Finansinė sėkmė Forex prekyboje tiesiogiai priklauso nuo kapitalo valdymo. Remiantis statistika, apie 90 % treiderių – naujokų išvis nenaudoja jokio kapitalo valdymo ir todėl nieko neuždirba. Tačiau tai nereiškia, kad jų visi sandoriai yra blogi, tiesiog yra netinkamas kapitalo valdymas arba jo nėra visai.

“Gera strategija daro pinigus. Gera strategija su tinkamu kapitalo valdymu gali padaryti neįsivaizduojamus turtus”.

Larry Williams 

Sveiki, gerbiamieji skaitytojai, šiame straipsnyje (ir mažiausiai dar dviejuose straipsniuose) mes kalbėsime apie efektyvius kapitalo valdymo būdus, kurie ženkliai pagerins mūsų prekybos rezultatus. Forex trederiai skirtingai vertina kapitalo valdymo būdus, dažnai pasirinkdami tokį metodą, kuris atitinka jų prekybos stilių. Susipažinsime su žemiau aprašytais kapitalo valdymo metodais ir išsirinksime mums tinkamą.

1. Prekyba be kapitalo valdymo.

Prekyba be kapitalo valdymo – tai toks metodas, kurį naudojant, kaip galima suprasti iš pavadinimo, kai kapitalas nevaldomas visai. T.y. mes savo prekyboje nenaudojame kapitalo valdymo arba galvojame, kad nenaudojame, o tai reiškia, kad naudojame būtent šį metodą, norime to ar ne.

Prekyba be kapitalo valdymo skirstoma į dvi rūšis:

“Chaosas” ir prekyba su standartiniu lotu.

“Chaosas” tai nesistemingas, niekuo nepagrįstas loto (pozicijos dydžio) pasirinkimas.

Pradedantysis treideris dažniausiai pradeda prekyba nuo minimaliausio loto, pvz. 0,01. Mažas loto dydis, tačiau ir treideris pradedantysis, todėl protinga saugotis didelių nuostolių. Kas vyksta toliau? Po eilės sėkmingų sandorių, treideris – naujokas, matydamas, kad pelnas auga lėtai, nusprendžia padidinti loto dydį. Motyvas dažnai panašus: “Negi man dabar ištisus metus sėdėti ir laukti!?”. Be to, neretai būna taip, kad lotas yra staiga padidinamas kelis kartus, beveik iki ketvirtadalio ar pusės maksimalaus leistino dydžio. Tokio padidinimo tikslas – per 2-3 mėnesius uždirbti savo milijoną ir eiti ilsėtis. O kaip kitaip – juk eina sėkmingi sandoriai, ir eina tiesiog vienas po kito. Klausimas tik tame, kad dėl mažo loto, pelnas gaunasi mažesnis. Todėl, kuo daugiau didinsime lotą, tuo daugiau uždirbsime.

Kas vyksta toliau? Kaip skaitytojas, turbūt, spėja, pagal Merfio dėsnį (arba niekšybės dėsnį) po sėkmingų sandorių eilės, prasideda nuostolingi. Ir nuostolingų sandorių seriją, mūsų treideris sudaro būtent padidintu lotu. Atitinkamai, ir nuostolius jis patiria ne paprastus, o padidintus. Po to, būtinai yra grįžtama prie prekybos su minimaliu lotu. Po kurio laiko, po sėkmingų sandorių serijos, lotas ir vėl didinamas, nes treideris nusprendžia, kad uždirba per mažai, o dar gi reikia ir kompensuoti patirtus nuostolius! Pažįstama situacija? Galbūt, taip yra atsitikę ir su Jumis ar Jūsų pažįstamais.

Taip vyksta iki tol, kol nesibaigia depozitas arba treideris neįsisąmonina, kad kapitalo valdymas yra svarbi sėkmingos prekybos dalis.

Paveikslėlyje žemiau matome kapitalo kreivę treiderio, kuris prekiavo būtent taip.

Atkreipkite dėmesį į faktą, kad grafike didžiausi nuostoliai įvykdavo per 2-3 sandorius. Visais kitais atvejais, kapitalo kreivė keitėsi palaipsniui. Žinoma, didžiausi nuostoliai buvo padidinto loto pasekmė.

Įdomus dar ir tas faktas, kad jeigu mūsų treideris nebūtų sulaužęs kapitalo valdymo taisyklių, tai jo prekybos rezultatai būtų visai pusę velnio. Įdomumo dėlei, pažiūrėkime, kaip atrodys kreivė, jei tie patys sandoriai būtų atlikti su vienodu lotu.

Atkreipkite dėmesį, kad nuostoliai niekur nedingo, tik jų gylis tapo mažesnis. Tai leido kapitalo kreivei atsistatyti ir išsaugoti teigiamą judėjimo dinamiką.

Išvada būtų tokia – kuo anksčiau treideris supras kapitalo valdymo prasmę, tuo bus geriau ir jam, ir jo prekybos sąskaitai.

Kada geriausia pradėti kapitalo valdymą?

Geriausia nuo pirmosios prekybos dienos. Ir pirmas žingsnis bus standartinio loto naudojimas, kaip antroji prekybos be kapitalo valdymo rūšis.

Prekyba su standartiniu lotu – tai toks kapitalo valdymo metodas, kai prekiaujama vienu ir tuo pačiu lotu. Loto dydis nekeičiamas gana ilgą prekybos laikotarpį, iki tam tikro tikslo siekimo arba iki kito kapitalo valdymo metodo perėjimo.

Kada šis metodas naudojamas?

• Kai vyksta prekybos mokomasis procesas
• Kai vyksta prekybos sistemos/strategijos testavimas realioje sąskaitoje
• “Komfortiškos” prekybos procese

Standartinio loto naudojimas pradedantiesiems treideriams yra visiškai pateisinamas, kai pagrindinis tikslas yra išmokti prekiauti, o ne greitai praturtėti. Todėl protinga yra pasirinkti mažiausią dydį iš visų galimų. Tai leis gauti mažiausius nuostolius, kai bus daromos neišvengiamos klaidos mokomajame procese.

Metodo nauda testuojant įvairias strategijas yra ta, kad viena ar kita prekybos sistema yra nepilnai ištestuota, ir žinoma, gali būti “pavojinga” nuostolių atžvilgiu. Iš kitos pusės, testavimo užduotis yra išryškinti prekybos sistemos teigiamas ir neigiamas puses, o ne “uždirbti čia ir dabar”.

Metodo naudojimas “komfortiškos” prekybos procese reiškia, kad prekyba vykdoma tų treiderių, kurie nori prekiauti be jokio  psichologinio spaudimo. Be abejo, lotai parenkami ne patys mažiausi, bet ir ne patys didžiausi.

Kaip pasirinkti standartinio loto dydį?

Savaime aišku, kad testavimo tikslui arba mokomajame procese reikia pasirinkti patį mažiausią lotą iš visų galimų.

Jei nuspręstumėte naudoti šį metodą savo prekyboje, atsiminkite, kad per didelis loto dydis didins riziką prarasti depozitą , o per didelis loto sumažinimas depozitą tiesiog “užšaldys”. Po ilgesnės prekybos su standartiniu lotu rekomenduojama pereiti prie kito kapitalo valdymo metodo.

Tačiau jei nuspręsite visiems laikams naudoti šį metodą, periodiškai reikės keisti loto dydį, kad jis būtų atitinkamas Jūsų depozitui. Loto keitimas rekomenduojamas palaipsninis, po kiekvieno depozito padvigubinimo. T.y. pasirinkus standartinį loto dydį, prekyba vykdoma tol, kol sąskaita nepadidėja du kartus. Po to loto dydis taip pat padidinamas, ir taip iki kito sąskaitos padvigubinimo.

Svarbu atsiminti tai, kad šis metodas niekaip neįtakoja Jūsų prekybos pelningumo ir tiesiogiai priklauso nuo prekybos sistemos efektyvumo. Jeigu Jūs netestuojate savo prekybos sistemos ir nesimokote, rekomenduotina pereiti prie kitų kapitalo valdymo būdų. Nors teisybės vardan reikia pasakyti, kad šio metodo naudojimas kartu su net minimaliai pelninga prekybos sistema, Jūsų rezultatų nepablogins.

2. Prekyba fiksuotu procentu nuo kapitalo

Prekyba fiksuotu procentu yra prekyba nuolatiniu procentu sutinkamai su turimu prekybos kapitalu. Tokiu būdu, treideris pats nusprendžia ir nusistato procento dydį, kuriuo pasiryžęs rizikuoti prekyboje.  Labiausiai artimas fiksuoto procento metodas yra prekyba standartiniu lotu, tačiau yra vienas svarbus skirtumas. Šis skirtumas yra tame , kad prekyba fiksuotu procentu daug minkščiau reaguoja į prekybos balanso pasikeitimą.

Kad įeiti į rinką, treideriui yra būtina apskaičiuoti pozicijos dydį, kuriuo jis rizikuos, sudarydamas sandorius. Tarkime, kad treiderio depozitas yra $1500, o fiksuotas procento dydis yra 10% kiekviename sandoryje. Šiuo atveju, rizikos suma bus $150, kurią reikia išreikšti punktais, kad išstatyti Stop-Loss. Tarkime, Stop-Loss dydis lygus 50 punktų, ir jei prekiaujama 0,1 loto dydžiu ir suveikus Stop-Loss orderiui bus prarasta $50. Dabar $150 padalinkime iš $50 ir gausime 0,3 loto, kuris ir bus dydis, lygus 10%, nuo $1500 depozito. Beje, mūsų portale yra skriptas, kuris apskaičiuoja loto dydį automatiškai.

Šis kapitalo valdymo metodas yra labai populiarus, nes yra gana paprastas ir suprantamas, nes rizika išlieka vienoda, o pati metodika nustato gana lankstų reinvestavimą. Atsiradus nuostoliams, prekybos apimtys mažėja proporcingai.

Šio metodo minusai yra taip vadinamas “asimetrinis svertas”, kai atsiradus eilei nuostolių, juos tenka atstatinėti su jau mažesniu lotu. Kitaip kalbant, kad padengti nuostolius po nesėkmingo sandorio, treideriui teks uždirbti daugiau punktų.

Šis metodas nėra labai tinkamas treideriams su mažais depozitais, nes teks rizikuoti didesniu procentu, norint išstatyti didesnius Stop-Loss (pvz. 100-150 punktų prekiaujant dieniniuose grafikuose), o didesnė rizika gali sudeginti depozitą.

Dar vienas metodo minusas – rizika yra labai priklausoma nuo strategijos nuostolių, pvz. jei rizika yra mažinama du kartus, žinoma, sumažėja ir nuostoliai. Bet riziką sumažinus du kartus,  pelningumas sumažės daugiau nei tris kartus.

Jei nusprendėte pasirinkti šį metodą, kokį gi procento dydį pasirinkti?

Imkime ir pažiūrėkime (palyginkime), kaip rizikos dydis įtakoja bendrą prekybos eigą. Tarkime, turime $100 pradinį depozitą ir sudarome 80 sandorių, kurių 55% bus pelningi, 45% nuostolingi.

Procento dydį pasirinkite patys, o žemiau esantys rezultatai padės apsispręsti 🙂

1. Rizika 2% nuo depozito.

Maksimalus nuostolis – 1%. Pelningumas 42%.

2. Rizika 5% nuo depozito.

Maksimalus nuostolis – 4%. Pelningumas 114%.

3. Rizika 10% nuo depozito.

Maksimalus nuostolis – 9%. Pelningumas 222%.

Atrodo labai gerai, kuo didesnis procento dydis, tuo didesnis ir pelnas, šiek tiek didėjant nuostoliams. Tačiau pažiūrėkime, kas bus toliau.

4. Rizika 20% nuo depozito. 

Maksimalus nuostolis – 25%. Pelningumas 168%.

Atkreipkite dėmesį, koks plėšytas tapo grafikas. Keletas sandorių iš eilės “pro šalį” – ir depozitas patiria žymių nuostolių, kuriuos tektų ilgai atstatinėti.

5. Rizika 30% nuo depozito. 

Maksimalus nuostolis – 62%. Nuostolis  -61%.

6. Rizika 40% nuo depozito.

Maksimalus nuostolis – 98%. Nuostolis  -97%.

Reziume – vienas ir tas pats depozitas, viena ir ta pati strategija, tie patys sandoriai. Tačiau jei rizika adekvati, normos ribose – Jūs uždirbate pinigus, bet jei rizika per didelė – pinigus prarandate.

Kol kas tiek, ačiū už dėmesį!

(tęsinys bus kitame straipsnyje)