Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
Neseniai aiškinomės apie tai, kaip bankai prekiauja Forex rinkoje, ir ten iš kalbos išėjo, kaip samdomas banko treideris prarado labai didelius pinigus. Man ši tema pasirodė įdomi (tikiuosi, ir Jums), todėl šiandien mes apžvelgsime ją iš arčiau, pažiūrėsime, kokie buvo istoriniai tokių treiderių praradimai ir dėl kokių priežasčių.
Finansų industrijoje, kur yra tiek daug numatytų organizacijų-stebėtojų-reguliatorių, kontrolės protokolų ir rizikos valdymo struktūrų, sunku patikėti, kad vienas treideris savo kompanijai gali kainuoti milijardus dolerių. Bet tai vyksta metai iš metų, ir panašu, kad vyksta bangos principu, kai labiau griežtesni protokolai yra taikomi jau po to, kai įvykus skandalui teisėsauga ir žiniasklaida prisikabina prie treiderio, ir beveik (arba visiškai) sunaikina jo kompaniją.
90-ųjų pradžioje įvyko eilė incidentų su aferistais. 2008 metai buvo dar vieni metai su didžiuliais nuostoliais, kurie ėjo koja kojon su finansine krize. Po 2011 metų tęsiasi nuolatinis treiderių srautas, kurie atseina kompanijoms milijardus dolerių. Žemiau apžvelgsime pačius didžiausius treiderių praradimus.
13. Prarasta 1.5 milijardo su obligacijomis
Metai: 1995
Treideris: Toshihide Iguchi
Kompanija: Daiwa Bank
Labai įdomi asmenybė. 1983 metais Iguchi prarado 70.000 dolerių, prekiaudamas Federalinės rezervų sistemos popieriais (FRN), tačiau nuslėpė šiuos praradimus, kad apsaugotų savo reputaciją ir darbą. Jis tęsė prekybą, mėgindamas atsilošti, tačiau praradimai augo, kaip sniego lavina. Tuo tarpu, Daiwa banko filialas Niujorke labai išsiplėtė, kadangi japoniškos investicijos tuo metu JAV labai išaugo, o Iguchi skyrius atnešdavo bankui daugiau kaip 50% viso filialo pelno. Kadangi Iguchi gaudavo vis didesnius įgaliojimus (atitinkamai, ir didesnį kapitalą), jo slapta prekybos operacija išsiplėtė, kad naujais pinigais kompensuoti vis didėjančią nuostolių skylę.
1989 metais Iguchi ir jo du jaunesni treideriai nupirko JAV valstybinių obligacijų ir prarado 350 milijonus dolerių. Iškart po šio incidento, kurį išaiškino vienas dilerių, Niujorko FRS nusiuntė ekspertą, kad patikrinti operacijas, tačiau nieko įtartino nerado.
В 1991 metais Iguchi yra paskiriamas Niujorko filialo vykdančiuoju vice-prezidentu. 1992 m., kai buvo atliekama FRS ekspertizė, Daiwa nuslėpė savo prekybines operacijas, perkeldama obligacijų prekiautojus į kitą skyrių.
1995 metais, bijodamas, kad jo nuostoliai nesužlugdytų banko, Iguchi nusiuntė prisipažinimo laišką Daiwa Bank prezidentui į Japoniją, kuriame smulkiai aprašė, kas atsitiko, su visomis smulkmenomis apie visus nesankcionuotus sandorius, kurie buvo vykdomi 12 metų. Tam laikui, nuostoliai jau viršijo 1 milijardą dolerių.
Gavę prisipažinimo laišką, Daiwa liepė Iguchi ir toliau slėpti nuostolius ir padėti kitiems banko darbuotojams, kai bus atliekamas patikrinimas. Toks paliepimas greičiausiai atėjo dėl Japonijos Finansų ministerijos politikos, kadangi tuo metu Japonijoje buvo laukiama dar dviejų bankų bankroto, todėl nutarta nekomplikuoti ir taip sunkios finansinės krizės Japonijoje. Neaišku kodėl, bet po dviejų savaičių Daiwa persigalvojo ir pranešė reguliatoriui apie nuostolius ir rugsėjo 18 d., be Iguchi žinios, kreipėsi į prokuratūrą kartu su pateiktu Iguchi laišku. Iguchi dirbo dieną ir naktį, kad apsaugoti banko reputaciją, tačiau buvo areštuotas savo namuose Niudžersyje ir prisipažino, kad laišką parašė jis.
15 mėnesių laikotarpyje jis buvo laikomas izoliatoriuje Niujorko pataisos centre. Sulaikymo metu parašė memuarus apie savo gyvenimą, ši knyga tapo bestseleriu Japonijoje. 1997 metais jis buvo nuteistas keturiems metams kalėjimo. Kalėjime parašė dar vieną knygą „Kalėjimo karalius”, kuri taip pat buvo publikuota Japonijoje.
1999 metais išėjo į laisvę.
12. Prarasta 1.78 milijardo su Nikkei indeksu
Metai: 1995
Treideris: Nick Leeson
Kompanija: Barings Bank
Manau, daugeliui žinoma istorija, apie Niką Lysoną, kuris privertė bankrutuoti patį seniausią Anglijos komercinį banką.
1992 metais, Nikas buvo paskirtas į Barings filialą Singapūre, jis vadovavo filialo biurui ir pats prekiavo SIMEX biržoje. Prekybos eigoje, nuostoliai jo sąskaitoje viršijo 2 milijonus svarų, 1993 pabaigoje 23 milijonus, o 1994 m. 208 milijonus. Lysonas laikėsi „dvigubinimo” taktikos”: jis atsidarė slaptą sąskaitą (ofiliaciliai x kliento) ir kiekvieną kartą, kai jis prarasdavo pinigus, jis dvigubindavo sumą iš naujų banko pinigų, kuri buvo prarasta, kad atmuštų nuostolius (klasikinis Martingeilas). Tokia strategija jam pasiteisino praeityje, taip pat ir 1993 metais, kai jis sugebėjo padengti neigiamą 6 milijonų svarų likutį ir po to prisiekė niekada taip neprekiauti ir nenaudoti slaptos sąskaitos. Tačiau Lysoną vadovybė laikė genijumi, jis bankui uždirbdavo milijonus ir jam teko vėl slėpti savo nuostolius, kai jie atsirado.
Kadangi praradimai augo vis aukščiau ir aukščiau, Lysonui buvo reikalingi nauji pinigai iš Londono, jis falsifikuodavo sandorių istoriją, kad paaiškintų, kam jam to reikia. Jo nepriekaištinga reputacija tuo metu apsaugojo jį nuo didelio dėmesio ir audito.
Griūtis prasidėjo 1995 metais, sausio 16 d. kai Lysonas atsidarė pirkimo poziciją Singapūro ir Tokijo biržose. Statyta buvo ant to, kad NIKKEI indeksas kils ir toliau, nežiūrint to, sausio 17 d. anksti ryte įvyko nemenkas žemės drėbėjimas Kobe mieste, ir visi japoniški indeksai akimirksniu smigo žemyn. Lysono sandoriai akimirksniu atsidūrė giliame minuse. Lysonas bandė kompensuoti praradimus atidarydamas vis labiau rizikingesnius sandorius, vis tikėdamasis, kad NIKKEI greitai atsistatys. Tačiau indeksas neatsistatė, o smuko ir toliau.
Lysonas paliko raštelį, parašydamas „Atleiskit” ir pabėgo iš Singapūro vasario 23 d. Kas atsitiko, bankas susizgribo neiškart, todėl nuostoliai dar labiau išaugo ir galutiniame rezultate pasiekė 827 milijonus svarų (1,4 milijardo JAV dolerių), kas buvo du kartus daugiau, nei visas banko kapitalas. Vasario 26 d., seniausias Jungtinės Karalystės komercinis bankas pranešė, kad yra nemokus ir buvo paskelbtas bankrotas.
Pabėgęs į Malaiziją, Tailandą, o paskui į Vokietiją, Lysonas buvo areštuotas Franfurto oro uoste ir ekstraduotas atgal į Singapūrą.
Nors didesnę kaltės dalį tyrėjai priskyrė pačio banko audito skyriui ir rizikos valdymui biržoje, Lysonas prisipažino kaltu pagal du punktus: „auditorių klaidinimą ir sukčiavimą Singapūro biržoje”, įskaitant dokumentų klastojimą. Jis buvo nuteistas 6,5 metų, bausmę atliekant Singapūro Čangi kalėjime, į laisvę buvo išleistas 1999 metais. Kalėjime Lysonui buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys, ligą treideris įveikė, nors prognozės tuo metu buvo niurios.
1996 metais Lysonas parašė autobiografinę knygą „Rogue Trader, kur smulkiai aprašė savo prekybos veiksmus. Apie knygą New York Times tada parašė taip: „Tai liūdnoka knyga, parašyta jauno žmogaus, labai pasitikinčiu savimi, bet ji turi būti skaitoma visų banko vadybininkų ir auditorių visur”. O 1999 metais apie šį treiderį yra sukurtas nuostabus filmas „Rogue Trader„, kur treiderį puikiai suvaidino Ewanas McGregoras. Kas nematė, būtinai pažiūrėkit.
11. Prarasta 1.82 milijardo Forex prekyboje
Metai: 2008
Treideris: Frances Yung
Kompanija: Citic Pacific
Ši mergina buvo CITIC Pacific grupės finansų skyriaus direktorė. 2008 metų spalio mėnesį, ji ir dar du vyresnieji vadovai įsitraukė į nesankcionuotus valiutų sandorius, kas atnešė grupei 15,5 Honkongo dolerių (1,82 milijardo JAV dolerių) nuostolio.
Ji buvo atleista iš finansų skyriaus, pažeminta pareigose su atlyginimo sumažinimu. Mergina išvengė kalėjimo, kadangi ji buvo buvusio CITIC Pacific Larry Yung Či Kino pirmininko duktė. Žodžiu, pažaidė mergaitė Forexe už tėvelio pinigus.
10. Prarasta 1.83 milijardo akcijų rinkoje ETF & Delta 1
Metai: 2011
Treideris: Kweku Adoboli
Kompanija: UBS
Banko UBS treideris prarado beveik du milijardus JAV dolerių, dirbdamas banko skyriuje Delta, areštuotas 2011 metais. Skyrius prekiavo klientų ir kompanijų vardu, ir sandoriai turėjo būti hedžuojami, kad minimalizuoti riziką.
Adoboli atlikdavo nehedžuojamus statymus falsifikuotose sąskaitose ir kurdavo fiktyvius kontrahentus, kad padengti nuostolius. Treideris neprisipažino kaltu dėl sukčiavimo, teisme pareiškęs, kad kiti banko darbuotojai žinojo, ką jis daro, tačiau jie nieko dėl to nesiėmė.
2012 m. lapkričio mėnesį treideris buvo nuteistas 7 metams kalėjimo, kai teismas pripažino jį kaltu dėl sukčiavimo.
9. Prarasta 2.28 milijardo prekyboje su naftos fjūčeriais 
Metai: 1993
Treideris: Heinz Schimmelbusch
Kompanija: Metallgesellschaft
1993 metais, šis žmogus buvo tuometinis Vokietijos pramoninio konglomerato Metallgesellschaft generalinis direktorius. Jo valdoma kompanija patyrė maždaug 2,63 milijardo Vokietijos markių nuostolį prekyboje su naftos ateities sandoriais, kai hedžingo strategija patyrė krachą. Pagal šiandienį kursą, nuostoliai praradimo momentu sudarė 2,3 milijardus JAV dolerių.
Nuostoliai atsirado po to, kai kompanija sudarė ilgalaikius kontraktus degalų pardavimui su fiksuota kaina. Tačiau žinodami, kad naftos kaina nuolat tai kyla, tai krenta, jie pabandė apsidrausti fjūčerių rinkoje. 1993 metais naftos kainos smarkiai nukrito, o kompanijos nuostoliai išaugo, kadangi hedžingo strategija nesuveikė. Deutsche Bank, stambiausias kompanijos akcininkas, privertė Schimmelbuschą atsistatydinti ir likvidavo pozicijas, kai pamatė didžiulius nuostolius.
Schimmelbusch buvo ne vienintelis žmogus, atsakingas šiuo atveju, nors turėjo prisiimti atsakomybę sau, nes buvo generalinis direktorius ir pats stebėjo prekybos operacijas. Šiandien jis yra kompanijos Advanced Metallurgical Group, direktorius, kompanijos, kuri užsiima investicijomis į plataus spektro metalurgijos pramonę.
8. Prarasta 2.38 milijardo su svertinių obligacijų investicijomis 
Metai: 1994
Treideris: Robert Citron
Kompanija: Orange County
1994 metais Robertas Citronas buvo Orange apygardos (Kalifornija) demokratas ir iždininkas, nusprendęs padėti apygardai pakelti jos finansinį lygį ir sudalyvauti rizikinguose investiciniuose fonduose, kuriuos pats kuravo. Jis sudarinėdavo obligacijų sandorius su kintamosiomis palūkanomis iš skolintų fondui pinigų, siūlydamas valstybinius iždo vekselius kaip užstatą. Tačiau augant procentinėms palūkanoms, šis reikalas tapo nuostolingas, o mąstai buvo tokie dideli, kad suma viršijo du milijardus dolerių. Orange County buvo priversta paskelbti bankrotą.
Citronui buvo pateikta keletas kaltinimų įvykdžius baudžiamąjį nusikaltimą, jis buvo nuteistas 5 metams lygtinai, atleistas iš užimamų pareigų ir gavo 1000 valandų visuomeninio darbo.
Citronas mirė 2013 metais būdamas 87 metų.
7. Prarasta 2.43 milijardo su FX Opcionais
Metai: 2008
Treideris: Isac Zagury, Rafael Sotero
Kompanija: Aracruz
Isakas Zagury atsistatydino 2008 metais iš braziliškos kompanijos Aracruz, kuri užsiiminėjo celiuliozės gamyba, dėl didžiulių nuostolių valiutų rinkoje. Penki direktorių tarybos nariai taip pat atsistatydino, kadangi šis žaidimas valiutų rinkoje nebuvo individualus sprendimas, taip pat nebuvo jokio sukčiavimo.
Bendrai kompanija prarado 2,13 milijardo JAV dolerių (2,43 milijardo JAV dolerių šiandieniniais doleriais), darydama didžiulius statymus ant braziliško realo, kuris labai kilo prieš tai buvusiais metais. Investicijų laikas negalėjo būti blogesnis – nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio braziliškas realas nukrito 24%. Kompanijos akcijos taip pat nukrito daugiau kaip 60% metų eigoje, kai buvo paskelbta apie nuostolius.
2009 metais kompanija buvo sujungta ir pervadinta į Fibria.
6. Prarasta 3.46 milijardo su fjūčeriais variui
Metai: 1996
Treideris: Yasuo Hamanaka
Kompanija: Sumitomo Corporation
Treideris Hamanaka, gavęs pravardę „Misteris Varis”, 1995 metais kompanijai Sumitomo prarado 2,6 milijardus JAV dolerių. Šiandien tai maždaug 3,46 milijardai USD.
Įdomi istorija – 10 metų eigoje, šis treideris nuolat bandė dirbtinai laikyti vario kainą, tuo pačiu didindamas kompanijos pelną, kurioje dirbo.
Tačiau 1995 metais pasauliniai vario tiekimai išaugo, ir varis prarado beveik pusę savo kainos, ko rezultate Hamanaka patyrė didžiulius nuostolius. Priverstas likviduoti ir nebeslėpti savo veiksmų, Hamanaka buvo nuteistas aštuoniems metams kalėjimo, tačiau išėjo metais anksčiau.
Išėjęs į laisvę, jis išreiškė savo nuostabą, kaip pakilo vario kaina, kai jis sėdėjo kalėjime.
5. Prarasta 5.8 milijardo su kredito rizikos apsikeitimo sandoriais
Metai: 2012
Treideris: Bruno Iksil
Kompanija: JP Morgan Chase
2012 metais, gegužės 10 d. JPMorgan surengė neplaninę konferenciją, kurioje buvo pranešta, kad bankas prarado 2 milijardus dolerių dėl agresyvios prekybinės veiklos. Liepos 13 d. nuostolis buvo atnaujintas iki 5,8 milijardo. Vienas iš susijusių treiderių buvo Bruno Iksil, nors taip pat dalyvavo ir daugiau treiderių bei banko darbuotojų.
Poskyris, kuriame dirbo Iksil, statymus darė ant to, kad kreditinė rinka stiprės įsigijus išvestinę finansinę priemonę, kuri išmatuotų aukštos kokybės įmonių palūkanų normų skirtumus ir LIBOR (palūkanų norma, už kurią bankai skolinasi iš kitų bankų Londono tarpbankinėje paskolų rinkoje). Nuogąstavimai dėl europietiškos finansų krizės tiesiog ištuštino masyvią JPMorgan poziciją.
Eilė hedž-fondų, tame tarpe Saba Capital Management ir Blue Mountain Capital, buvo kitoje sandorio pusėje ir tiesiogiai gaudavo pasakiškus pelnus dėl šios JPMorgan klaidos.
4. Prarasta 5.85 milijardo su Palūkanų normomis ir nuosavybės išvestinėmis priemonėmis
Metai: 1998
Treideris: John Meriwether
Kompanija: Long Term Capital Management
Kompanija LTCM, įkurta Džono Meriwetherio, patyrė 4,6 milijardo nuostolio 1998 metais (maždaug 5,85 milijardo dolerių šiandien) – viso labo per keturis mėnesius – lygiagrečiai su tuo, kai vyko finansų krizė Rusijoje. Šis fondas buvo itin sėkmingas prieš tai buvusiais metais, padarydamas 40% pelno per du metus su arbitražinėmis strategijomis. Kompanijoje taip pat dirbo tokie garsūs finansistai kaip Myron Samuel Scholes ir Robert Merton – Nobelio premijos laureatai už darbą išvestinių finansinių priemonių kainų srityje, tame tarpe sukuriant opcionų kainų modelį Black–Scholes Option Pricing Model, (OPM).
Būdama ant pakilimo bangos, firma atidarinėjo vis didesnes pozicijas, atsisakydama nuo to, kad susitelkti vien tik į nesutampančias valstybines obligacijas. Kreditinis petys daugiau kaip 25 prie 1, volatilumo nebuvimas S & P 500, kai Azijos (1997 m.) ir Rusijos finansų krizės smogė 1998 m., fondo praradimai greitai išaugo.
Federalinis rezervas įsikišo, kad išvengti tolimesnės finansų panikos ir padėti restruktūrizuoti skolas, tačiau tai nepadėjo, fondas buvo paleistas 2000 metais.
3. Prarasta 6.69 milijardo prekyboje su dujų fjūčeriais 
Metai: 2006
Treideris: Brian Hunter
Kompanija: Amaranth Advisors
O štai, pavyzdys, kaip vieno treiderio idėjos gali sužlugdyti kompaniją. 2006 metais, Brianas Hunteris prekiavo didžiuliais gamtinių dujų kontraktais, tikėdamasis, kad kainos žiemą dujoms augs, lyginant su kainomis vasarą. Jis pirko žieminius kontraktus ir pardavinėjo vasarinius, tačiau rinka apsisuko priešingai.
Treideris nesugebėjo išlaikyti pozicijos, kadangi maržinaliniai mokėjimai išaugo iki 3 milijardų dolerių, firma buvo priversta sandorius likviduoti ir patirti 6,6 milijardus dolerių nuostolio ir baigti savo veiklą.
Prekių biržos fjūčerių komisija ir Federalinė energetikos reguliavimo komisija pateikė daugybę ieškinių ir kaltinimų Hunteriui, tačiau galutiniame rezultate nė vienas jų nebuvo įrodytas.
2. Prarasta 7.22 milijardo su europietiškais indeksų fjūčeriais 
Metai: 2008
Treideris: Jerome Kerviel
Kompanija: Societe Generale
Apie šį treiderį mūsų skaitytojai tikriausiai jau yra girdėję – apie jį sukurtas filmas L’outsider (2016) yra įtrauktas į mūsų treiderių filmus, ten visa istorija puikiai pateikta.
Interviu Spiegel leidiniui, Kervjelis sakė, kad bankas žinojo apie jo prekybinę veiklą ir buvo nuolat dėl to skatinamas. Taip tęsėsi iki tol, kol jis neprarado 7 milijardų dolerių iš Societe Generale.
Sutinkamai su interviu, Kervjelis uždirbo milijardus pelno kompanijai, todėl bankas jam duodavo vis didesnį kapitalą, vis didesnių pozicijų atsidarymui. Vien per metus numatyti kompanijos tikslai buvo padaryti 1700% pelno. Pagal limito reglamentus, Kervjelis turėjo teisę valdyti iki 125 milijonų eurų, o realybėje jis valdė iki 30 milijardų.
Nuo 2008 metų sausio 21 d., po reguliatoriaus įspėjimo apie galimus nesankcionuotus sandorius, Societe Generale uždarė Kervjelio pozicijas, kurie rezultate sudarė 4,9 milijardus eurų.
Kervjelis praleido tris metus kalėjime dėl pasitikėjimo praradimo ir neleistinos prieigos prie kompiuterių, taip pat jam buvo priteisti 4,9 milijardai eurų darbdaviui atlyginti, ir jam uždrausta dirbti vertybinių popierių industrijoje. Gaunant vidutinį atlyginimą, nuostoliui atlyginti prireiktų maždaug 170 000 metų, nors Societe Generale nereikalauja išmokos.
1. Prarasta 9 milijardai su Kredito rizikos apsikeitimo sandoriais
Metai: 2008
Treideris: Howie Hubler
Kompanija: Morgan Stanley
2007 metais, prieš prasidedant hipotekos krizei JAV, Howie Hubleris dirbo Morgan Stanley prekybos skyriaus vadovu. 9,4 milijardo nuostolis atsirado ne visai dėl jo kaltės. Bendra banko strategija tuo metu buvo itin agresyvi – daugybė pozicijų su kredito rizikos apsikeitimo sandoriais (credit default swops), pernelyg didelio hedžingo, blogais terminais ir neužtikrinta turtu paskolų rinka (NT burbulas augo). Jis matė artėjančią katastrofą, tačiau vadovybė nereagavo. Viena, ko jis nematė, tai to, kad hipotekos kreditai yra masiškai dalinami, o jis juos naudojo, kaip hedžingo instrumentus. Kai burbulas sprogo ir visa paskolų rinka griuvo 2008 metais, Morgan Stanley paskelbė apie savo pirmąjį ketvirčio nuostolį per 72 metus.
Hubleris išėjo iš Morgan Stanley su keletu milijonų kompensacija ir buvo praktiškai nežinomas publikai asmuo iki interviu „60 minutes” su Maiklu Lewisu, „The Big Short” autoriumi.
Šiuo metu Hubleris dirba savo 2010 m. įkurtoje konsultacinėje kompanijoje, kur sprendžia hipotekos klausimus.
Išvados
Nepriklausomai nuo to, kokios griežtos reguliavimo normos būtų priimtos, visada atsiras treiderių, kurie sugebės apeiti šias kliūtis arba sukčiavimo keliu, arba tiesiog dėl to, kad aplinkiniams visiškai nerūpi, ką jie daro… iki to momento, kai neatkeliaus sąskaita.
Kai treideriai uždirba pinigus, finansų industrija (pačios kompanijos) skatina juos imti sau vis didesnę riziką, kad padidinti joms pelną, tačiau tai dviašmenis kardas – kaip dvigubinimas kazino po kiekvieno pralaimėjimo, todėl, mano nuomonė, pusę kaltės dėl tokių praradimų turėtų prisiimti pačios kompanijos.
Savaime aišku, visi šie treideriai nesiruošė prarasti tokių pinigų, bet priežiūros trūkumas, godumas, baimė, reputacijos saugojimas ir kiti dalykai pastato šiuos žmones būtent į pirmą liniją, kaip treiderius, kurie kainavo kompanijoms milijardus.
Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis