomi pagal kotiruočių gavimo ir orderių apdorojimo schemas. Yra brokeriai, kurie tik gauna kotiruotes iš informacinių sistemų, tačiau neišveda treiderių orderių į tarpbankinę rinką. Jie yra vadinami dilingo centrais, pagal anglišką šios schemos terminą Dealing Desk. Treideriai tokius brokerius vadina „virtuvėmis”, todėl kad ten visas procesas vyksta vienoje vietoje.
Dauguma brokerių sumuoja pirkimų ir pardavimų pozicijas pagal kiekvieną finansinį instrumentą, o skirtumą išveda į tarpbankinę rinką. Tai vadinama „matching” ir vyksta automatizuotu būdu.
Brokerio kompanija Exness – vienas iš smulkių marketmeikerių. Tačiau, tai yra praim-brokeris, kuris surenka paraiškas iš mažmeninių brokerių. Paveikslėlyje aukščiau, matome, kaip 122 lotų paraiška pardavimui yra perdengiama kompanijos viduje, o 122 iš 234 lotų pirkimui yra peradresuojama į tarpbankinę rinką.
Tokiu būdu, dolerio pardavimo orderis, kurį sudarė treideris Jonas iš Lietuvos, gali būti perdengtas dolerio pirkimo orderiu, kurį sudarė Čenas Li, prekiaujantis pas kiniečių brokerį.
Dar brokeriai yra skirstomi pagal darbo schemas A-Book ir B-Book. Brokerio darbo schema, kai visi klientų sandoriai yra išvedami į tarpbankinę rinką, vadinami A-Book. Brokerio uždarbis susideda iš komisijų arba iš spredo antkainio (didesnio, nei teikia marketmeikeris). Pagal tokią schemą brokeriui apsimoka turėti pelningus treiderius su dideliais depozitais. Neretai minimalus depozitas pas tokius brokerius gali sudaryti $5000-$10000.
Jeigu brokeris dirba pagal schemą B-Book, tai sandoriai iki tarpbankinės rinkos nenueina, o brokerio pelnas – tai kliento nuostolis. Tokio darbo priežastys gali būti mažos išsilaikymo išlaidos, kas suteikia konkurencijos privalumų. Be abejo, yra ir hibridiniai modeliai, kai iškart dirbama pagal abi schemas. Tokiu atveju, sėkmingų treiderių (arba didelės apimties) sandoriai yra išvedami į tarpbankinę rinką, o likusieji prekiaujami brokerio kompanijos viduje.
Marketmeikerių rizikų draudimas
Pagal biržos taisykles, marketmeikeris privalo pirkti, kai niekas nenori pirkti, ir parduoti, kai niekas nenori pardavinėti. Šiame įsipareigojime yra reikšmingos rizikos ir tam, kad tai kompensuoti ir gauti pelno, bankai ir brokeriai siūlo aukštesnes pirkimo kainas už pardavimo. Šis skirtumas vadinamas spredu. Pirkdami valiutą pigiau, o parduodami brangiau, marketmeikeriai gauna pelną. Spredo dydis gali būti dinamiškas ir keistis, priklausomai nuo situacijos rinkoje. Skirtumo mažėjimą tarp pirkimo ir pardavimo kainų vadina spredo siaurėjimu, o didėjimą – spredo išsiplėtimu.
Spredas gali būti ir fiksuotas, tuo atveju, kai kalba eina apie aukšto likvidumo valiutas arba plaukiojantis, priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos. Spredai išsiplečia tais periodais, kai rinka yra nestabili, taip pat prieš svarbias ekonomines ar politines naujienas. Platus spredas įtakoja rinkos aktyvumo mažėjimą ir kompensuoja bankų ir brokerių nuostolius. Rizikų draudimui, be spredo išsiplėtimo, marketmeikeriai naudoja hedžingą, tai yra atidaro priešpriešinį, kompensuojamą sandorį. Jeigu, pavyzdžiui, bankas parduoda kontraktą savo biržoje, jis perka tokį patį kontraktą kitoje.
Uždraustos strategijos
Nepageidautinas orderių srautas treiderių žargonu yra vadinamas „toksiniu srautu” arba „toksiku”. Toksiką paprastai generuoja treideriai, uždirbantys iš aukšto dažnio prekybos (HFT) ir rinkos neefektyvumo ieškančių algoritmų. Paprastai kalbant, tai labai didelis sandorių kiekis, sudarytas per labai trumpą laiką.
Prie uždraustų strategijų galima priskirti:
- Arbitražą, kai prekiaujami kotiruočių tiekėjų skirtumai;
- Naujienų prekybą;
- Vienpusę didelės apimties prekybą.
Nežiūrint į dideles sumines apimtis, pozicijos rinkoje ilgai neužsilaiko, dėl ko paprasti treideriai nespėja pasinaudoti papildomu likvidumu. Tokios strategijos nėra naudingos marketmeikeriams, kadangi tai sukelia jų pozicijų disbalansą ir galų gale, nuostolius.
Marketmeikeriai turi priemonių kovoti su tokiomis strategijomis, jie gali keisti savo kainodarą arba politiką tokiems klientams, kurie sukuria toksinį srautą. Be to, nėra svarbu, ar tokie klientai prekiauja per brokerį arba tiesiogiai su banku. Kai kuriuos privalumus šioje situacijoje suteikia ECN, kadangi kliento paraiškos sumaišomos su likusiais, dėl ko marketmeikeriui sudėtingiau identifikuoti konkretų treiderį.
Rankinės prekybos praktiškai neįmanoma priskirti prie toksinės, be abejo, esant sąlygai, kad Jūs prekiaujate ne per „virtuvę”. Todėl, prekiaujant pamatuotai ir ramiai, Jūs niekada netapsite problema marketmeikeriui.
Pabaigai
Neverta dėl visų nesėkmių kaltinti marketmeikerių. Būtent jie užtikrina Forekse likvidumą, kad mes bet kokiu momentu galėtume nupirkti arba parduoti valiutą pagal priimtiną kainą. Paprastos prekybos atveju, marketmeikeriui nėra reikšmės, uždirbote Jūs ar patyrėte nuostolį. Problemos gali atsirasti tik tuo atveju, kai naudojama aukšto dažnio algoritminė prekyba arba kai prekiaujama išėjus svarbioms naujienoms. Tačiau, jeigu Jūs nenaudojate rizikingų marketmeikeriams strategijų, tai stambių žaidėjų problemos Jūsų niekaip nepalies.
Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis
Ar įmanoma kur nors matyt kitų treideriu isstatytus sandorius? Sankaupas? Ar kažką panašaus?
Sveiki,
Norėjau pasiteirauti iš kur tokią informaciją, kaip aprašyta šiame straipsnyje, susirenkate. Čia iš asmeninės patirties prekiaujant forex’e, iš įvairių paskaitytų straipsnių bei knygų esate tokį vaizdą susidaręs? O gal esate dirbęs pas kokį brokerį, kokiam banke ar panašiai ir visą tai teko matyti iš arti?
Ne, brokeriu nedirbau 🙂 Nemažai medžiagos šia tema yra anglų, rusų kalba internete.
sveiki,
ačiū už įdomius straipsnius ir objektyvią info apie forex ir kt.
Sveikas, Mykolai
Koki brokeri(ius) galetumet rekomenduoti kas liecia orderių įvykdymo greiti?
Aciu
Roboforex, ECN sąskaita.
https://spekuliantas.com/brokeriai/
Kiek pastebėjau roboforex beveik visada atidaro sandorius anksčiau nei turėtų. T.y. likus iki sandorio 10-30 senuju punktų. Po tokio atidarymo sandoris visada baigiasi nuostoliu 🙂 Kaip kitiem?
Dar ir punktus nusukineja ar aš kažko nesuprantu? Pro sąskaitoje eur/nzd isstaciau buy stop 1.66600 bet kažkodėl pavirto į 1.66608 tas pats ir su eur/aud 1.51500 į 1.51503
xmglobal.com geras brokeris labai jau keli metai naudoju ir vantgemarkets.com geras irgi
Aciu uz labai konkretu ir naudinga straipsni.