Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
PASIBJAURĖJIMAS
Prieš daugelį metų, kai buvau visiškai paprastas jaunuolis, turėjau merginą. Ji tapo mano pirmąja tikra mergina, o aš – jos pirmuoju tikru vaikinu. Buvome jauni ir buvome iki ausų įsimylėję vienas kitą.
Mano mergina turėjo šiek tiek antsvorio. Asmeniškai man ji atrodė labai patraukli, tačiau ji buvo nepatenkinta savo kūnu. Ji nusprendė laikytis dietos. Anksčiau ji daug kartų buvo bandžiusi tai daryti – be rezultatų. Tačiau dabar, kai įsimylėjo, ji rado papildomos motyvacijos. Svorio metimas pasirodė išties dramatiškas, dėl to aš ir jos šeima pasukome keliu, apie kurį man skaudu rašyti.
Anoreksija – rimtas psichikos sutrikimas. Tačiau turiu pripažinti, kad motyvacijos kontekste tai gana įdomus reiškinys. Prašau atleisti, kad naudoju šią tragišką istoriją elgesio pokyčiams iliustruoti.
Esame užprogramuoti valgyti. Kad galėtume valgyti, mums nereikia savęs specialiai mokyti. Tačiau šis mums įskiepytas modelis dažnai pralaimi prieš socialinę motyvaciją: norą neturėti antsvorio. Valgymo sutrikimais sergančių pacientų ši galia, ši motyvacija yra tokia stipri, kad ne visada pasiduoda gydymui – tiek medikamentiniam, tiek psichoterapiniam.
Kas suteikia šiai motyvacijai tokią galią? Visai ne afirmacijos ar pozityvus vidinis dialogas. Kiek galiu spręsti, mano merginą motyvavo meilė – ir, dar svarbiau, pasibjaurėjimas. Ji jautė pasibjaurėjimą viskuo, kas atrodė ir jautėsi stora ir riebu. Ši jėga buvo tokia galinga, kad sugebėjo nugalėti jai įskiepytą valgymo modelį.
Mus, žmones, motyvuoja skirtingos jėgos. Šios jėgos gali gimti iš noro nuo ko nors pabėgti arba iš troškimo ką nors pasiekti. Taip jau atsitiko, kad mane asmeniškai labiau motyvuoja noras nuo ko nors pabėgti.
Užaugau prestižinėje Danijos dalyje ir mokiausi mokykloje, skirtoje vaikams iš turtingų šeimų. Bet paskui mano tėvai išsiskyrė ir aš iš didelio namo su didžiuliu sodu persikėliau į vieno kambario butą. Mano tėtis turėjo miegoti svetainėje ant sofos.
Visi mano mokyklos draugai dėvėjo Levi’s džinsus ir Lacoste marškinėlius. Bet mano gyvenime tam nebuvo pinigų. Dėl to man atsirado nepilnavertiškumo jausmas.
Pradėjau dirbti ne visą darbo dieną, kai tik tapau pakankamai suaugęs, kad galėčiau tai daryti. Kam išleisdavau uždirbtus pinigus? Teisingai, firminiams drabužiams. Taip pat tapau didžiausiu kaupiku – arba, jei norite, labai taupiu žmogumi. Jaučiausi išdidžiai, kai savo banko sąskaitą papildydavau atlyginimo čekiais. Man patiko, kad vis labiau tolstu nuo skurdo.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mano įsitikinimų sistema labiau tinka kelti tikslus, kad nuo ko nors nutolčiau. Tai man suteikia daug daugiau motyvacijos nei noras ką nors pasiekti. Bet, žinoma, čia viskas individualu. Jei nežinote, kuris variantas jums labiausiai tinka, tai galite sužinoti atlikę paprastą testą. Įsivaizduokite, kad norite numesti svorio. Kuri nuotrauka jus labiau motyvuos – ta, kurioje esate puikios fizinės formos? Ar ta, kurioje matyti, kad kenčiate nuo nutukimo?
Šį klausimą uždaviau savo draugų ratui. Visi jie sutiko, kad antrasis variantas juos motyvuotų labiau. Nors keli sakė, kad jiems labiau patiktų abu variantai. Tai pakankamai sąžininga.
Manau, kad pasibjaurėjimas yra daug stipresnė emocija nei džiaugsmas ar laimė. Visi turime priežasčių kasdieniam džiaugsmui, tačiau esame linkę jas pamiršti. Tačiau kai kažkuo bjauritės, ne taip lengva tai pamiršti.
Juk nepamiršite, kad vieną kartą išgėrėte gurkšnį sugedusio pieno. Neužmiršite savo kliento, nuo kurio burnos kvapo taip blogai sklido, kad vos nepradėjote vemti. Edas Seykota kartą pasakė: rinkose kiekvienas gauna tai, ko nori. Kai perskaičiau šį teiginį, nesutikau su juo. Norėjau laimėti, bet nelaimėjau, vadinasi, negavau to, ko norėjau. Istorijos pabaiga.
Ši citata man nepatiko. Kai ją apmąsčiau, ji nevalingai privertė mane susimąstyti apie tai, kad galbūt niekada nepradėsiu pelningai prekiauti. Praleidau tiek daug laiko mokydamasis, tyrinėdamas, atlikdamas bandymus, kurdamas planus, skaičiuodamas koeficientus… Tiesiog nežinojau, ką dar galėčiau padaryti.
Kiekvienas iš mūsų tikriausiai gali prisiminti pavyzdžių iš savo gyvenimo, kai pasibjaurėjimo jausmas išprovokavo esminius pokyčius. Kartais reikia pasiekti pasibjaurėjimo tašką, kad atsirastų reikiama motyvacija. Aš jaučiau pasibjaurėjimą tuo, kaip prekiavau. Schema visada buvo ta pati:
1. Aš prekiavau lyg burtininkas.
2. Aš pernelyg pasitikėjau savimi.
3. Aš prarasdavau savo depozitą.
Mane nuo to tiesiog pykino. Pozityvūs ketinimai, biure ant monitoriaus klijuojami lipdukai su mantromis, saviugdos pratimai… Nė vienas iš šių dalykų nemotyvuoja taip, kaip fizinis pasibjaurėjimas savimi.
Pasibjaurėjimas gali paversti valgymą nepageidaujamu elgesiu. Pasibjaurėjimas gali priversti alkoholiką mesti gerti. Pasibjaurėjimas gali paversti jus treideriu, kuriuo didžiuositės.
Jei jus šokiravau, atsiprašau. Tie iš jūsų, kurie mane gerai pažįsta, gali nustebti, kokių priemonių imuosi, kad pasiekčiau pavyzdingą treiderio elgesį.
Neketinu grįžti prie savo ankstyvosios prekybos elgsenos, kuri priminė važiavimą amerikietiškais kalneliais. Jaučiu pasibjaurėjimą dėl to, kiek daug pinigų praradau. Tai tiesiog gėdinga.
Stipriausiai norime keisti elgesio modelį tada, kai jaučiame nuoširdų pasibjaurėjimą juo. Ar ir toliau turėtumėte reikalų su žmogumi, kuris išdavė jūsų pasitikėjimą ir pavogė iš jūsų pinigus? Ne, jūs taip bjaurėtumėtės šiuo negarbingu asmeniu, kad nutrauktumėte su juo visus ryšius.
Na, o tas asmuo esate jūs patys, jei jūsų elgesio modeliai verčia jus laužyti vidines sutartis ir dėl to nuolat prekiaujate nuostolingai. Kai šie modeliai pradės jums kelti tikrą pasibjaurėjimą, juos atmesite.
Treideriai pralaimi – ir tęsia pralaimėjimus – nes nenori keistis. Keistis yra sunkus darbas. Prisimenu, kai pasibaigus prekybos dienai pradėjau sudarinėti savo sandorių grafikus. Žymėjau savo įėjimus ir išėjimus. Jie buvo tiesiog siaubingi. Kartas nuo karto pastebėdavau, kad elgiuosi neatsakingai. Tai man kėlė pasibjaurėjimą.
Turėjau pripažinti, kad iš tiesų buvau tiesiog siaubingas treideris. Nors techninę analizę išmaniau taip gerai, kad galėčiau lengvai išlaikyti jos magistro egzaminą, nesugebėjau savęs sulaikyti nuo:
1. Pernelyg didelės prekybos iš nuobodulio.
2. Pernelyg didelės prekybos iš pykčio ir noro atkeršyti rinkai.
3. Nekantrumo ir priešlaikinių įėjimų.
4. Prekybos prieš trendą ir bandymo pagauti dienos minimumą.
5. Pelno mažinimo dėl baimės jį prarasti.
6. Nuolatinio vidurkinimo žemesnėmis kainomis – t. y. nuo pildymų nuostolingoms pozicijoms.
ALKOHOLIS
Sėkminga prekyba leidžia uždirbti gerus pinigus. Mano draugas ir mentorius Larry Pesavento įskiepijo man aistrą filantropijai. Laris – įkvepiantis treideris, tačiau jo meilė padėti kitiems yra tokia pat verta susižavėjimo kaip ir jo prekyba.
Vienas iš projektų, kuriuos remiu, skirtas padėti žmonėms, turintiems problemų dėl alkoholio. Kiekvienam, kuris nuoširdžiai nori mesti gerti, paštu siunčiu knygą, kuri man padėjo iš tiesų suprasti priklausomybės prigimtį.
Mano alkoholio vartojimo problemos prasidėjo po vieno skaudaus išsiskyrimo. Gėriau, kad užmirščiau. Buvau įsimylėjęs. Buvau kvailys. Ji mane metė. Pradėjau gerti.
Problema buvo ta, kad niekaip negalėjau sustoti. Tai tęsėsi daugelį mėnesių. Supratau, kad vienas to padaryti negaliu, todėl kreipiausi pagalbos. Puikiai prisimenu, kaip atsistojau anoniminių alkoholikų (AA) susirinkime ir pasakiau: „Mano vardas Tomas Hougaardas. Aš – alkoholikas.”
Nors tai buvo tikras košmaras, man labai palengvėjo. Prieš tai jaučiausi kaip apsimetėlis. Jaučiau, kad mano gyvenime yra didžiulis neatitikimas. Išoriškai dariau sėkmingo žmogaus įspūdį. Turėjau du automobilius – prabangų visureigį ir „Audi R8”. Gyvenau gražiame rajone, pro langus matėsi vaizdas į jūrą. Kuo buvo galima būti nepatenkintam? Na, pavyzdžiui, tuo, kad nesugebėjau kontroliuoti nei savęs, nei savo aistros alkoholiui.
Prisistatyti AA nariams – tai tarsi nusirengti nuogai ir atsistoti priešais pasaulį, kad visi pamatytų. Visas pasaulis žiūri į tavo storą užpakalį, mažytę varpą, suglebusias krūtis, celiulitą, randus, apgamus, spuogus, patinimus, nuplikimą ir visus įmanomus fizinius trūkumus. Tai paskutinis dalykas, kurio norėtumėte. Pilnas kambarys akių, nukreiptų į tave.
Bet kai tai išgyvensite, sužinosite tiesą. Sulaužote save, kad išgyventumėte ir atgimtumėte į žmogų, kuriuo iš tikrųjų norite būti. Šviežia pradžia. Visa tavo tuštybė keliauja į šiukšlių dėžę. Švarus lapas. Štai aš. Tai – aš.
Švarios sienos, paruoštos, kad galėtum jas išdažyti, kaip tik norite. Pagal tą patį modelį treniruojami elitiniai kariai. Jie privedami iki kritinio taško – ir dar toliau. Tada jie vėl surenkami – stipresni, išmintingesni, nepajudinamai pasitikintys savo jėgomis, gebėjimais ir pasiryžimu įvykdyti misiją, kad ir kas nutiktų.
Nė vienas sveiko proto žmogus nenorėtų patirti kažko panašaus. Štai kodėl mes užimame gynybinę poziciją. Štai kodėl giname savo požiūrio poziciją. Kvestionuojama mūsų tapatybė. Ego, tapatybė, vadinkite kaip norite, bet niekam nepatinka, kai abejojama jo protu. Toliau eiti pažįstamu keliu nėra taip skausminga, kaip sustoti, įvertinti situaciją ir pasukti 180 laipsnių kampu.
Tolesnis ėjimas sukelia tik silpną kankinantį skausmą. Jį galima sumažinti priminus sau, kad esate ne vienas. Daugybėje yra sava jėga – net jei visi klysta. Tačiau jei taip ir padarysite, anksčiau ar vėliau pastebėsite, kad pažangos stoka ir nesugebėjimas atsisakyti probleminio elgesio sukelia jums pasibjaurėjimą.
Ta akimirka, kai atėjau į AA susirinkimą, man buvo dugnas. Įvertinau situaciją. Ir elgiausi sąžiningai su savimi. Skausmas buvo monstriškas, nes visa tai man buvo nauja. Jaučiausi nuogas, vienišas, pažeidžiamas.
Ir vis dėlto tame slypi jėga. Sąžiningumo galia. Yra stiprybės atsistoti ir pasakyti sau ir pasauliui: „Štai kas aš esu, ir man tai nepatinka! Tiesą sakant, nekenčiu to. Man gėda dėl to. Bet tai, kas yra, yra. Tai yra mano švarus lapas. Tai mano nauja pradžia. Tai tarsi miško gaisras. Jis išvalo griuvėsius. Po to prasideda naujas augimas.”
Prie alkoholio neprisiliečiau jau šešerius metus. Ir žinau, kad daugiau niekada jo neliesiu. Galiausiai man padėjo ne AA susirinkimai, o Džeisonas Vailas, sveikatos propaguotojas. Nesu su juo susitikęs, bet noriu jam padėkoti už tai, kad nukreipė mane teisingu keliu. Esu tikras, kad niekas nėra nusipirkęs tiek daug jo knygų apie priklausomybę nuo alkoholio egzempliorių, kiek aš. Siunčiu jas žmonėms iš viso pasaulio.
Džeisonui pavyko geriau nei kam nors kitam aprašyti alkoholio spąstus. Jo knyga padėjo man suprasti priklausomybės prigimtį visai kitu lygmeniu, ir aš lengvai nustojau gerti.
Galbūt paklausite, kaip visa tai susiję su treidingu. Tai visiškai pagrįstas klausimas. Atsakymas paprastas: jei jau turite šiek tiek patirties prekyboje, bet jūsų prekyba nesiklosto taip, kaip norėtumėte, turite pasirinkimą. Galite ir toliau daryti tai, ką darote, tikėdamiesi, kad padėtis pasikeis. Aš jums pasakyčiau, kad taip nebus, bet vargu ar manęs klausysite.
Arba galite priimti mano patarimą. Galų gale, juk pasiekėte šį skyrių, tad galbūt dar turite kur augti. Galite nusirengti nuogai (metaforiškai kalbant) ir sąžiningai pasikalbėti su savimi.
Galite nustoti prekiauti ir pradėti analizuoti. Galite tiksliai išsiaiškinti, kokie veiksmai trukdo jums uždirbti iš prekybos.
Išardykite save į dalis, sutvarkykite savo procesą, pasinaudokite mano patarimais apie psichologinę prekybos sudedamąją dalį, sudėkite save iš naujo, atidarykite nedidelę prekybos sąskaitą ir pradėkite iš naujo – su visiškai nauju mąstymu ir požiūriu.
(tęsinys)
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Patiko straipsnis? Sek Spekuliantas.com Facebook puslapį ir Telegram kanalą, kad gautum naujienas akimirksniu!
Nori išbandyti Forex prekybą? Rinkis patikimus Forex brokerius.
Registruokis į Jaunojo Treiderio ABC kursą ir įgyk reikiamų žinių. Spekuliantas.biz mokykla – geriausios investicijos į save..