Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
KOVA SU ŽMONIJA
Koks mažmeninių treiderių elgesys laikomas normaliu? Žinome, kad 80-90 proc. visų mažmeninių treiderių susiduria su save žalojančiu elgesiu. Žinome, kad apie 90 % žmonių nesugeba nuosekliai uždirbti prekiaudami CFD / spred-betting / prekyba ateities sandorių rinkose. Tikriausiai taip pat galima daryti prielaidą, kad šie 80-90 % treiderių yra išsilavinę, ambicingi, tikslo siekiantys žmonės, kurie mieliau patys kuria savo laimę.
Niekada nesu sutikęs žmogaus, kuris būtų ėmęsis prekybos todėl, kad tai atrodė kaip kokia nors loterija. Per savo karjerą man pavyko sutikti labai daug žmonių, besidominčių treidingu ir norinčių apie jį sužinoti daugiau. Beveik visi jie buvo iniciatyvūs, verslūs ir norintys mokytis.
Todėl manau, kad teiginys, jog treidingas pritraukia netinkamus žmones, yra klaidingas. Treidingas pritraukia tinkamo tipo žmones – būtent tuos, kurie turi šansų joje pasiekti sėkmę.
Manau, kad prekyba pritraukia žmones, kurie nepasiduoda greito sukčiavimo schemoms. Abejoju, kad tarp prekiautojų yra daug loterijos gerbėjų. Šie žmonės per daug gerai supranta, kokie menki yra šansai joje laimėti.
Nežiūrint to, čia kažkas negerai.
Kažkas yra negerai, jei 90 % bandančiųjų nepavyksta. Toliau pateikiama lentelė, kurioje aprašiau keletą žalingų (mano nuomone) treiderių elgesio būdų. Mano nuomone, dažniausia problema yra nesugebėjimas susitaikyti su nuostoliu.
Kokia galėtų būti to priežastis? Sakyčiau, kad jos yra dvi. Pirmoji yra ta, kurią dažniausiai išsako treideriai. Antroji yra tikroji. O tikroji priežastis visais atvejais yra ta pati.
Viltis – viena iš pagrindinių priežasčių. Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė. Matyt, mūsų protas prastai pasirengęs spręsti rizikos valdymo klausimus. Mūsų smegenys turi vieną pagrindinį tikslą – apsaugoti mus nuo skausmo – tiek tikro, tiek tariamo.
Kai sandoris eina į minusą, jūsų pasąmonė liepia protui neuždaryti nuostolio. Ji tai daro kuo labiau užmaskuotai, kad apsaugotų jūsų ego – dar trapesnį nei jūsų prekybos sąskaitos būklė.
Jei visa tai jums skamba pernelyg įmantriai, turint omenyje tokius terminus kaip “ego” ir “pasąmonė”… Problemos esmę galėtumėte nusakyti kitaip.
SKAUSMO VENGIMAS
Kol jūsų pozicija yra atidaryta, turite vilties, kad ji išeis į pliusą. Tuo momentu, kai uždarote poziciją, jūsų nuostolis kristalizuojasi ir skausmas tampa realus.
Suprantu – tai, kaip žmogus susitvarko su nuostolinga prekyba, yra griežtai individualu. Kai kurie mano, kad tą akimirką, kai uždarome nuostolingą sandorį, nustojame nerimauti dėl nuostolio ir atsiveriame naujoms prekybos galimybėms. Aš asmeniškai su tuo sutinku. Jei turiu atvirą nuostolingą poziciją, kuria nebetikiu, blogiausia, ką galiu padaryti sau ir savo psichikai, tai puoselėti viltis. Kai turiu atidarytą nuostolingą poziciją, nesijaučiu laisvas mąstydamas ir vertindamas rinką. Bet kai ją uždarau, vėl jaučiuosi laisvas. Mano mąstymas pasikeičia į oportunistinį. Mano protas atsiveria rinkos informacijai.
Vis dėlto manau, kad mūsų vilties priežastis yra ne pati viltis, o noras išvengti skausmo.
Nesuskaičiuojamą daugybę kartų mačiau, kaip mūsų brokerio įmonės klientai laikosi įsikibę savo nuostolingų pozicijų. Kaip jie į savo sąskaitą įneša vis daugiau ir daugiau pinigų – su kiekvienu maržos pareikalavimu… Margin Call – tai, kai brokeris reikalauja, kad klientas papildytų savo depozitą, jei nori išvengti savo pozicijų uždarymo. Jie tiesiog nenorėjo prisiimti nuostolio.
Be to, klientai skubėdavo uždaryti poziciją, kai tik ji iš minusinės tapdavo pliusine. Su tuo susidurdavau nuolat. Visi tie atvejai, kai jie laikėsi savo pozicijos – jie tai darė ne todėl, kad ja tikėjo. Jie tai darė, nes negalėjo pakęsti minties, kad klydo.
Kai tik pralaimėjimo skausmas atslūgdavo, jie išeidavo – su niekuo. Atsikratyti skausmo jiems buvo toks didelis palengvėjimas, kad jie visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog rinka pagaliau pradėjo jiems pritarti.
Jie prekiavo ne finansų rinkoje. Jie prekiavo savo emocijomis, vadovaudamiesi savo patirtimi. Kai tik jiems palengvėjo, kad jų pozicija išėjo į pliusą, jie iš karto pagalvojo apie tai, kad netrukus vėl gali tekti susidurti su tuo stresu – ir tai jiems asocijavosi su siaubingu skausmu.
Ši asociacija vertė juos uždaryti savo poziciją. Tai darydami jie pajuto palengvėjimą, kad jiems nebereikės vėl patirti šio streso.
Jei pernelyg greitai fiksuojate pelną, ramindami save, kad dar niekas nuo to nebankrutavo, jūs tik pataikaujate savo proto pinklėms, kurios stengiasi apsaugoti jus nuo būsimo skausmo.
Kai laimėję mažinate statymus, tai darote todėl, kad bijote susidurti su skausmu praradę dalį pelno. Tokį savo elgesį racionalizuojate, nors dar nieko skaudaus neįvyko.
Noriu pabrėžti paskutinę pastraipą. Jei abejojate, kokią mąstyseną naudojate prekiaudami – baime ar oportunizmu pagrįstą – atsakykite į vieną paprastą klausimą: kai laimite, didinate savo sandorių dydį ar jį mažinate?
Matote, didžioji dauguma treiderių mažina savo sandorių dydį, kai sekasi gerai, nes baiminasi, kad pelningas laikotarpis gali greitai baigtis. Yra ir kita šio medalio pusė – nuostolingu laikotarpiu jie gali padidinti savo sandorių dydį, kad greičiau atsiloštų.
Filme “Floored” Gregas De Riba, puikus treideris, prekiaujantis S&P 500, pasakė štai ką: “99 % žmonių to nesupranta. Kai jie laimi, pradeda statyti mažiau. Statykite daugiau!”
Pasąmonei nerūpi, ar skausmas yra tikras, ar tariamas. Abiem atvejais įvyksta ta pati reakcija ir mes patiriame tą pačią emociją.
Kai prekybos pralaimėjimo skausmas pradeda reikštis mūsų mintyse ir kūne, mūsų ego yra pasiruošęs padaryti viską, kad atsilošti. Tai yra pagrindinė argumento “jei suklydai, padvigubink poziciją” priežastis.
Pralaimėjimo laikotarpiu mes sau sakome, kad dabar esame arčiau laimėjimo nei bet kada anksčiau. Logiška išvada, kad turime padvigubinti pozicijos dydį, kad atgautume tai, ką praradome.
Tikroji (pasąmoninė) mūsų noro padvigubinti riziką po nuostolingo sandorio priežastis yra noras atsikratyti skausmo. Šiuo atveju mes nesiekiame išvengti skausmo, mes dirbame su jau patirtu skausmu. Siekiame grįžti į pusiausvyros būseną, kurioje nebuvo skausmo.
VEIKTI BE BAIMĖS
Stebint milijonus sandorių galima daug ko išmokti. Jei norite realiai įsitvirtinti finansų rinkų treidingo pasaulyje, turite pakeisti savo mąstymą apie baimę, skausmą ir viltį. Tikiu tuo kiekviena savo DNR gija ir kiekviena sielos ląstele.
Williamas Blake’as rašė: “Tas, kuris nori, bet neveikia, augina marą”. Sunkiai dirbau, kad išmokčiau veikti be baimės ir dvejonių. Tikrasis jūsų, kaip žmogaus, tobulėjimo matas yra ne tai, kiek daug žinote, bet kaip savo žinias pritaikote.
Ką turiu omenyje?
Ar kada nors pastebėjote grafiko modelį ir pirmas jūsų impulsas buvo pirkti arba parduoti, bet tada – staiga – pajutote baimę? Visiškai nekontroliuojamą baimę, kuri, atrodė, sprogo jūsų sąmonės pirmame plane.
Man tai teko patirti ne kartą. Žinau, kad tokiu atveju turite kaip nors persikrauti. Galbūt per meditaciją. Galbūt miego pagalba. Galbūt pertraukėle papietauti ar pasivaikščioti. Aš žinau: jei mane kažkas blokuoja, su tuo reikia susitvarkyti.
Mano laisvas kūrybinis protas man liepia imtis tam tikro veiksmo, bet baimės instinktas neleidžia to padaryti, nes tada galiu pralaimėti.
Iš tikrųjų visai nesvarbu, ar teisingai pasielgėte nusprendę neprekiauti. Nesvarbu, ar jūsų pozicija pasirodytų pelninga, ar nuostolinga. Tai pavėluotos mintys (racionalizacijos arba pasiteisinimai). Jas galima priskirti prie anekdotinių įrodymų, t. y. įrodymų, kurie neturi jokio pagrindo. Visi pažįstame dieduką, kuris visą gyvenimą rūkė be jokio neigiamo poveikio ir vis tiek sulaukė 90 metų. Tai yra anekdotinis įrodymas. Jis neįrodo, kad rūkymas nekenksmingas.
Kai mano laisvas protas bando priversti mane atidaryti poziciją, o mano baimę keliantis protas gąsdina mane dėl nuostolių, patirtų prekiaujant, pasekmių, iš esmės aš tik ginčijuosi pats su savimi. Tokiam elgesiui yra gražus terminas – kognityvinis disonansas.
Noriu, kad mano protas turėtų visišką laisvę reikšti savo nuomonę apie sandorius. Iš sandorių, kurie sudaromi iš baimės ar godumo pozicijos, nieko gero neišeis.
Mano patarimas: nustokite prekiauti ir užsiimkite savianalize. Išsiaiškinkite, kas vyksta. Asmeniškai man kognityvinis disonansas paprastai prasideda dėl vienos iš šių priežasčių – arba dėl abiejų iš karto:
1. Esu pavargęs nuo prekybos (arba fiziškai pavargęs – ar žinote posakį “nuovargis iš bet kurio iš mūsų padaro bailį”?).
2. Aš prastai pasiruošiau prekybai.
KAIP JI ŠOKA?
Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai rinka krenta, bet jūs nesiryžtate parduoti, nes bijote, kad galite pralaimėti? Pagrindinis šios knygos tikslas – visai ne tas, kad atsikratytumėte šių baimių. Baimė visada bus mūsų gyvenimo dalis. Pagrindinis šios knygos tikslas – padėti jums suprasti, kodėl jaučiate šią baimę, ir išmokyti, kaip su ja elgtis, kad ji netrukdytų jūsų sandoriams.
Sutinku su tuo, kad esu emocijų valdomas žmogus. Suprantu, kad negaliu nuo jų pabėgti ir kad net neturėčiau stengtis. Vietoj to noriu padėti jums suprasti savo baimę, suvokti, iš kur ji kyla, ir padėti jums susidraugauti su ja.
Anksčiau rašiau apie Philippe’ą Petit, žmogų, kuris vaikščiojo tarp bokštų dvynių nutiestu lynu. Šis žmogus bijojo vorų. Skamba kvailai, ar ne? Pakartokime jo metodą, kaip kovoti su baimėmis. Jis to vertas.
Jis padarytų viską, kad suprastų savo vorų baimės prigimtį. Jis imtųsi studijuoti vorus. Jis stengtųsi apie juos sužinoti viską. Jis atliktų visus reikiamus tyrimus, kad suprastų savo baimės prigimtį.
Kaip tai galima pritaikyti treidinge? Praktinis pavyzdys. Prekiauju FTSE 100 indeksu. Nustatau, kad mano pradinės pozicijos rizika yra 300 svarų sterlingų už vieną punktą. Dabar man reikia rasti geriausius įėjimo ir išėjimo taškus.
Bet ką daryti, jei man baisu? Ką daryti, jei bijau įeiti į rinką, nes nežinau, ką ji darys toliau?
Kuo geriau pažinsite savo oponentą, tuo geriau suprasite, ką jis daro. Pavartojau žodį “oponentas”, nors iš tikrųjų rinką laikau savo draugu. Noriu su ja šokti, bet bijau apsijuokti. Todėl studijuoju jos judesius.
Nesu matęs, kad kiti treideriai praktikuotų kažką panašaus, todėl galiu daryti prielaidą, kad tai naujas požiūris į rinkos analizę. Naujas jis ar ne – nesvarbu.
Svarbu tai, kad tai padeda man pajusti, ką sugeba mano šokių partnerė. Ko galiu tikėtis iš jos kainų elgsenos? Ar kaina juda staigiai? Ar tolygiai?
Pažvelkite į šį grafiką.
Žinoma, visi mes – grafikų ekspertai, kai analizuojame juos ne realiuoju laiku. Nežiūrint to, praeities kainų elgsenos studijavimas man leidžia suprasti, ko galiu tikėtis prekybos dienos metu. Kaip matote, pirmiausia rinka kilo. Tada ji suformavo dvigubą viršūnę – ir smuko žemyn.
Parodysiu šį grafiką iš kitos pusės.
Vienas iš svarbių mano požiūrio į prekybą be baimės aspektų – grafiko skaidymas į mažiausius komponentus. Aš matuoju pirmąją bangą: 24 punktai. Korekcija – 9 punktai žemyn. Matau, kad rinka bando pasiekti naują maksimumą… Tačiau ralis pasirodo esąs nedidelis, tik 6 punktai. Matau gilesnę korekciją, siekiančią 12 punktų. Matau 8 punktų ralį, 3 punktų korekciją, tada dar vieną 11 punktų ralį.
Korekcijos žemyn – nuo 9 iki 12 punktų, su vienintele 17 punktų išimtimi. Galėtumėte pasakyti (sarkastiškai), kad taip, iš tiesų tai labai vertinga informacija – gaila, kad jos negavome prieš prasidedant prekybos sesijai. Na išties nėra nieko neįmanomo. Parodysiu jums praėjusios dienos grafiką.
Korekcijos žemyn – nuo 7 iki 12 punktų, su viena išimtimi 14 punktų.
Mano požiūris į prekybą be baimės – tai emocinės drausmės, psichologinio apšilimo ir supratimo, ką gali rinkos, derinys. Nors šių dviejų prekybos dienų rezultatai buvo skirtingi, kaina per jas elgėsi maždaug taip pat.
Prekybos dieną pradėdavau apsiginklavęs tokia informacija:
1. Gilios korekcijos ir stiprūs judėjimai paprastai sudaro apie 10 punktų.
2. Nedidelės korekcijos prieš stiprų trendą paprastai prilygsta 3-7 punktams.
Šios žinios, papildytos pagrindinių kainų modelių supratimu, leidžia man rasti įėjimus su minimalia rizika. Kaip pavyzdį paimkime ankstesnį grafiką. Po +11 punktų ralio pradėčiau laukti korekcijos, kad įeičiau į pirkimus. Žinau, kad dauguma korekcijų būna nuo 7 iki 12 punktų. Mažesnės buvo 8, 7 ir 10 punktų.
Ieškau galimybės įeiti į pirkimus. Tarkime, aš perku, kai rinka koreguojasi 7 punktais. Galbūt bijau, kad rinka gali eiti prieš mane.
Tačiau primenu sau: sprendžiant iš netolimos praeities, mažai tikėtina, kad rinka padarys didesnę nei 12 punktų korekciją. Šios žinios suteikia man galimybę nustatyti stop loss tinkamu atstumu, pagrįstu ankstesne kainų elgsena.
Jei esate pakankamai drausmingi, kad lauktumėte tinkamų įėjimų, ir žinote praeities kainų elgseną, jau esate priekyje už daugumą treiderių. Mažai tikėtina, kad dauguma atlieka tokį pasiruošimą.
Taip pat per pasiruošimą sprendžiu problemas, kurias mano baimę keliantis protas gali mesti man prekiaujant. Jis gali klausti: “O kas, jei pralaimėsiu?”. Atsakymas: jei rinka pajudės prieš tavo poziciją daugiau nei 12 punktų, tai reikš, kad tikriausiai klydai. Išėjimu pasirūpins tavo stop loss.
Kai aš ištiesiu pagalbos ranką kam nors iš savo Telegram kanalo, pirmiausia paklausiu, ar tas asmuo įrašinėja savo sandorius. Ir neturiu omenyje konkrečių įėjimų užrašymo ant popieriaus lapo. Kalbu apie sandorių įrašymą į grafiką pasibaigus prekybos dienai.
Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš mano asmeninio prekybos žurnalo. Jį naudoju rytiniam apšilimui prieš prekybą. Pasirenku atsitiktinius failus iš savo praėjusių prekybos dienų ir iš naujo išgyvenu tas akimirkas – ir geras (įkvėpimui), ir blogas (kad dar kartą priminčiau sau, ko nedaryti).
Studijuodamas savo praeities elgesio pavyzdžius, sustiprinu savo stipriąsias puses ir primenu sau apie silpnąsias. Stebiu katastrofiškas savo impulsų ir skubotų prekybos sprendimų pasekmes. Stebiu sandorius, kuriuose neleidau augti savo pelnui. Tiesą sakant, sąmoningai save kankinu, nes žinau – tai mane veikia kaip teigiamas katalizatorius.
Ir nesu vienintelis, kuris taip elgiasi. Teko skaityti, kad Maiklas Džordanas ir Cristiano Ronaldo praktikuoja tą patį metodą. Jie neigiamus kritikų komentarus naudoja kaip kurą naujiems pasiekimams. Deja, niekas nerašo apie Tomą Hougaardą ir jo prekybą, todėl man tenka imituoti šį procesą iš naujo išgyvenant savo blogiausius sandorius.
NE VIENA
Katastrofiškus impulsų modelius, kuriuos dažniausiai mačiau prekybos salėje, galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas:
1. Klientai atidarė ilgąją poziciją rinkose, kurios jiems atrodė pigios. Dažnai jie bandydavo pirkti nusistovėjusiame kritimo trende.
2. Klientai užėmė trumpąsias pozicijas rinkose, kurios jiems atrodė per daug kylančios. Jie manė, kad jos nesugebės pakilti aukščiau.
Jei manote, kad tai išgalvoju, aš jūsų nekaltinu. Ar šiais apsišvietusiais laisvo informacijos srauto laikais treideriai gali daryti tokius dalykus?
Kad įrodyčiau savo teiginį, pateiksiu 2021 m. spalio 26 d. IG klientų nuotaikų ataskaitos statistinius duomenis. IG Markets – brokeris, egzistuojantis jau gana seniai. Šios įmonės paslaugomis naudojasi klientai iš viso pasaulio, todėl jų nuotaikų ataskaitos leidžia susipažinti su gana didelės mažmeninės treidingo bendruomenės dalies prekybos pozicijomis.
Prieš parodydamas jums akcijų indeksų nuotaikų ataskaitą, noriu pasakyti, kad tuo metu, kai rašau šias eilutes, indeksai visame pasaulyje pasiekia naujus visų laikų maksimumus. FTSE 100 indeksas prekiaujama tokiu lygiu, kokio nebuvo daugelį metų, o amerikiečių Dow indeksas yra tokio lygio, kokio dar niekada nebuvo.
Jei mano pastebėjimai klaidingi, nuotaikų ataskaita turėtų parodyti, kad IG klientai yra nusiteikę bulių nuotaikomis.
Tačiau taip nėra. Deja, mano pastebėjimai apie tipišką treiderių elgseną yra teisingi. 71,39 % visų Dow indekso pozicijų buvo trumposios – ir tai tą dieną, kai indeksas pasiekė naują istorinį maksimumą. DAX ir FTSE padėtis geresnė, bet ne daug.
Štai kodėl 90 % pralaimi. Mes nematome rinkos tokios, kokia ji yra. Mes matome ją tokią, kokie esame. Grafikai naudingi tik tiek, kiek naudingas mūsų gebėjimas susilaikyti nuo išankstinės nuomonės apie rinkos kryptį.
Prarandame pinigus ne todėl, kad mums trūksta žinių apie techninę analizę ar rinkas apskritai. Pinigus prarandame todėl, kad atsisakome priimti tai, kas yra tiesiai prieš mus.
Mano pagrindinė idėja yra ta, kad žmonės:
1. prieš atidarant sandorį mąsto neteisingai ir
2. mąsto neteisingai sandorio eigoje.
Čia man primenama mirusio Marko Duglaso, treidingo industrijos šviesulio ir daugelio tūkstančių žmonių įkvėpimo šaltinio, citata. Savo knygos ” Zone Trading ” pradžioje jis sako, kad “geri prekiautojai mąsto kitaip nei visi kiti”.
Aš sugalvojau savo formuluotę. Manau, kad žmonės bijo, kai turėtų būti kupini vilties, ir puoselėja viltį, kai turėtų bijoti. Šią mintį norėčiau iliustruoti pavyzdžiu.
Įsivaizduokite, kad pradėjote pirkti Vokietijos DAX indeksą ties 15 510 verte. Rinka pakilo iki 15 525. Užuot galvoję, kad rinka atrodo kylanti – ir gali pakilti dar labai daug punktų – pradedate bijoti, kad ji apsisuks žemyn ir atims punktus, kuriuos spėjote uždirbti.
Štai kodėl sakau, kad šioje situacijoje turėtumėte būti kupini vilties. Tačiau vietoj to jaučiate baimę. Bijote, kad rinka atims jūsų punktus, nors vietoj to turėtumėte galvoti apie tai, kiek dar punktų gali atnešti jūsų pozicija. Jūs susitelkiate į baimę, o ne į galimybes.
Nuostolingos pozicijos atveju situacija yra priešinga. Jūs tikitės, kad rinka apsisuks. Jūsų pagrindinis tikslas – atsikratyti skausmo. Užuot baiminęsi, kad galite prarasti dar daugiau, tikitės prarasti mažiau.
Kiekvienas tikas jūsų kryptimi verčia jus džiaugtis. Kiekvieną prieš jus nukreiptą tiką ignoruojate.
Jei norite gerai prekiauti, turite viską apversti aukštyn kojomis. Turite išmokyti savo smegenis patirti viltį (dėl pelno), kai jos klaidingai patiria baimę (dėl prarasto pelno). Reikia išmokyti smegenis patirti baimę (dėl nuostolių), kai jos klaidingai patiria viltį (dėl išėjimo iš pozicijos su pelnu).
Viskas prasideda nuo sąmoningo požiūrio į šias dvi elgsenas. Galbūt geriau suprasite, apie ką kalbu, jei perskaitysite mano pokalbio su vienu iš mokinių įrašą.
POKALBIS SU MOKINIU
Žemiau – mano pokalbis su vienu iš mokinių. Jis prasidėjo nuo mano ilgosios GBP/USD pozicijos aptarimo.
Mokinys: Tai panašu į lošimą.
Tomas: Paaiškink, prašau.
Mokinys: Na, aš jau turiu 40 punktų pelno, bet jūs neleidžiate man jo užfiksuoti.
Tomas: Aš netrukdau tau fiksuoti pelno, bet jei tave domina mano nuomonė, šią poziciją geriau palikti. Galbūt tau vertėtų pagalvoti apie savo pasirinkimo galimybes ir paklausti savęs, kokias emocijas sukels kiekviena iš jų:
1. Palikti poziciją, gauti stop ir išeiti iš rinkos be pelno.
2. Palikti poziciją ir pamatyti, kaip kaina sprogstamai kyla aukštyn.
3. Uždaryti poziciją ir pamatyti, kaip kaina sprogstamai kyla aukštyn.
4. Uždaryti poziciją ir pamatyti, kaip kaina apsisuka.
Mokinys: Manau, kad geriau uždaryti poziciją ir užfiksuoti pelną nei rizikuoti jį prarasti.
Tomas: Ką tu pajusi, jei po to rinka pajudės sprogstamuoju judesiu ir kaina nuskries tavo kryptimi?
Mokinys: Nusivylimą. Bet visada galiu vėl įeiti į rinką.
Tomas: Kad vėl įeitum, tau teks iš naujo mokėti komisinius ir spredą. Ir vis tiek praleisi sprogstamąjį judėjimą. Iš sprogstamo judėjimo galima tikėtis pelno tik tuo atveju, jei tuo momentu esi rinkoje.
Mokinys: Taip, bet aš galiu atgauti pelną iš impulso tęsinio.
Tomas: Tai tiesa, bet tu jau esi atidaręs poziciją, kurioje impulsas yra tavo pusėje.
Mokinys: Ko gero, tiesiog nenoriu matyti, kaip mano pelnas ištirpsta be pėdsakų.
Štai kame esmė – trumpai tariant. Žmonės patiria viltį prarasdami pinigus. Žmonės patiria baimę uždirbdami. Manau, kad taip mąsto 90 % žmonių. Ir tai yra priežastis, kodėl tie 25 000 tyrime dalyvavusių treiderių dažniau laimėdavo nei pralaimėdavo, tačiau jų nuostolių dydis vidutiniškai 66 % viršijo laimėjimus.
Kai treideriai susiduria su nuostolinga pozicija, jie tikisi, kad kaina pasisuks jų kryptimi. Raktinis žodis – “tikisi”. Susidūrę su pelninga pozicija, jie baiminasi, kad jų pelnas ištirps be pėdsakų. Raktinis žodis – “bijo”.
Mano mokinys naiviai manė, kad galės vėl įšokti į poziciją, tačiau neabejotina, kad nauja įėjimo kaina pasirodys esanti gerokai mažiau pelninga – palyginti su jo pelningos pozicijos uždarymo kaina.
Treideriai paprastai laikosi nuostolingos pozicijos tol, kol skausmas tampa nepakeliamas, ir tik tada ją uždaro. Deja, skausmo slenkstis paprastai būna daug toliau nei vilties slenkstis.
Būtent į tai ir reikia sutelkti dėmesį.
Būtent prie to turite nuolat dirbti, kad pakeistumėte savo elgesio modelį. Tai gali būti lengva, gali būti sunku, bet tai būtina. Jei negalėsite priversti savęs daryti to, kas yra absoliučiai būtina (net jei tai kelia diskomfortą), visa kita tiesiog neturės prasmės.
Turite suprasti, kad treidinge esame linkę persekioti viltį. O nelaimės kelyje esame pasirengę nueiti daug toliau nei galimybių kelyje. Būtent taip esame sukurti. Turite tai suprasti… Ir turėti planą, kaip kovoti su savo natūraliu elgesiu.
Tačiau turiu jus įspėti: jūsų protas yra tarsi raumuo. Tai, ką jums siūlau – tai nėra koks nors paprastas būdas prekiauti kartą ir visiems laikams. Nemanykite, kad jei padarysite 100 atsispaudimų, visą likusį gyvenimą atrodysite kaip Kapitonas Amerika.
Atrofuotis linkęs ne tik mūsų kūnas, bet ir protas. Jį reikia nuolat stiprinti pratimais. Knygos pabaigoje pasidalysiu savo mankštos režimu. Visoje knygoje supažindinsiu jus su atskiromis jo sudedamosiomis dalimis.
NE VISAI NORMALUS ELGESYS
Kas yra ne visai normalus elgesys? Pirmiausia pažvelkime į trūkumus, į kuriuos linkę dauguma treiderių – aš juos puikiai pažįstu. Tai – nuostolių laikymas, pelno karpymas, perteklinė prekyba, prekyba dėl malonumo ir azarto.
Tačiau dauguma (jei ne visi) apie juos jau žino. Ne visai normalus elgesys yra daugiau nei tai. Mes itin retai klausiame, kodėl darome tai, ką darome. Atidarome sandorį – kodėl? Užfiksuojame pelną – kodėl?
Manau, kad laikas pacituoti palyginti nežinomą treiderį, kuris vis dėlto buvo labai gerbiamas tarp savo amžininkų. Šis treideris prekiavo Čikagos prekybos rūmų duobėse. Jis – Čarlis DiFranceska, dar žinomas kaip Čarlis D.
MANO HEROJUS
Charlie DiFrancesca pradėjo savo karjerą Čikagos prekybos rūmų prekybos salėje, turėdamas didelę svajonę ir nedidelę sąskaitą. Anksčiau jis buvo Universitetinės futbolo lygos žaidėjas – kalbu apie amerikietišką šios sporto šakos atmainą. Išskyrus tai, niekas nenumatė, kad šis vaikinas ateityje taps vienu didžiausių treidriu JAV iždo obligacijų duobėje.
Pradžia jam buvo nelengva. Pirmąjį pusmetį jis beveik neprekiavo – tiesiog stovėjo ir stebėjo. Tačiau vieną dieną jame staiga kažkas spragtelėjo ir jis prekiavo ištisas dvi valandas, uždirbdamas 5 000 JAV dolerių. Nuo tos akimirkos jis buvo nesustabdomas. Jis tapo prekybos duobės legenda – tokia išliko iki pat mirties.
Štai Čarlio D. citata iš jo biografijos, kurią parašė Viljamas Faloonas: ” Jūs suprasite, kad tapote geru treideriu, kai ateis diena, kai jums pavyks ne tik laimėti, bet ir išlaikyti pelningą poziciją. Čia (duobėje) yra daug žmonių, kurie prekiauja jau seniai, bet niekada nėra papildę savo pelningos pozicijos.
Pelningų sandorių papildymas neabejotinai yra pagrindinis sėkmingų treiderių bruožas. Jie padeda įtvirtinti teisingą elgesį. Papildymai yra priešnuodis pagundai greitai pasiimti pelną. Aš ištreniravau savo protą taip, kad pelningoje prekyboje jis nesusimąstytų apie pelno fiksavimą. Vietoj to jis savęs klausia: “Kaip galėčiau padidinti savo poziciją?”.
Charlie D toliau prisimena, kaip jo mokytojas Everettas Clippas išmokė jį tinkamai prekiauti:
“Deja, noras uždaryti pelningą sandorį yra mūsų žmogiškosios prigimties dalis. Tarkime, nusipirkau už 6, o pirkimo kaina pakilo iki 7. Mūsų protas iš karto galvoja: leiskite man išeiti su pelnu! Tokia yra žmogaus prigimtis. Palikti nepelningus sandorius rinkoje – taip pat. Aš užstrigau. Aš neišeisiu. Aš palauksiu”.
PAPILDYMŲ DEIVĖ
2007 m. sutikau žmogų, kuriam buvo lemta iš pagrindų pakeisti mano požiūrį į prekybą. Tai buvo grynas atsitiktinumas. Grįždamas po pietų pertraukos sutikau kolegą, kuris savo ruožtu grįžo iš susitikimo su vienos švietimo bendrovės atstovais. Ši bendrovė mokė techninės analizės. Jie pasiūlė savo produktus mano kolegai, mūsų rinkodaros skyriaus vadovui.
Verta pasakyti, kad mano kolega buvo pats nemaloniausias Rytų Londono gyventojas, kokį tik galima įsivaizduoti. Jis buvo įžūlus, arogantiškas ir visiškai nemalonus (taip, pasakiau tai du kartus). Kad ir ką jam pasakytumėte – jis jau buvo tai girdėjęs.
Ir vis dėlto ta švietimo įmonė kažkaip sugebėjo atkreipti jo dėmesį. Švytėdamas jis man papasakojo apie džentelmeną, vardu daktaras Deividas Polas, kuris jį supažindino su techninės analizės pagrindais.
Jis parodė man, ką jam papasakojo. Iš tiesų tai buvo pagrindai. Tačiau medžiagos kopijose, kuriomis jis pasidalijo su manimi, buvo kažkas, kas privertė mane susisiekti su šiuo džentelmenu.
Paaiškėjo, kad šis daktaras Deividas Polas Johanesburge planavo surengti dviejų dienų prekybos kursus. Po kelių dienų aš jau buvau įsėdęs į lėktuvą. Tai buvo vienintelis kartas, kai dalyvavau oficialiuose techninės analizės mokymuose.
Apie jį jau esu minėjęs anksčiau. Galbūt atėjo laikas jį aprašyti šiek tiek išsamiau. Daktarui Deividui Polui būdingas savotiškas nepaprastas kuklumas, kuris nedera su daugybe jo pasiekimų. Jis yra mechanikos inžinerijos mokslų daktaras. Savo išskirtinius gebėjimus jis pritaikė išradęs gręžimo įrenginį, skirtą Pietų Afrikos kasybos darbams. Ir tai nebuvo paprastas įrenginys. Tai buvo įrenginys, kuris gręžimo metu iš žemės siurbė dujas. Tai iki minimumo sumažino sprogimo tikimybę ir padėjo išgelbėti daugybę gyvybių.
Didžiąją gyvenimo dalį Deividas Polas praleido investuodamas ir prekiaudamas. Jis uždirbo turtus ir susikrovė juos pats. Antrąją kursų dieną Deividas pasakė tai, kas pakeitė mano požiūrį į prekybą.
Jis pasakė maždaug taip: “Užuot galvoję apie tai, kur uždaryti pelningą poziciją, kodėl jums nepagalvojus apie tai, kur galite įeiti papildomai?”
Iš esmės jis liepė man viską apversti aukštyn kojomis. Dauguma treiderių, kai jų prekyba tampa pelninga, pradeda galvoti, kur uždaryti pusę pozicijos. O po to – kur uždaryti likusią pusę.
Pasak Deivido, taip elgiasi 90 % treiderių. Nors savo mintis jis išreiškė šiek tiek kitaip, vis tiek sakė, kad jei norite uždirbti iš prekybos, turite daryti tai, kas daugumai žmonių atrodo sudėtinga. Pirmasis jūsų bandymas gali baigtis absoliučia nesėkme. To ir reikia tikėtis. Tačiau vėlesni bandymai bus vis geresni ir geresni.
DARYKITE TAI, KAS SUDĖTINGA
Iš esmės, Davidas sakė: kai rinka suteikia jums pelningą poziciją, turite ją išnaudoti maksimaliai. Šią idėją jis sugalvojo stebėdamas, kaip rinka elgiasi trendų metu.
Pabandžiau pažvelgti į jo patarimą iš kitos perspektyvos. Kai jūsų noras nusveria baimę, gaunate tai, ko norite. Jūs norite gauti pelno. Tikriausiai jums gerai sekasi su savo prekybos instinktais. Taip pat tikėtina, kad jau pradėjote suvokti, jog jūsų problemos kyla labiau dėl jūsų mąstysenos, o ne dėl žinių apie finansų rinkas trūkumo.
Jei 90 % treiderių pusę savo pelno fiksuoja, o kitą pusę palieka rinkoje, galbūt teisingas požiūris – padvigubinti savo poziciją. Arba bent jau konservatyvaus dydžio atkarpą, kai visi kiti fiksuoja pusę pelno. Bent jau aš taip perskaičiau tarp eilučių, sėdėdamas Johanesburgo viešbučio konferencijų salėje.
Po seminaro perėjau gatvę ir užsidariau savo viešbučio kambaryje. Sėdėjau ir laukiau. Dow indekse vyravo trendas. Laukiau korekcijos. Ją pamatęs, aš sulaukiau penkių minučių baro, kuris užsidarytų aukščiau ankstesnio baro maksimumo.
Ir tada aš užsipirkau. Po dešimties minučių papildžiau savo pirmąjį sandorį. Po dvidešimties minučių uždariau poziciją ant dvigubos viršūnės. Tai buvo labiausiai džiuginantis prekybos momentas mano gyvenime. Prieš mane atsivėrė visiškai naujas pasaulis.
Jei turite pakankamai patirties, tikriausiai žinote atsakymą į šį klausimą: kodėl lengviau išlaikyti nuostolingą poziciją nei pelningą? Apie tai esu ne kartą susimąstęs.
Štai jūs perkate DAX indeksą 12 325 kaina. Rinka atsitraukia iki 12 315. Jūs jaučiate norą papildyti poziciją. Kodėl?
Kodėl lengviau papildyti nuostolingą poziciją nei pelningą? Na, pirmiausia, įėjimas pagal 12 315 kainą yra geresnis nei įėjimas 12 325 – kaina yra daug geresnė. Išeina, kad papildymas už 12 315 yra prasmingas sąnaudų taupymo požiūriu. Tai paprasta logika.
Galbūt jau esate nustatę ir stop loss, ir tikslą. Tuomet, jei įeisite 10 punktų mažesne kaina, atstumas iki stop loss sumažės, o potencialus pelnas – padidės.
Be to, pagerintumėte savo vidutinę įėjimo kainą. Tam, kad jūsų bendra pozicija pasiektų nenuostolį, rinka jūsų kryptimi turėtų judėti daug mažiau nei prieš tai. Tai paprasta ir logiška – kaip mėgsta mūsų smegenys.
Nepaisant to, papildomas įėjimas padidina jūsų riziką. O jūs ją darote, kai rinka jums sako, kad klystate – bent jau šiuo metu. Klysti mums taip lengva, nes rinkoms priskiriame vertės sąvoką. Kai rinka suteikia mums galimybę padidinti savo sandorio vertę, ji mums atrodo patraukli.
O kodėl mums taip sunku papildyti pelningus sandorius?
Tarkime, kad nusipirkote DAX indeksą už 12 325 ir rinka pasuko jūsų link. Jaučiate palengvėjimą… O paskui į jūsų sąmonę ima veržtis kitos emocijos. Godumas – norite uždirbti daugiau pinigų. Baimė – norite apsaugoti tai, ką pavyko uždirbti.
Rinka šokteli iki 12 345. Jūs galvojate: jei atidarysiu dar vieną pirkimo poziciją, mano vidutinė įėjimo kaina pakils iki 12 335. Todėl rinkai tereikėtų nukristi 10 punktų, kad prarasčiau visą pelną.
Pagrindinis klausimas: į ką sutelktas jūsų protas?
Kai papildome nuostolingą poziciją, esame sutelkę dėmesį į galimybę padidinti potencialų pelną. Neskiriame tinkamo dėmesio tam, ką mums sako rinka – o ji mums sako, kad klystame. Taip pat neskiriame tinkamo dėmesio tam, kad mes padvigubiname savo riziką.
Kai papildome pelningą poziciją, sutelkiame dėmesį į tai, kad padidiname savo vidutinę įėjimo kainą ir dabar rinkai bus lengviau atimti mūsų pelną. Nepakankamai dėmesio skiriame tam, kad rinka dabar patvirtina, jog esame teisūs.
Paprastai tariant, kai rinka su mumis nesutinka, mes manome, kad ji klysta, ir papildome nuostolingą poziciją. O kai ji su mumis sutinka (duoda mums pelno), mes abejojame, kad ji teisi, ir nesiimame papildyti pelningos pozicijos.
Skamba nelogiškai, ar ne? Tačiau taip elgtųsi dauguma treiderių. Tiesiog nekomfortiška papildyti pelningas pozicijas. Tačiau niekas nesako, kad turite iš karto pradėti dvigubinti savo pozicijas. Pradėkite nuo nedidelių papildymų.
PAPILDYMŲ STRATEGIJOS
Yra du pagrindiniai būdai, kaip papildyti pelningą sandorį. Galite taikyti vienodo dydžio principą, – t. y. visada naudoti vienodo dydžio lotų papildymus. Tarkime, perkate 10 lotų, tada dar 10 lotų už didesnę kainą ir t. t.
Šis metodas yra pakankamai rizikingas. Vietoj jo galima taikyti antrąjį principą: tegul jūsų pirmoji, pagrindinė pozicija būna didžiausia, o visi vėlesni papildymai – palyginti maži. Pavyzdžiui, pirmoji pozicija gali būti 10 lotų, o visos paskesnės – 5 lotai.
Asmeniškai aš beveik visada naudoju vienodą dydžio principą. Tačiau primygtinai patariu pradėti nuo antrojo. Praktikuokite jį tol, kol pelningų sandorių dalys jums taps komfortiškos.
NAUJŲ RYŠIŲ KŪRIMAS
Pelningų sandorių papildymai – tai būdas kovoti su įprastu žmogišku elgesiu. Iš pat pradžių net negalvokite apie tai, kad papildymas padės jums padidinti jūsų pelningumą. Pelningumas pradės didėti daug vėliau. Iš pradžių daug svarbiau išmokti atprasti fiksuoti pusę savo pelno.
Kai papildote savo pelningą sandorį, kai, užuot fiksavę pelną, stengiatės maksimaliai išnaudoti savo teisumą, užsiimate naujo mąstymo apie prekybą kūrimu savo smegenyse.
Prisimenate, kaip Markas Duglas pradėjo savo knygą “Zoninė prekyba”? Tie, kurie nuosekliai laimi prekyboje, “mąsto kitaip nei visi kiti”. Kai pradedate galvoti “kur galiu papildyti savo pelningą sandorį?”, mąstote kitaip nei visi kiti. Toliau – tai įpročio klausimas. Taip elgdamiesi, savo smegenyse sukuriate naujas neuronines jungtis – arba bent jau žengsite svarbius žingsnius teisinga kryptimi.
RIZIKOS KONTROLĖ
Kaip kontroliuoti papildomų sandorių riziką? Man dažnai užduodamas šis klausimas. Tiek pelningų, tiek nepelningų sandorių atveju atsakymas yra toks pats: naudojant stop loss.
Šį atsakymą gavę žmonės paprastai sako: “Bet jeigu aš pasipildysiu prie pelningo sandorio ir gausiu stop loss, prarasiu pirmojo sandorio pelną”.
Taip, tai tiesa. Bet ar ne geriau būtų gauti stopą tada, kai jau esate pasiekę pelną? Tai leis jums šiek tiek sušvelninti nuostolį. Tačiau jei papildote nuostolingą sandorį, yra tikimybė, kad pajusite visą nuostolio jėgą. Kai papildote pelningą sandorį, rinka su jumis sutinka.
Ką tik nusipirkau Dow po 26 629. Mano stop loss yra 26 590. Dow indeksas surtengė ralį nuo 26 569 bazinės vertės, todėl į vakarėlį atėjau šiek tiek pavėlavęs. Bet man tai netrukdo.
Daug gerų sandorių buvo praleista, nes treideris jautėsi pavėlavęs. Jei turiu stop loss, neprieštarauju sudalyvauti impulsyviame judėjime, net jei jis jau prasidėjo.
Dow pakyla iki 26 649 ir aš vėl perku. Papildau savo pelningą poziciją. Perkeliu pirmosios pozicijos stop loss į viršų, kad atsižvelgčiau į papildomą riziką. Dabar pirmosios pozicijos stop loss yra 26 629. Antrosios pozicijos stop loss – toks pat.
Toliau gali nutikti du dalykai. Rinka gali toliau kilti – tai būtų puiku! Tokiu atveju kiekvienas judėjimo punktas atneštų man dvigubai didesnį pelną.
Mažiau patraukli alternatyva – rinkos judėjimas prieš mane. Tokiu atveju pirmoji pozicija užsidarytų nenuostolio zonoje, o antrojoje pozicijoje prarasčiau 20 punktų.
Čia nėra jokios magijos. Tai – filosofija, gimusi iš noro nebūti normaliam. Todėl, kad normalu – uždaryti pusę pozicijos, o kitą pusę palikti rinkoje.
Kodėl taip reikia daryti? Kodėl žmonės laukia akimirkos, kai rinka su jais sutinka – ir palieka joje tik pusę sandorio?
Taip elgiasi 90 % treiderių. Nenoriu daryti to, ką daro 90 %, kad ir kaip logiškai tai skambėtų. Ilgalaikėje perspektyvoje 90 % galiausiai yra neteisūs. Kita vertus, aš noriu būti teisus.
Tai, ką bandau jums perduoti čia ir dabar, yra labai svarbu. Nežinau, kas nutiks bet kurio konkretaus sandorio atveju. Gali nutikti bet kas. Tačiau žinau, kas gali nutikti per 100 sandorių – statistiškai vertinant.
Galite laimėti arba pralaimėti per vieną sandorį. Meskite monetą – iškrenta arba galva, arba skaičius. Galva gali kristi 5 kartus iš eilės, bet jei monetą mesite 100 kartų, rezultatas bus 50/50 – vėlgi statistiškai.
Tas pats pasakytina ir apie sandorius. Būna atvejų, kai jums pasiseka ir vienas po kito sudaromi pelningi sandoriai. Tačiau laikui bėgant pelno ir nuostolių santykis visada grįžta prie vidurkio.
Todėl labai svarbu nekreipti per daug dėmesio į atskirus sandorius. Vietoj to turėtumėte sutelkti dėmesį į 100 sandorių rezultatą.
Vieno sandorio rezultatas yra atsitiktinis, o 100 sandorių rezultatas yra nuspėjamas. Dėl šios priežasties visuose sandoriuose turime elgtis vienodai, nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne. Toks pat korektiškas elgesys visuose sandoriuose praktiškai garantuoja pelningumą.
Koks elgesys yra korektiškas? Na, kodėl gi nepažiūrėjus, ką daro visi kiti – ir nepradėjus elgtis visiškai priešingai?
Pagrindinė prielaida: dauguma treiderių galiausiai praranda pinigus. Tai – mūsų atspirties taškas. Pažvelkime, ką daro šie žmonės. Aš tai darau jau dešimt metų. Štai ką pastebėjau:
1. JIE NEPAPILDO PELNINGŲ SANDORIŲ
Dauguma žmonių nepildo pelningų sandorių. Išeitų, kad norėdami prekiauti pelningai, turite naudoti papildymus – arba mažus, arba tokio pat dydžio, kaip ir jūsų pradinė pozicija. Pradėkite nuo mažų.
2. JIE NENAUDOJA STOP LOSS
Jie nemėgsta naudoti stop loss, nes gavus stop loss išsikristalizuoja skausmas dėl nuostolio. Viltis yra visada – bet tik tol, kol pozicija neuždaroma. Išeitų, kad norėdami nuosekliai pelningai prekiauti, turime naudoti stop loss. Juos naudokite tiek startinėms, tiek papildymo pozicijoms.
3. JIE PAPILDO NUOSTOLINGUS SANDORIUS
Mums visiems patinka, kai mūsų mėgstamame prekybos centre vyksta išpardavimai, ar ne? Prašom, ir toliau medžioti nuolaidas – bet prekybos centruose, o ne finansų rinkose. Nepildykite savo pirkinių tik todėl, kad turite galimybę įeiti į sandorį mažesne kaina.
Nors kartais tai atneša pelno, tai yra vienas pagrindinių nuostolingų treiderių bruožų. Nepamirškite: siekiame tokio elgesio, kuris leistų išlaikyti pelningumą ilgalaikėje perspektyvoje.
4. JIE FIKSUOJA PUSĘ SAVO PELNO
Užginčyti šį požiūrį nėra lengva, bet pabandykime. Pažįstu nemažai jį propaguojančių treiderių. Kai kurie iš jų yra daug labiau patyrę nei aš – ištisus dešimtmečius. Jų mąstymas yra toks: “Aš įeinu su 20 punktų rizika. Jei kaina pajuda 20 punktų mano kryptimi, uždarau pusę savo pozicijos, o stop loss kitos pusės pozicijos perkeliu iki nenuostolio lygio. Antrąją pusę pozicijos uždarysiu ties 40 punktų riba”.
Skamba viliojančiai: užfiksuoji pusę pelno, o jei rinka staiga apsisuks – nieko tokio, bent jau gavai savo 20 punktų, nors ir už pusę pozicijos. Galiu tai suprasti.
Mano pagrindinis priekaištas šiai strategijai yra tas, kad su ja niekada nepasieksite “Home Run”, didelių pelnų, būtinų jūsų verslui išlaikyti. Jei visada save ribosite, negalėsite užfiksuoti jokių didelių judėjimų.
Turiu du pagrindinius argumentus prieš pusės pelno fiksavimą:
1. Rinka sutinka su jumis. Nesiginčykite su ja.
2. Kadangi netikiu rizikos ir pelno santykio sąvoka (nes joks žmogus negali tiksliai žinoti, koks bus jo pelnas – jeigu jis jo neriboja), nemanau, kad pusės pelno fiksavimas yra teisingas požiūris į prekybą.
RIZIKOS IR PELNO SANTYKIS
Ar aš ką tik pasakiau, kad netikiu rizikos ir pelno santykio sąvoka? Taip, tai tiesa. Netikiu ja. Tikiu rizikos apibrėžimu. Pelno apibrėžimu – ne.
Kai ketinu atidaryti sandorį, realiai kontroliuoju tik vieną kintamąjį: kiek pinigų / punktų / pipsų jame rizikuosiu.
Visa kita – spėjimas ir nieko daugiau. Kiek uždirbsiu, priklauso nuo rinkos. Tai nepriklauso nuo manęs – nebent aš nustatysiu savo pelno ribą. Vienas senas išmintingas treideris kartą man pasakė: pralaimėtojai galvoja apie tai, kiek gali uždirbti, laimėtojai galvoja apie tai, kiek gali prarasti.
Vienintelis kintamasis, kurį galiu kontroliuoti aš, treideris, prekiaujantis rankiniu būdu (algoritminio treiderio priešingybė), yra tai, kiek galiu prarasti prekiaudamas viename sandoryje.
Per dešimt darbo brokerių įmonėje metų mačiau šimtus milijonų sandorių, kuriuos įvykdė armija gerai nusiteikusių treiderių, siekiančių gauti pelno. Ir priėjau prie išvados, kad Take Profit naudojimas – tai ne tas kelias, kuriuo reikia eiti.
Tarkime, kad nusipirkau FTSE 100 indeksą po 7240. Stop loss yra 7 235, o Take profit – 7 250. Jei kaina pasieks mano nustatytą tikslą ir iš karto apsisuks, esu tikras, kad būsiu patenkintas. Tačiau kaip jausiuosi, jei FTSE pakils iki 7260, 7270 – ar dar aukščiau…?
Žinoma, ši taisyklė turi išimčių. Galiu išeiti ir ties 7 250, jei toje srityje pamatysiu pasipriešinimą. Galbūt aš netgi atsidarysiu pardavimo sandorį toje srityje. Galiu išstatyti take profit ties 7 250 ir dėl kitos priežasties – pavyzdžiui, jei žinau, kad neturėsiu galimybės kontroliuoti šio sandorio raidos.
Tačiau apskritai nenaudoju tikslų, nes jie riboja pelną. Ypač tomis dienomis, kai rinka nesustabdomai kyla arba krenta. Atsižvelgdamas į tai, norėčiau pademonstruoti vieno savo sprendimo, kuris man brangiai kainavo, pavyzdį.
KAIP NEREIKIA DARYTI
Tą dieną DAX indekse susidarė kylantis gepas – grafiką matote žemiau. Statistiškai 48 % gepų atsiradimo dieną užsidarydavo. Atsižvelgiant į tai, kad 90 % dienos minimumų ir maksimumų susiformuoja per pirmąją pusantros prekybos dienos valandos, man atrodė gera mintis įeiti į pardavimą meškų bare – jį pažymėjau rodykle. Stop loss nustačiau netoli dienos maksimumo. Rizika – 35 punktai DAX.
Kaip matote toliau, vietoj to, kad toliau kristų, DAX konsolidavosi, o tada pakilo ir išmušė mano stop loss. Aš patyriau 35 punktų nuostolį.
Susidaręs modelis rodė galimą kainos kilimą. Taip, gali atrodyti, kad tai “Dviguba viršūnė”, ties kuria galima parduoti, tačiau jei gepas yra kylantis, labiau tikėtina, kad pirmąją dieną kaina toliau kils, o ne apsisuks. Yra toks posakis: “Bulių rinkose pasipriešinimas dažnai pramušamas, meškų rinkose palaikymai retai išsilaiko”. Žodžius “bulių rinkos” galima pakeisti žodžiais “bulių trendai”, “meškų rinkos” – “meškų trendai”.
Kaip parodyta žemiau pateiktame grafike, užsidarius barui, kuris išmušė mano stop loss, aš įėjau į pirkimus. Čia mes turime reikalą su “stop apsisukimo” situacija. Rinka išmušė mano trumpos pozicijos stopą, ir aš įėjau į pirkimus.
Rinkoje įvyko konsolidacija, po kurios įvyko pramušimas į viršų. Aš papildžiau savo pirkimo poziciją, kaip parodyta toliau pateiktame grafike. Kol kas viskas atrodo gerai.
Tačiau po to padariau klaidą. Man atsirado galimybė uždaryti poziciją su pelnu, kuris būtų padengęs anksčiau patirtą nuostolį.
Ar suprantate, kame buvo mano klaida? Aš prekiavau ne pagal grafiką. Prekiavau savo depozitu. Prekiavau savo dvasine būkle. Bandžiau atsikratyti skausmo, kurį man sukėlė ankstesnis sandoris.
Savo gėdai turiu prisipažinti: pirkimo poziciją uždariau dėl vienos vienintelės priežasties – turėjau galimybę kompensuoti anksčiau patirtą nuostolį. Įkalbėjau save nutraukti sandorį, nors vietoj to turėjau tiesiog patraukti stop loss. Tai, ką padariau, supratau tik pasibaigus prekybos dienai, kai atėjo laikas analizuoti savo sandorius.
Tą akimirką buvo neįmanoma pasakyti, kad rinka su manimi nesutiko. Kitas dvi valandas kaina judėjo flete. Kuo daugiau laiko jame praleidžiama, tuo mažiau svarbi tampa ankstesnis trendas. Bent jau mano nuomone.
Vėliau, atsidarius JAV rinkoms, DAX pakilo, tačiau jau be manęs. Galbūt kai kurie iš jūsų nesupranta, ką noriu pasakyti. Pasakysiu tiesiai šviesiai.
Nepriklausau treiderių kategorijai, kurie mano, kad “negalima bankrutuoti fiksuojant pelną”. Aš manau, kad iš tiesų galite bankrutuoti fiksuodami pelną – jei dėl nesugebėjimo fiksuoti pelną neturite didelių pelningų dienų.
Tai labai paprasta!
Toliau pateiktame grafike matote, kas nutiko po mano pasitraukimo. Nors tikiu, kad tobulumo pasiekti neįmanoma, kruopščiai analizuoju visus savo sandorius, stengdamasis rasti bet kokias klaidas, kurios įsivėlė į mano prekybos mąstyseną. Žiūriu – ar laikausi disciplinos? Ar papildau savo pelningus sandorius? Ar pasiduodu impulsyvumui?
Turbūt pamatę šį grafiką pagalvojote, kad aš neblogai susitvarkiau. Kita vertus, aš, žiūrėdamas į jį, stebiuosi, kodėl aš išėjau. Skausmas, kad praleidau dienos pabaigoje įvykusį ralį, buvo kur kas didesnis nei malonumas, kurį gavau kompensuodamas rytinį nuostolį.
PELNŲ MAKSIMALIZAVIMAS
Įpratau papildyti pelningus sandorius. Tiek pradedantieji, tiek patyrę treideriai prenumeruoja mano YouTube ir Telegram kanalus. Daugelį jų domina mano metodas papildyti sandorius.
Vienas paprastas būdas – peržiūrėti ankstesnes prekybos dienas ir surasti taškus, kuriuose galėjote papildyti savo poziciją. Pavyzdžiui, galite išanalizuoti EUR/USD valiutų poros grafiką ir nuspręsti, kad savo poziciją turėtumėte papildyti kas 10 punktų.
Tačiau aš vadovaujuosi šiek tiek kitokiu požiūriu. Manau, kad jį geriau paaiškinti teoriniu pavyzdžiu.
Tarkime, kad noriu prekiauti FTSE 100 ir man reikalingas papildymo metodas. Kaip man jį rasti?
1 ŽINGSNIS
Pirmiausia reikia nustatyti, koks buvo šio indekso volatilumas istorijoje. Tam naudoju Average True Range (ATR). Tuo pačiu, aš aiškiai atskiriu laikotarpius, kuriais norėčiau prekiauti šiuo produktu, ir laikotarpius, kuriais nenorėčiau juo prekiauti.
Pavyzdžiui, FTSE indekso volatilumas penkių minučių grafike naktį gali būti apie 4 punktai, tačiau atidarymo metu (8:00 GMT) jis gali būti apie 14 punktų. Tai didelis skirtumas.
Pavyzdžio dėlei tarkime, kad laiko intervale, kuriuo man labiau patinka prekiauti, FTSE indekso volatilumas yra 10 punktų.
Pavadinkime šį kintamąjį N.
N = 10
Mano stop loss yra 2 × N.
2 ŽINGSNIS
Nustatykite, kiek pinigų rizikuosite kiekviename sandoryje. Ši suma turėtų būti lygi jūsų depozito procentinei daliai. Tarkime, prekybos sąskaitoje turite 10 000 svarų sterlingų. Nusprendėte, kad kiekviename sandoryje rizikuosite 2 % savo sąskaitos. 2 % iš 10 000 svarų sterlingų = 200 svarų sterlingų.
3 ŽINGSNIS
Toliau turite nustatyti prekybos dydžio vienetą. Paprasčiau tariant, tai yra, kokio dydžio sandorį sudarysime.
Jei N = 10
Rizika = 2N
Pinigų rizika = 200 £
Tuomet prekybos dydžio vienetas būtų £200 / 20 = £10 už vieną punktą.
4 ŽINGSNIS
Toliau galiu nuspręsti, kad kas ½N papildysiu savo poziciją. Čia, manau, kiekvienas turėtų atlikti savo tyrimą. Nepaisant to, pavyzdžio dėlei naudokime pirmiau pateiktas vertes.
PAVYZDYS
Aš įeinu į FTSE indekso pirkimą nuo 7500.
Mano stopas – 20 punktų.
Mano rizika – 10 svarų sterlingų už punktą.
Aš pasipildau kas ½N, t. y. kas 5 punktus. FTSE indeksas pakyla iki 7 505. Perku dar vieną vienetą, – t. y. perku ties 7 505, o rizika yra 10 svarų sterlingų už punktą.
Dabar turiu dvi atidarytas pozicijas:
Pirkimas po 7 500, o stop loss – 7 480.
Pirkimas po 7 505 su stop loss 7 485.
Kaip galite spėti, jei pirmosios pozicijos stop loss neperkelsiu aukščiau, galiu patirti didesnį nuostolį, nei tikėjausi.
Todėl, prieš atidarydamas antrąją poziciją, nusprendžiu perkelti stop loss aukštyn ½ N, t. y. 5 punktais.
Išeina, kad pirmosios ir antrosios pozicijų stop loss dabar yra tame pačiame lygyje. Mano bendra rizika yra 35 punktai.
Kaip jūs, tikiuosi, pastebėjote, taikant tokį prekybos metodą lengva patirti nuostolį, viršijantį norimą. Dėl šios priežasties primygtinai patariu pradėti nuo kito šio metodo varianto – tokio, kuriame naudojamos mažesnės papildymo pozicijos.
Galite paklausti: “Kodėl apskritai reikia naudoti papildymus?”.
Naudodamas papildymus, aktyviai priešinuosi savo smegenų tendencijai mažinti riziką. Mūsų smegenys nori užfiksuoti pelną. Aš elgiuosi priešingai. Aš papildau savo poziciją.
PAVYZDYS IŠ REALAUS GYVENIMO
Žemiau bus pateiktas Dow Jones indekso grafikas trendo dieną. Aš naudoju tokį trendo dienos apibrėžimą: tai diena, kurios atidarymas sutampa su dienos maksimumu ir (arba) minimumu, o uždarymas – su dienos minimumu ir (arba) maksimumu.
Problema yra ta, kad mes nežinome, ar diena bus trendinė, kol ji nesibaigė. Taigi apie dienos “trendiškumą” galime tik spėlioti remdamiesi tuo, kas vyksta grafike.
Pastaruosius 18 metų tyrinėjau Dow Jones indekso kainų elgseną. Man pavyko nustatyti keletą pirmos valandos modelių, kurių susiformavimas, kiek galiu spręsti, yra galimos trendinės dienos signalas. Vienas iš šių dėsningumų atrodo taip: pirmiausia diena prasideda gap’u aukštyn, o iš karto po to seka diena, kuri prasideda gap’u žemyn, ir šis gap’as neužsidaro per pirmąją prekybos sesijos valandą.
Toliau pateiktame grafike pavaizduotas ketvirtadienis, kuris atsidaro gap’u aukštyn. Sandorį, kurį noriu jums parodyti, sudariau penktadienį. Penktadieniai yra žinomi dėl savo ilgų trendų, kurie dažnai lemia trendo dienas. Ypač pirmąjį ir paskutinį mėnesio penktadienį.
Taip pat pateikiu savo pozicijų ekrano nuotrauką.
Viršutinė eilutė – tai mano bendra rizikos pozicija. Kaip joje nurodyta, mano bendra Wall Street pardavimo pozicija sudarė 3 000. Mano vidutinė įėjimo kaina – 25 419,6. Dabartinė kaina yra 25 135,9. “3 000” reiškia, kad mano bendra rizika buvo 3 000 Danijos kronų už kiekvieną Dow judėjimo punktą. Tai yra apie 500 JAV dolerių.
Taigi, už kiekvieną Dow indekso kritimo punktą gaudavau 3 000 DKK. Ir atvirkščiai, už kiekvieną pakilimo punktą prarasdavau 3000 kronų. Šios ekrano nuotraukos darymo metu mano pelnas sudarė 851 000 kronų.
Žemiau bendros pozicijos matote visas mano pozicijas, iš kurių ir susidarė skaičius 3000.
Grafike pažymėti 1, 2 ir 3 lygiai. Tai – mano įėjimo taškai.
Ties 1 tašku pradėjau pardavinėti. Atlikau penkis įėjimus. Tai pirmosios penkios pozicijos, esančios žemiau bendros pozicijos linijos.
Ties 2 tašku pridėjau dar kelias trumpąsias pozicijas. Tai padariau, nes rinka buvo silpna ir buvau įsitikinęs, kad ši diena pasirodys trendinė. Antrajame taške aš pasipildžiau maždaug 25 %. 3 taške pridėjau dar 10 %.
Aš papildydavau tol, kol rinka ėjo žemyn – taip, kaip buvau treniravęsis. Tuo pat metu perkeldavau savo stop loss’us. Grafike to nematyti, bet iš pradžių rinka judėjo prieš mane.
Tai, kaip aš prekiavau šioje situacijoje, yra kritiškai svarbu, kad suprastumėte baimę. Iš pradžių buvau “po vandeniu”, bet paskui mano pozicija galiausiai išėjo į pelną. Per nuostolingą periodą aš jaučiau skausmą, kurį turėjo įveikti mano smegenys. Pozicija išėjo į pelną – ir dabar mano protas jau siunčia smegenims signalus apie išsilaisvinimą nuo skausmo, kurį jos patyrė per nuostolingą laikotarpį (15 minučių anksčiau).
Aš neutralizuoju tą skausmą aktyviais veiksmais, kuriuos man kėlė skausmas. Aš priimu diskomfortą jį didindamas. Tai būtina norint praktikuoti elgesį, priešingą 90 % treiderių. Galbūt pastebėjote, kad mano papildymai nebuvo tokie dideli. Nepaisant to, jų pakako, kad būtų sustiprintas tinkamas elgesio tipas.
Dow indekse įvyko didelis nuosmukis. Aš atsidūriau saugioje pusėje. Mano pagrindinei pozicijai jau nebegrėsė pavojus. Mano stopai buvo perkelti iki nenuostolio ribos. Nepaisant to, buvau pasiryžęs leisti rinkai pasiimti nemažą dalį mano pelno – tikėdamasis, kad jis dar labiau išaugs.
Jūs turite rasti sau priimtiną rizikos lygį. Kartą manęs paklausė: “Jūs visada papildote savo sandorius. Tai kada fiksuojate pelną?” Tai puikus klausimas. Pelnui fiksuoti naudoju grafikus. Jei prekiauju ir rinka suformuoja “dvigubą dugną”, susimąstau apie galimybę užfiksuoti pelną.
Alternatyvus variantas – ir tai tikrai geras triukas – galiu patraukti stop loss iki tos vietos, kur norėčiau įeiti į rinką priešinga kryptimi. Pagal šį pavyzdį, kai parduodame Dow indeksą, galėčiau uždėti stop loss ties kainos lygiu, kuriam esant norėčiau pakeisti savo poziciją iš pardavimo į pirkimą.
Nors mano pelnas siekė 100 punktų, aš neatsipalaidavau. Savo poziciją didinau – vėl ir vėl, po truputį, kad įtvirtinčiau teisingą elgseną.
Šis sandoris galėjo būti tiesiog puikus. Tačiau taip neįvyko. Įvyko stiprus Dow atšokimas (prieš naują nuosmukį). Sandorį uždariau su pelnu, tačiau jis anaiptol nebuvo toks didelis, kaip parodyta ekrano nuotraukoje.
Stengiuosi atkreipti jūsų dėmesį į vieną labai svarbų dalyką. Turite nuspręsti, kiek rizikos (kalbant apie neužfiksuoto pelno praradimą) esate pasirengę prisiimti, kad galėtumėte pagauti tikrai stambias dienas.
Būna momentų, kai iš rinkų noriu tik 20-30 punktų. Ne kiekviena diena turi potencialo judėti šimtais punktų.
Tačiau būna dienų, kai atsidarius rinkai ji rodo tikrą jėgą (arba tikrą silpnumą) ir jūs galvojate: “Ši diena gali būti tikrai didžiulė”.
Turiu tam tikrą prekybos filosofiją. Esu pasiruošęs paaukoti savo pelną, kad sužinočiau, kiek daug galiu uždirbti. Jei nesilaikysite šios filosofijos, niekada nesužinosite, koks didelis gali būti jūsų pelnas.
Jei nuolat galvojate apie galimus techninius tikslus, greičiausiai esate užsiėmę savęs įkalbinėjimu uždaryti gerus sandorius. Taip, kai kurie treideriai naudoja techninės analizės indikatorius išėjimui iš sandorių planuoti, tačiau aš šio metodo nepraktikuoju.
Ir tam yra priežastis. Kai rinkoje atsiranda trendas ir man pavyksta į jį įšokti, visada tikiuosi, kad trendas išsilaikys visą dieną, o rinka užsidarys ties dienos maksimumu / minimumu.
Vertybinių popierių indeksuose taip nutinka bent 20 % visų prekybos dienų. Taip, tai reiškia, kad man nuolat tenka susidurti su nusivylimu. Tačiau turiu ir pakankamai gražių dienų, kad pateisinčiau šią filosofiją.
DAX INDEKSAS – PAVYZDYS IŠ TREIDINGO
Leiskite man pademonstruoti dar vieną pavyzdį, kuriame naudojau papildymus. Šį kartą parodysiu, ką mačiau tuo metu, kai atidariau sandorį.
Pirmojo kritimo impulso aš neprekiavau. Laukiau atšokimo, kad galėčiau įeiti į pardavimus. Žemiau pateiktame paveikslėlyje matote mano startines pozicijas – jos apvestos 1 rėmeliu.
DAX galiausiai smuko, ir krintantis trendas tęsėsi. Vėlesni papildymai apvesti 2 rėmeliu. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į porą dalykų:
1. Aš nebijau parduoti to, kurio kaina jau nukrito. Priešingai nei dauguma žmonių.
2. Šiame pavyzdyje naudojau laipsnišką įėjimą. Kai pozicija tapo pelninga, ją papildžiau – agresyviai.
Primygtinai patariu pagalvoti, kaip galėtumėte įvesti papildymus į savo prekybą. Nenoriu perrašyti jūsų prekybos plano. Nenoriu paversti jūsų savo kopija. Aš noriu, kad jūs suprastumėte skausmo vertę treidinge – skausmo kaip barometro papildymams į pozicijas.
Jei veiksmas jaučiasi diskomfortiškai – tikėtina, kad jis yra teisingas.
Pakartosiu tai, ką minėjau anksčiau. Manau, kad turėtumėte gerai apgalvoti klausimą, kodėl lengviau papildyti nuostolingus sandorius nei pelningus.
Aš nenoriu pagražinti treidingo. Prekyba – tai rizikingas verslas. Prieš dvidešimt metų dauguma Europos brokerių savo klientams neteikė to, kas dabar vadinama “apsauga nuo neigiamo balanso”. Šiandien to reikalaujama pagal įstatymą. Tai reiškia, kad negalite prarasti daugiau, nei turite savo prekybos sąskaitoje.
Tačiau vis tiek galite prarasti daugiau, nei tikitės prarasti, ypač jei, kaip ir aš, naudojate papildymus.
Tobulindami savo prekybą tikriausiai norėsite padidinti savo sandorių dydį. Verta nepamiršti, kad esant didelei pozicijai, rinkai tereikia šiek tiek pasislinkti jūsų nenaudai, kad atimtų iš jūsų nemažo dydžio neužfiksuotą pelną.
Jei norite įrodymų – prašau. Pateiksiu pavyzdį apie DAX poziciją, kuri atrodė gana gerai – kurį laiką. Aš ėmiausi pardavinėti ties 11 288. Indeksas ėmė kristi, ir aš papildžiau savo pradinį įėjimą. Tuomet rinka apsisuko ir aš padariau dar vieną nedidelį papildymą ties senuoju piku.
Tuo metu, kai dariau šią ekrano nuotrauką, buvau pardavimo pusėje su 4500 kronų už punktą rizika – ir 25 punktais minuse. Netrukus po to uždariau poziciją su nuostoliu.
DISKOMFORTAS
Treidingo industrijoje trumpesnių kelių ne daugiau nei, tarkime, profesionaliame sporte. Prekiaudamas tikiuosi diskomforto. Kartais jaučiuosi taip, tarsi minutės užsitęstų valandų valandas. Nekantrumas manyje užverda ir aš beviltiškai noriu ką nors su tuo daryti. Prekiaudamas labiau kovoju su savo emocijomis nei su rinka.
Galiausiai ateina laikas atidaryti poziciją. Dabar mano protas turi kuo užsiimti… Bijokite savo norų! Pozicija gali nueiti į minusą, ir man vėl teks kovoti su savo pasąmone, nenorinčia fiksuoti nuostolio. Mano sąmonė nustatė stop loss. Mano pasąmonė nori, kad jį panaikinčiau. Ji nenori pralaimėti.
Pozicija taip pat gali išeiti į pelną. Tokiu atveju mano pasąmonė norės, kad ją uždaryčiau. Jai patinka malonumas, kurį teikia geras pelnas. Man tenka nuolat su tuo kovoti – ir pelningų, ir nuostolingų sandorių metu.
Pusė pergalės – suvokti, kad egzistuoja du protai. Kritiškai svarbu suprasti, kokį ėjimą tavo priešas padarys sekantį. Mūsų pasąmonė – paprastas žvėris. Viskas, ko ji nori, tai išvengti skausmo.
Kalbant apie treidingą, mūsų pasąmonė patiria dviejų pagrindinių rūšių skausmą. Tai skausmas matant neužfiksuotą pelną. Jį pamačiusi mūsų pasąmonė nori uždaryti sandorį, kad nereikėtų patirti skausmo dėl nuostolio – antrojo tipo skausmo. Kai mūsų pasąmonė mato sandorį, kuris nuėjo į minusą, ji nori, kad išlaikytumėte tą poziciją – tik truputį… Ir dar truputį… Nes kitaip jai teks susidurti su nuostolio skausmu. Viltis yra visada – bet tik tol, kol pozicija bus uždaryta.
Trumpai tariant, skirtumas tarp 10 % laimėtojų ir 90 % pralaimėtojų yra tas, kurio proto jie klauso. Man prireikė daugybės metų, kad tai suprasčiau. Sukūriau sistemą savo protui – mokymo programą, padedančią susitvarkyti su emocinės pasąmonės įtaka prekybos sprendimams.
Per renginį “Round the Clock Trader” (apie jį jau esu jums pasakojęs anksčiau) manęs paklausė, ar nebijau, kad, pradėjus prekiauti, rinka iš karto apsisuks.
Kaip manote, kas iš tikrųjų užduoda tokius klausimus? Juos užduoda baimę valdanti smegenų dalis. Natūralu, kad rinka gali apsisukti. Meluočiau, jei sakyčiau, kad man taip niekada nėra nutikę. Tikriausiai taip nutinka 5 kartus iš 10. Taigi vietoj to verta užduoti kitokį klausimą:
Kuris variantas jums būtų labiau skausmingesnis?
1. Jūs pardavėte ir rinka apsisuko į viršų.
2. Jūs nieko nedarėte, o rinka apsisuko į viršų.
3. Jūs pardavėte, ir rinka smuko žemyn.
4. Nieko nedarėte ir rinka smuko žemyn.
VARIANTAS 1
Aš pardaviau ir prakeikta rinka vėl pasuko prieš mane. Tai erzina, bet mano stop loss pasirūpins išėjimu. Bent jau galiu pasakyti, kad laikiausi savo plano.
VARIANTAS 2
Nieko nedariau, o rinka apsisuko į viršų. Nors tai gali sukelti džiaugsmą, tai reiškia, kad ką tik atlikau pratimą, kuris treniruoja mano smegenis nesilaikyti plano. Nukrypau nuo plano – ir už tai buvau apdovanotas. Buvau apdovanotas už tai, kad nepardaviau (kas man būtų atnešę nuostolį), ir dabar mano protas didžiuojasi mano grafikų skaitymo įgūdžiais – visiškai be reikalo.
VARIANTAS 3
Pardaviau taip, kaip turėjau, ir rinka smuko. Užuot plojęs iš džiaugsmo, aš elgiuosi aktyviai – ir papildau pelningą sandorį. Darau būtent tai, ką turėčiau daryti.
VARIANTAS 4
Nusprendžiu nesilaikyti savo pardavimo plano, ir rinka krinta žemyn. Galėjau kompensuoti pirmojo sandorio nuostolį, bet taip neatsitiko.
Nekalbėsiu už jus – pasakysiu, kaip būčiau jautęsis aš. Kai praleidžiu judėjimą, nes nesilaikiau savo plano, jaučiu didesnį emocinį skausmą nei tada, kai jo laikausi.
PER DAUG – TAI KIEK?
Po savo įėjimo į pardavimus sulaukiau dar vieno klausimo: “Ar jums nekėlė nerimo tai, kad rinka per daug smuko? Ar nesijautėte praleidęs savo šansą?”
Šį klausimą uždavęs asmuo tikriausiai yra tas pats, kuris nepirko DAX, nes jis jau buvo pakilęs 1 %.
Vėl analogija su prekybos centru! Visur ieškome nuolaidų ir stengiamės vengti pabrangusių produktų.
Tai – iliuzija. Tai, kad DAX pakilo 1 %, nereiškia, kad dabar jis yra brangus. Tiesiog nenorime pirkti to, kas pabrango. Visada mieliau laukiame, kol kaina sumažės, kad galėtume pigiai nusipirkti.
Dėl tos pačios priežasties nenorime pradėti parduoti turto, kurio vertė sumažėjo. Norime palaukti, kol vertė šoktels, kad galėtume parduoti brangiau, už didesnę, pelningesnę kainą.
Iš principo negaliu pasakyti, kad nesutinku su šiais teiginiais. Tačiau jie turi vieną rimtą trūkumą: taip mąsto dauguma žmonių, o dauguma žmonių paprastai klysta. Pataisymas: dauguma ne linkę klysti, jie klysta. Žinoma, dauguma treiderių 60 % atvejų pasirodo esą teisūs, bet kai jie klysta, jie klysta labai smarkiai. Kaip sužinoti, kur bus viršūnė ar dugnas? Esu matęs daug prekybos sistemų, bet dar nemačiau nė vienos, kuri priimtinu sėkmingumo lygiu nuspėtų piko ir dugno taškus.
Štai kodėl sakau, kad turėtumėte pirkti esant stiprumui ir parduoti esant silpnumui. Pirkite maksimumo metu – parduokite dar aukščiau. Parduokite minimumuose – pirkite dar žemiau. Ar laikydamasis šio požiūrio nepraleisiu svarbiausių apsisukimo taškų? Taip, praleisiu. Tačiau tie, kurie stengiasi nuspėti viršūnes ir dugnus, greitai tampa medvilnės rinkėjais.
Kai nusiviliu dėl to, kad vėl teko grąžinti rinkai pelną, priverčiu save prisiminti istoriją apie supertreiderį iš JAV, kurio gebėjimas priimti teisingus sprendimus esant spaudimui tapo legendiniu. Jo vardas – Polas Tudoras Džounsas (Paul Tudor Jones).
Vieną rytą rinkoje buvo labai stiprus rytas. Kaina kilo ir kilo. Polas stabiliai pirko. Jo ilgoji pozicija, išaugusi iki kelių šimtų kontraktų, rodė gerą pelną.
Staiga rinka be jokios priežasties smuko žemyn. Nemirksėdamas Polas uždarė visą savo ilgąją poziciją. Rinka toliau krito, ir Polas pradėjo pardavinėti. Vienas iš jo kolegų, kuris nežinojo apie Polo poziciją, pasakė, kad dabar geras laikas pradėti pirkti.
Jų pokalbis (šiek tiek pakoreguotas, kad būtų pašalinti keiksmažodžiai) vyko taip:
“Ar tu išėjai iš proto?” – paklausė Polas.
“Ką tu turi omenyje?” – atsakydamas paklausė kolega.
“Atrodo, kad tu išprotėjai. Rinka ką tik per 15 minučių smuko 100 punktų, o tu ketini pirkti?”
“Na, o ką tu darytum?”
” Sakykime taip, kad tikrai nepirkčiau”.
“Vadinasi, parduotum?”
“Žinoma, kad parduočiau!”
“Bet rinka ir taip jau labai smuko”.
“Būtent. Tame ir yra esmė.”
“Suprantu, – pasakė kolega. “O kiek turi kristi rinka, kad pradėtum ją pirkti?”
“Kodėl turėčiau ją pirkti, jei ji krenta?”
“Nes ji pigi. Tai naudinga. Dabar ji 100 punktų pigesnė nei prieš 15 minučių”.
“Pamiršk “pigus” ir “brangus”. Tai tik skaičiai.”
“Bet aš nesuprantu. Jei jis ir toliau kris, kur bandysi įeiti į pirkimus?”
“Jei ji ir toliau kris, aš ją parduosiu, o ne pirksiu. Jei kritimas nesustos, parduosiu, kol kaina pasieks nulį”.
“O jei rinka kils?”
“Jei rinka kils, aš pirksiu iki begalybės.
Mane tiesiog žavi ši istorija. Kai stebi, kaip prekiauja Polas Tudoras Džounsas, jauti jo energiją, intensyvumą, ryžtą… Ir visišką pasitikėjimą savo veiksmais. Jis nesako “parduok”. Jis šaukia – “parduok!”, trypia koja ir mojuoja rankomis.
Žaviuosi jo proto lankstumu. Vieną minutę jis įsitikinęs savo ilgąja pozicija, kitą – keičia ją į trumpąją. Deja, perimti šį bruožą nėra taip paprasta. Pažįstu treiderių, kurių patirtis siekia dešimtmečius, tačiau jie vis dar nemoka greitai persijungti iš pirkimų į pardavimus.
DUGNO PAIEŠKOS
Bandymas pagauti dugną gali jums brangiai kainuoti. Visi darome klaidų – klausimas, kiek mums kainuoja mūsų klaidos. Puikiai prisimenu CNBC laidą Mad Money, rodytą per 2008 m. finansų krizę.
Jimas Krameris, laidos vedėjas, gavo elektroninį laišką iš žiūrovo, kuris klausė apie Bear Stearns būklę. Esu tikras, kad jei J. Krameris būtų turėjęs galimybę grįžti į praeitį, savo atsakymą būtų suformulavęs kitaip.
Jis beveik šaukė iš ekrano, kad Bear Stearns viskas gerai. Po kelių dienų Bear Stearns bankrutavo.
Galbūt prisimenate mano pirmojo tiesioginio susitikimo su klientais istoriją – tai įvyko 2001 metais. Aš daviau jiems patarimą kuo greičiau parduoti savo Marconi akcijas. Jis buvo sutiktas ne itin palankiai. Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, kad vėliau, 2007 m., ta pati istorija pasikartojo?
Treidinge labai lengva pasiduoti prekybos centrų mentalitetui. Ne kartą sakiau, kad prekybos centruose mus visada vilioja nuolaidos ir akcijos. Kai savaitgalį einu apsipirkti, savo pirkinių vežimėlyje dažnai randu ką nors, ko neplanavau pirkti.
Žinoma, pasiimu tik tai, ko man prireiks – anksčiau ar vėliau. Mums visiems reikia tualetinio popieriaus. Mums visiems reikia indų ploviklio tablečių. Mums visiems reikia muilo. Bet dažniausiai jie atsiduria mano vežimėlyje, nes šią savaitę jiems buvo taikoma akcija. Kas gali atsispirti 50 % nuolaidai?
Tačiau 50 proc. nuolaida prekybos centre nėra tas pats, kas 50 proc. nuolaida finansų rinkose. Daugelis City Index – brokerio, kuriame dirbau daugiau nei aštuonerius metus, – klientų turėjo tai suprasti per 2007-2009 m. finansų krizę.
2006 m. banko Northern Rock akcijos pabrango – po daugelį metų trukusio neveiklumo. Per kelis mėnesius jos pabrango 50 proc. Per šį augimą City Index klientai mažai domėjosi Northern Rock.
Tačiau kai akcijos pradėjo kristi, susidomėjimas atsirado iš niekur. Atrodė, kad investuotojams jos padarė tokį pat poveikį, kokį paprastai daro pusės kainos tualetinis popierius prekybos centrų klientams.
Prekybos šiomis akcijomis aktyvumas išaugo. Kuo labiau jos krito, tuo labiau žmonės jomis domėjosi. Vieną sekmadienio rytą mane pažadino telefono skambutis. Iki to laiko kaina buvo nukritusi nuo 1200 pensų iki 500 pensų.
Skambinęs asmuo man buvo nepažįstamas. Mano telefono numerį jis sužinojo iš mano vizitinės kortelės – jas dalindavau per techninės analizės paskaitas. Atsiprašydamas už ankstyvą skambutį poilsio dieną, jis pasakė, kad su draugu nusprendė investuoti į Northern Rock. Jis norėjo sužinoti profesionalo nuomonę – norėjo įsitikinti, kad tai gera idėja.
Man nepatiko jo klausimas, kaip ir tai, kad buvau pažadintas 7 val. ryto sekmadienį. Iki to laiko Northern Rock jau pasiekė laisvąjį kritimą. Atsakiau maždaug taip:
“Nežinau, kas vyksta su Northern Rock, bet kažkas su jais labai negerai. Nors plačioji rinka taip pat smunka žemyn, Northern Rock smunka daug greičiau.
Bijau, kad jie turi rimtų problemų, apie kurias nei mes, nei rinka nežinome. Atrodo, kad kažkas žino, kas su jais vyksta. Ir šie žmonės parduoda, kol gali”.
Pasakiau jam, kad man klientai apie Marconi akcijas yra pasakoję lygiai tą patį, ką jis dabar man sako apie Northern Rock. Tie, kurie nusipirko Marconi akcijų, kai jos krito, prarado milžiniškus turtus. Viskas dėl to, kad jie pasidavė nuolaidų medžioklės jauduliui. Buvo siaubinga stebėti, kaip mūsų vertingiausi klientai patiria didžiulius nuostolius – vien dėl to, kad nenorėjo pripažinti, jog atsidūrė blogos akcijos pusėje.
Aš jam pasakiau: “Treiderio požiūriu, jūs įsitraukėte į labai pavojingą veiklą. Jei dabar pirksite Northern Rock, jums bus labai sunku rasti gerą stop loss. Iš esmės bandote pagauti krentantį peilį. Jūs kalbate taip, tarsi Northern Rock būtų vienintelis bankas pasaulyje, į kurį verta investuoti.
Jums atrodo, kad Northern Rock negali bankrutuoti. Galbūt jo akcijos iš tiesų brangs, bet tai nereiškia, kad prieš tai jos nenukris dar žemiau. Ir vien tai, kad šiam bankui jau 200 metų, jam nepadės. Pats sakėte: Northern Rock yra per didelis, kad bankrutuotų. Tai reiškia, kad tam tikru mastu suvokiate pavojų.” Paklausiau jo, ar prisimena Barings banką. Jis prisiminė.
“Tai – antroji priežastis, dėl kurios Northern Rock akcijų pirkimas man neatrodo gera idėja”, – tęsiau. “Tarkime, kad jums pasiseks ir Northern Rock akcijų vertė pakils. Tokiu atveju jūsų smegenys gaus žinutę, kad visiškai gerai pirkti krentantį turtą. Šis metodas puikiai veikia prekybos centruose. Tualetinis popierius turi praktinį pritaikymą. Muilas turi praktinį pritaikymą. Kai tokioms prekėms siūloma penkiasdešimties procentų nuolaida, jas verta pirkti.
Tačiau nemanykite, kad finansų rinkos nuolaidos yra panašios į nuolaidas prekybos centruose. Tai tiesiog juokinga. Finansų rinkos nėra prekybos centrai.”
Rezultate Northern Rock bankrutavo. Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė, kad garantuoja banko klientams jų indėlių saugumą. Tačiau tai nesustabdė panikos – žmonės rikiavosi į didžiules eiles, norėdami išsigryninti savo santaupas.
TEISINGAS MĄSTYMAS
Galbūt perskaitę šią istoriją pagalvojote, kad “man taip niekada nenutiks”. Galbūt esate teisūs. Nesiginčysiu. Vietoj to norėčiau jums užduoti paprastą klausimą.
Įsivaizduokite, kad turite dvi investicijas – investiciją A ir investiciją B. Kiekvienos iš jų pradinė kaina yra 100 000 JAV dolerių.
Investicijai A sekasi gerai. Jos kaina pakilo 50 %.
Kita vertus, investicijos B kaina sumažėjo 50 %.
Dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių jums skubiai reikia 50 000 USD sumos. Ką darysite?
1. Ar uždarysite trečdalį investicijos A?
2. Uždarysite visą investiciją B?
Neseniai šį klausimą uždaviau investuotojų grupei Kopenhagoje vykusioje konferencijoje. Didžioji dauguma pasirinko pirmąjį variantą. Norėdami gauti 50 000 JAV dolerių, jie uždarytų dalį investicijos A.
Kaip manote, kodėl taip yra? Kodėl žmonės renkasi uždaryti investiciją, kuri veikia?
Mano teorija yra tokia, kad visa tai paaiškinama tuo, kaip žmonės reaguoja į nuostolius. Ar jie sugeba susitaikyti su nuostoliu ir judėti toliau? O gal jie nepasirengę to daryti, nes kol pozicija neuždaryta, yra vilties, kad ji taps pelninga?
Žinoma, negalime tiksliai žinoti, kaip reaguosime atsidūrę tokioje situacijoje. Tačiau nereikia remtis išgalvotais pavyzdžiais. Turbūt prisimenate skyrių, kuriame aprašiau 43 milijonus sandorių, kuriuos sudarė 25 000 treiderių… Taip pat tai, kad jų nuostoliai buvo didesni už pelną.
Akivaizdu, kad emociškai nuostolį patirti daug sunkiau nei pelną. Priešingu atveju ši anomalija paprasčiausiai neturėtų priežasties. Žmonės linkę atidėti sprendimus, kurie sukels skausmą. Dėl šios priežasties mes neuždarome savo nuostolingų sandorių. Siekiame greito pasitenkinimo ir visada stengiamės atidėti skausmą. Viltis miršta paskutinė. Kol pozicija neuždaryta, tol viltis išlieka.
NARKOMANAS IR GENERALINIS DIREKTORIUS
Kad iliustruočiau ką tik jums pateiktą koncepciją, paprastai naudoju tokią analogiją. Įsivaizduokite generalinį direktorių iš sąrašo Fortune 500, kuris ką tik buvo atleistas, ir narkomaną, nusprendusį pradėti naują gyvenimą. Jei jums reikėtų lažintis dėl kurio nors iš jų, ką pasirinktumėte?
Žiauru? Taip. Narkomanui gali pavykti pradėti gyvenimą iš naujo. Tačiau manau, kad tikimybė, jog generalinis direktorius sugebės sėkmingai susirasti naują darbą, yra daug didesnė.
Štai kodėl manau, kad prekyba yra daugiau nei vien techninė analizė. Štai kodėl manau, kad turime išmokti tvarkytis su nuostoliais daug geriau nei dauguma žmonių. Nes dauguma žmonių su nuostoliais tvarkosi siaubingai. Dėl to jiems nepavyksta uždirbti pinigų spekuliuojant.
KONTROLIUOKITE SAVO MĄSTYMĄ – KONTROLIUOK SAVO ATEITĮ
Nesu mazochistas. Nieko negali būti toliau nuo tiesos. Jei manote, kad skiriu per daug dėmesio skausmui, taip yra todėl, kad skausmas vaidina labai svarbų vaidmenį pelningoje prekyboje. Užsiimu labai sudėtinga veikla – bandau paaiškinti, kodėl 90 % treiderių nepavyksta įgyvendinti savo svajonių.
Labai daug žmonių vėl ir vėl daro tas pačias klaidas. Tai tiesiog negali neturėti kokios nors paslėptos priežasties. Tikiuosi, kad dabar jau pradėjote suprasti, kame yra problema.
Mano asmeninis šūkis yra toks: kontroliuok savo protą – kontroliuok savo ateitį. Norint kontroliuoti savo protą, reikia nuolatinio budrumo. Turite tapti savo gyvenimo šeimininku, nes kitaip šeimininku taps kas nors kitas. Turite prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus.
Turite tapti savo karalystės šeimininku. Negalite eiti per gyvenimą užmerktomis akimis. Privalote eiti per gyvenimą plačiai atmerktomis akimis. Turite suprasti, į ką einate – ir turite būti tam pasiruošę. Turite tapti savo gyvenimo šeimininku.
Turite nuolat palaikyti tokį mąstymo būdą. Mūsų protas linkęs klaidžioti, nutolti nuo svarbiausio dalyko. Gyvenimas pilnas trukdžių ir paviršutiniško triukšmo, kuris nesukuria pridėtinės vertės, o tik blaško dėmesį. Mūsų smegenys mieliau sėdi prie Facebook ir YouTube, nei mąsto tyloje.
Klajojantį protą reikia nuolat stebėti ir nukreipti tinkama linkme. Kaip tai padarysite – mantromis, meditacija ar kitaip – priklauso nuo jūsų. Raskite tai, kas jums geriausiai tinka. Kai vieno garsaus gydytojo paklausė, koks pratimas naudingiausias, jis atsakė: “Tas, kurį darote jūs. Nesvarbu, ką praktikuojate, kad pasiektumėte susitelkimą – meditaciją, dienoraščio rašymą ar dar ką nors – svarbu tai daryti.
Kiekvieną dieną turite skirti tam tikrą laiką, kad primintumėte sau savo tikslą – arba kas esate. Pasaulis pilnas pagundų, kurios iškreipia sveiką savęs suvokimą. Pagundos veda mus tolyn nuo to, kas esame, įtikinėdamos, kad to nepakanka.
Tačiau jūs esate pakankamas.
Geras treidingas – tai ne instrumentai ir grafikai. Geras treidingas – tai kova su savo žmogiškumu. Jei tikrai norite užsiimti dinamiška spekuliacija ir prekyba su kreditiniu pečiu, turite išmokti nuslopinti savo įprastą emocinio reagavimo mechanizmą į baimę, godumą ir kitas nuostabias žmogiškas reakcijas. Jums reikia kovoti su savo žmogiškumu.
(tęsinys)
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Patiko straipsnis? Sek Spekuliantas.com Facebook puslapį ir Telegram kanalą, kad gautum naujienas akimirksniu!
Nori išbandyti Forex prekybą? Rinkis patikimus Forex brokerius.
Registruokis į Jaunojo Treiderio ABC kursą ir įgyk reikiamų žinių. Spekuliantas.biz mokykla – geriausios investicijos į save..
Labai, labai puiki knyga. Tikriausiai artimiausia realybei, atsižvelgiant į pasakojimą. Net ne taip, gerbiamieji, esu įsitikinęs, kad tai ir yra realybė. Grafikai grafikais, bet elgesio paternai – jie ir turėtų būti pirmoje vietoje.