Lance Breitstein. Jei norite mesti treidingą – perskaitykite tai

Nuoroda į originalą

Jei jaučiate, kad jūsų sunkumams, abejonėms ir nuostoliams nėra galo… Nepasiduokite. Nemeskite treidingo, kol neperžiūrėsite šio vaizdo įrašo. Jame Lance’as Breitsteinas, legendinis profesionalus treideris, gaunantis aštuonženkles metines pajamas, papasakos apie savo sunkią ir nuostolių kupiną kelionę. Pirmaisiais savo karjeros metais jis nuolat prekiavo nuostolingai! Tačiau galiausiai jam pavyko tapti pasaulinio lygio top treideriu. Esu Mike’as Bellafiore’as iš SMB, vienos iš geriausių Niujorko nuosavybės teise prekiaujančių įmonių. Didžiuojamės, kad pas mus dirbantys prekiautojai pasiekia septynženklį ir net aštuonženklį metinį pelną. Ir tikimės, kad mūsų YouTube kanalas padės jums padidinti savo kapitalą.

***

Prisimenu, kaip atėjau į darbo pokalbį į D. E. Shaw – su kostiumu ir kaklaraiščiu… Deja, ne studijų metais. Tuo metu jau pusantrų metų bandžiau pastatyti ant kojų savo prekybos karjerą. Tai buvo vienas iš daugelio pokalbių, į kuriuos tuo metu ėjau. Žinojau, kad mano perspektyvos profesionalioje prekyboje atrodė tamsesnės už debesį… Tačiau nesuvokiau, kaip man pavyko patekti į tokią situaciją. Man visada sekėsi viskas, ko ėmiausi. O prop-treidingas buvo mano svajonė. Perskaitęs knygą „Rinkos magai“, tapau apsėstas troškimo nugalėti rinkas. Tada perskaičiau Mike Bellafiore „One Good Trade“ („Vienas geras sandoris“) – ir supratau, kad tiesiog privalau patekti į pro-treidingo aplinką. Kai Mike Bellafiore atvyko kalbėti į mano alma mater, Indianos universiteto Kelley verslo mokyklą, man netgi pavyko asmeniškai su juo susitikti. Jis atsakė į mano elektroninius laiškus! Ir aš pagalvojau – oho, tai puikiai veikia, aš gausiu savo svajonių darbą! Tad kaip atsitiko, kad mano svajonė – ir visos pastangos, kurias į ją įdėjau – atsidūrė aklavietėje?

Treidingas yra sudėtingas. Tikrai taip! Pasiekti sėkmę prekyboje pasirodė sunkiausias dalykas, kurį kada nors esu daręs. Mes su jumis žinome, kuo ši istorija baigėsi. Laimei, pasirodė, kad esu per kvailas D. E. Shaw. Praėjus keliems mėnesiams po to, kai gavau iš jų atsisakymą, viskas pagaliau ėmė dėliotis į savo vietas. Greitai prabėgo dešimt metų – tapau vienu iš geriausių dienos prekiautojų Volstryte. Bet žinote ką? Man niekada nebuvo lengva! Net ir sėkmės viršūnėje man buvo sunku. Per savo karjerą niekada neturėjau lengvos dienos, nė vienos. Bet juk ir neturėjo būti lengva. Ne šiame versle! Tai klišė, bet vis dėlto: jei būtų lengva, visi tuo užsiimtų. Tai tiesa! Jei rasti pranašumą dienos prekyboje būtų lengva, visi tai darytų. Visi pradėtų juo naudotis – ir pranašumas sumažėtų.

Iš tikrųjų mokymosi kreivės statumas prekyboje yra konkurencinis pranašumas, ir tie, kuriems tai pavyko, tuo naudojasi. Per daugelį metų Čikagos finansų maklerio įmonėje, užimančioje vadovaujančias pareigas, mačiau dešimtis praktikantų, tačiau galiu prisiminti tik porą žmonių, kuriems pavyko palyginti lengvai išmokti prekiauti – be agonijos, kurią teko patirti mums, paprastiems mirtingiesiems. Reikėtų pažymėti, kad tai buvo žmonės, kuriems buvo prieinami tikri profesionalūs mokymai, atlyginimai, patentuotos technologijos ir aplinka, kurioje dirbo tokie patyrę prekiautojai kaip aš! Ką gi, galime tik džiaugtis už juos. Tačiau tai nepadeda mums jaustis geriau.

Pagrindinis klausimas – kas man padėjo tęsti šią veiklą? Kodėl ir toliau sunkiai dirbau? Tuo gyvenimo laikotarpiu negalėjau būti pragmatiškas. Turėjau grąžinti paskolą už mokslą ir jaučiau, kad mano alternatyviosios sąnaudos kas mėnesį didėja. Mano brolis dvynys uždirbo šešiaženkles metines pajamas dirbdamas investiciniame banke. Negalėjau nesusimąstyti: kuriuo momentu turiu pripažinti savo nesėkmę ir pasiduoti?…?

Bandydamas atsakyti į šį klausimą, į pagalbą pasitelkiau vieną iš savo komandos vyresniųjų treiderių. Savo viršininko apie tai neklausiau, nes nenorėjau, kad jis sužinotų apie mano abejones. Pokalbis su vyresniuoju treideriu pakeitė mano gyvenimą. Kaip man pasisekė…. Jis pasakė, kad iš to, ką jis pastebėjo, turėčiau rimtai apsvarstyti galimybę sustiprinti savo pastangas. Jis matė, kad medžiagą supratau koncepciniu lygmeniu. Kai išsakydavau savo pastabas komandai, atkreipdavau dėmesį į tinkamus pažymėjimus ir žinojau, kaip atrodo geros galimybės. Jis matė, kad laikui bėgant dariau vis didesnę pažangą. Ir nors man dar nepavyko pasiekti sėkmės, jis manė, kad atlygis, kurį gausiu, jei pavyks, yra toks didelis, kad neturėčiau to mesti per anksti.

Kitaip tariant, treidingas- tai darbas, kuriam reikia įveikti visą mokymosi kreivę, kad jį sėkmingai atliktumėte. Todėl neverta jo mesti per anksti. Ypač turint omenyje, kad karjeros augimas joje yra nelinijinis! Nėra taip, kad pirmaisiais metais uždirbsite po 1 tūkst. per mėnesį, o antraisiais – po 2 tūkst. per mėnesį. Šis darbas turi unikalų potencialą – vienais metais galite uždirbti 50 tūkst. eurų, o kitais metais – 250 tūkst. eurų! Šiam verslui būdinga milžiniška asimetrija. Būtent tai traukia daugelį žmonių!

Vyresnysis treideris pasidalijo su manimi savo nuomone apie mane kaip treiderį ir mano padėtį. Jis man pasakojo, kad vienu metu ir jam teko susidurti su sunkumais, bet kai jo verslas pakilo, jis pakilo iš tikrųjų! Tai mane įtikino, kad neturėčiau nustoti bandyti – bent jau likusią metų dalį.

Vis dar nuolat girdžiu panašius pokalbius – tarp vyresniųjų SVV treiderių ir jaunų praktikantų, bandančių pasiekti sėkmę. Kai patiriate sunkumų, nustojate į viską žvelgti iš perspektyvos. Tokiose situacijose verta kreiptis patarimo į prekiautoją, kuriuo pasitikite. Tai gali būti labai svarbu.

Čia prieiname prie daugeliui prekiautojų, galbūt ir jums, labai svarbaus klausimo. Manęs jo dažnai klausia! Turite jį teisingai išspręsti, nes jei to nepadarysite, galite prarasti daugybę gyvenimo metų beprasmiškoms kančioms ir atsisakyti sėkmingos karjeros, kuri būtų atnešusi jums gerovę…. Karjerą, kuri gali tiesiogine prasme pakeisti jūsų gyvenimą, kaip pakeitė mano. O šis klausimas skamba taip:… Kaip suprasti, ar turėtumėte mesti treidingą? Kaip iš tikrųjų tai sužinoti? Štai ką aš apie tai manau….

Pirma, ar jūsų konceptualus supratimas apie medžiagą, su kuria tenka dirbti, vis didėja? Pavyzdžiui, ar suprantate matematinius lūkesčius? Arba kodėl aplink jus esantys labiau patyrę prekiautojai elgiasi vienaip ar kitaip? Ar visada suprantate, kodėl prekiautojai prekiauja tuo ar kitu „žaidime esančiu“ „sugedusiu lošimo automatu“, o ne kokiomis nors „Ford Motor Company“ akcijomis?

Antra, jūsų dalyvavimas rinkoje – ar jis sistemingas ir logiškas, artimas tam, kaip prekiauja jūsų mentoriai ar labiau patyrę kolegos prekiautojai? Tai yra viena spektro pusė. Priešinga pusė yra beatodairiškas pirkimas ir pardavimas, kurį lemia emocijos ir intuicija, dar nespėjusi susiformuoti. Jei pradedantysis prekiautojas bando prekiauti „savo tema“, nepaisydamas labiau patyrusių kolegų patarimų, – tai neabejotinas artėjančios nesėkmės ženklas. Patikėkite manimi, dar turėsite laiko naujovėms diegti ir savo keliu skintis kelią. Bet tai įvyks vėliau. Tam ne vieta ankstyvojoje jūsų mokymosi kreivės dalyje!

Trečia, ar rodote gebėjimą tobulėti ir pertvarkyti savo įpročius? Tai labai, labai, labai svarbu…! Jei jūsų problema yra perteklinė prekyba, ar sugebate nustatyti taisykles, kaip ją išspręsti? Ir ar sugebate jų laikytis? O gal vis kartojate tas pačias klaidas, kurias darėte prieš šešis mėnesius? Tiesą sakant, jei suprasite visus šiuos niuansus, bus lengva padidinti savo apyvartą! Sunkiausia yra išmokti nustatyti konkrečius momentus, kai turite pranašumą, ir išmokti jais prekiauti – bet kokio dydžio sandoriais!

Ir galiausiai svarbiausias bruožas, kurį noriu pamatyti… Ar mokinys myli prekybą taip pat, kaip anksčiau? Ar jis vis dar traktuoja prekybą kaip svajonę? Net sunkiausiais laikais svajojau apie sėkmę šiame darbe. Buvau apsėstas prekybos aplinkos, apsėstas darbo… Kad ir kas nutiktų, visa širdimi norėjau sėkmės. Net ir tada, kai pradėjau jaustis taip, tarsi neturėčiau jokių šansų! Aš mylėjau savo darbą ir ėjau į jį su užsidegimu – kiekvieną dieną! Meilė darbui, kiekvienos darbo dienos džiaugsmas… Nenuvertinkite to! Čia, SMB, į tai dažnai atsižvelgiame vertindami darbuotojo pažangą. Ar jis myli savo darbą taip pat, kaip anksčiau? Ar jis (ji) kas mėnesį demonstruoja mąstymo ir atliekamų veiksmų raidą? Į šiuos dalykus mes žiūrime! Visai ne į jo piniginį rezultatą. Tiesą sakant, niekas mūsų taip neerzina, kaip stažuotojai, kurie per mėnesio peržiūrą verkšlena, kaip jie nusivylę savo nuostoliais. Mes tikimės, kad jie juos gaus!

Tačiau tai, kad neišeina mesti prekybos, yra tik pusė lygties. Taigi kas man padėjo pasiekti sėkmę, kai buvau ant nesėkmės slenksčio? Štai keletas idėjų….

Pirma, pasitikėjau procesu. Tuo metu darbas man buvo tapęs tarsi pasirinkimo galimybe. Jau buvau prekiavęs 18 mėnesių ir neprieštaravau, kad dar šešis mėnesius ar metus praleisčiau tam atsidavęs… Atsižvelgdamas į tai, koks didelis gali būti mano pelnas. Metų pabaigoje užsibrėžiau sau laiko limitą. Iki tol… ketinau tiesiog užmerkti akis į savo pelną ir nuostolius ir stengiausi daryti viską, kad tobulėčiau. Priėmęs šį sprendimą, pasijutau laisvas! Paradoksalu, bet nustojau jausti didžiulį spaudimą. Susitaikiau su nesėkme – ir dabar galėjau bandyti siekti sėkmės.

Tapau apsėstas „lengvų pinigų“ kategorijos sandorių. Šia tema reguliariai skaitau pamokslus SMB! Pamirškite „home run“, pamirškite didelius pinigus, pamirškite didžiulius sandorius, kuriuos vykdo jūsų viršininkas! Viskas, kas man tuo metu rūpėjo, buvo „paprasti pasiūlymai“, kuriais prekiavo mano kolegos. Norėjau ištobulinti paprasčiausius, labiausiai pasikartojančius sandorius, nes žinojau, kad pagal juos galėsiu lengvai išplėsti savo prekybą. Nenuilstamai studijavau šias galimybes, skirdamas joms visą savo mokymams skirtą laiką. Be to… Žinoma, man labai pasisekė su įmone. Mano mentorius buvo vienas sėkmingiausių dienos prekiautojų, jis atvirai dalijosi su manimi savo pranašumu – ir aukštai iškėlė kartelę! Turėjau puikų pavyzdį. Ir, svarbiausia, mano mentorius manimi tikėjo. Tai didžiuliai privalumai!

Ir galiausiai… pasirūpinau, kad mano darbo dienos būtų kuo linksmesnės. Žinojau, kad metų pabaigoje man viskas gali baigtis. Todėl labai vertinau galimybę užsiimti prekyba. Vertinau kasdienius kolegų pokalbius. Vertinu darbo pietus, vertinu kas ketvirtį Niujorke rengiamas vakarienes geriausiuose restoranuose… Sėkmė šiame vaidmenyje tapo mano tapatybės dalimi. Tikrai įsimylėjau šį verslą ir sužinojau, koks smagus jis gali būti.

Laimei, viskas man puikiai susiklostė. Galite būti tikri, kad taip ir buvo!… Bet galėjo ir nepavykti – lengvai! Negalėjau įsivaizduoti, kad tapsiu geriausiu prekybininku. Negalėjau įsivaizduoti, kad per savo karjerą daugelį metų gausiu aštuonženklį pelną. Net negalėjau įsivaizduoti, kad gausiu galimybę padėti jums plėtoti savo prekybą. Jei galvojate apie pasitraukimą… Tikiuosi, jus paguodžia žinojimas, kad ir aš kažkada apie tai galvojau. Tačiau jūsų žaidimas dar nesibaigė. Jis baigiasi tik tada, kai jūs nusprendžiate, kad baigėsi. Jei ir toliau kas mėnesį darysite pažangą, jei šis darbas jums vis dar patinka ir jį mylite taip pat stipriai, kaip ir anksčiau… Tikiuosi, kad rasite jėgų pabandyti kuo geriau. Aš būsiu šalia jūsų. Dalinsiuosi su jumis informacija ir palaikysiu kiekviename žingsnyje. Visada gerbsiu tuos, kurie kiekvieną dieną stengiasi būti 1 proc. geresni nei buvo vakar.

Per „pragaro savaitę“, kurią išgyvena kandidatai į „jūrų pėstininkus“, instruktoriai iškelia specialų varpelį. Kiekvienas naujokas turi galimybę bet kada juo paskambinti. Tai ženklas, kad žmogus pripažįsta pralaimėjimą ir yra eliminuojamas iš kandidatų sąrašo. Instruktoriai naujokams sako: kiekvieną dieną jūs turite tik vieną tikslą – šiandien neskambinti varpeliu. Jei būtinai reikia, galite skambinti rytoj. Bet ne šiandien! Kreipiuosi į visus, kurie yra ant nesėkmės slenksčio ir galvoja pasiduoti… Jei būtinai reikia, skambinkite varpeliu. Rytoj! Bet šiandien… Jūsų užduotis – tapti 1 proc. geresniu nei buvote vakar.

Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com