Sveiki, mielieji skaitytojai!
Nors apie finansines aferas jau rašėme, sukčiavimas, susijęs su tariamomis investicinėmis biržomis, per pastaruosius kelerius metus pasiekė neregėtą mastą (ir kyla toliau), ypač tobulėjant technologijoms ir plečiantis kriptovaliutų rinkai. Daugybė žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, tampa šių sukčių aukomis, prarandant nemažas sumas pinigų.
Periodiškai gaunu laiškus su pagalbos prašymais, o po portale esančiu straipsniu Сhargeback procedūra – kaip susigrąžinti pinigus iš nesąžiningo brokerio? jau susikaupė beveik 100 komentarų, kur apgauti žmonės ieško pagalbos.
Sukčiai dažniausiai naudoja įvairias manipuliacines taktikas, pradedant netikromis prekybos platformomis ir baigiant tariamais „brokeriais“, „teisininkais” siūlančiais greitus pelnus ar pinigų „sugrąžinimo” paslaugas.
Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias sukčiavimo schemas, pateiksime realius pavyzdžius, kaip žmonės buvo apgauti, bei aptarsime, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad nepatektumėte į sukčių pinkles.
Populiariausios sukčiavimo schemos
1. Netikros prekybos platformos
Viena iš labiausiai paplitusių sukčiavimo formų yra netikros prekybos platformos. Sukčiai, naudodami šias savas platformas (kurios nieko bendro su investicijomis neturi), vilioja potencialius investuotojus pažadais apie lengvą pelną. Klientai investuoja pinigus į tariamą prekybos sąskaitą, ir pradžioje viskas atrodo patikimai – netgi gali būti leista išsiimti nedideles sumas. Tačiau kai kalba pasisuka apie didesnių sumų išsiėmimą, prasideda nesibaigiančios kliūtys.
Pavyzdys:
Viename komentare vartotojas paminėjo, kad tris mėnesius sėkmingai „generavo” pinigus netikroje platformoje „Allcapitalin“, tačiau kai pabandė išsiimti didesnę sumą, prasidėjo problemos – reikalavimai mokėti „papildomus mokesčius”, įvairūs „krepšeliai“, neaiškios sąlygos, o galų gale pinigai niekada nebuvo išmokėti (skaitytojo komentaras).
2. Sukčiavimas per kriptovaliutų pinigines
Kriptovaliutų rinka sukčiams suteikė dar daugiau galimybių. Jie naudoja netikras kriptovaliutų pinigines, sukuria „feikines” sąskaitas arba reikalauja mokesčių už tariamai „areštuotų“ lėšų „išlaisvinimą“, „legalizavimą”. Dažnai aukos įtikinamos, kad sumokėjus tam tikrą procentą ar užstatą, jų pinigai bus grąžinti, bet tai niekada neįvyksta.
Pavyzdys:
Vienas iš skaitytojų nurodė, kad po investicijų į netikrą platformą, sukčiai perkėlė jo pinigus į vadinamąjį „Exodus“ kriptovaliutų krepšelį ir reikalavo didelių sumų už pervedimus bei „legalizavimą“.(skaitytojo komentaras).
3. Netikri „brokeriai“ ir „grąžinimo“ paslaugos
Vienas pavojingiausių sukčiavimo būdų yra netikri „brokeriai” arba jų „teisininkai“, kurie siūlo atgauti jau prarastus pinigus. Šie „brokeriai“ dažnai atrodo patikimai ir įtikinamai, netgi teikia „konsultacijas“, tačiau jų tikslas – išgauti dar daugiau lėšų iš žmonių, kurie jau buvo apgauti. Iš esmės – tai tie patys aferistai, tik iš kito padalinio.
Pavyzdys:
Komentaruose dažnai minimos įvairios kompanijos, tokios kaip „Orbital Low Limited“, kurios tariamai padeda susigrąžinti pinigus. Tačiau pasitikėjimas jomis dažniausiai baigiasi dar didesniais nuostoliais (skaitytojo komentaras). Kiti paminėtini pavyzdžiai, kaip „TandH Consult“ ir „Justice Group“, taip pat aferistų įmonės, kurios bando pasinaudoti nukentėjusiųjų skausmu ir pažadais grąžinti prarastus pinigus (skaitytojo komentaras).
4. Sukčiavimas per socialinius tinklus
Sukčiai taip pat aktyviai veikia socialiniuose tinkluose, ypač „Telegram“, kur siūlo investicijų galimybes ir tariamai saugias prekybos platformas. Jie yra sukūrę net ištisas bendruomenes, kurios atrodo patikimos, todėl vartotojai neretai įsivelia į apgavystes be jokių įtarimų.
Pavyzdys:
Viename komentare buvo paminėta „Cripto investicinė platforma“, kuri reklamuojama „Telegram“. Daugelis susidomėjusiųjų prarado savo investicijas, o platformos kūrėjai tiesiog dingo (skaitytojo komentaras).
Konkrečių atvejų apžvalga
Peržiūrėjus pateiktus komentarus, pastebima bendra tendencija – sukčiai naudoja įvairias psichologines manipuliacijas, kad įtrauktų aukas. Daugeliu atvejų pradiniai pervedimai būna nedideli, kad suklaidintų vartotojus ir suteiktų jiems pasitikėjimo jausmą. Tik vėliau, kai pradedama kalbėti apie didesnes sumas, sukčiai parodo tikruosius ketinimus.
Pavyzdys:
Vienas skaitytojas paminėjo, kad iš pradžių jam buvo leidžiama išsiimti mažesnes sumas, tačiau kai jis bandė išsivesti daugiau pinigų, sukčiai pradėjo kelti vis daugiau reikalavimų, ir galiausiai pinigų jis neatgavo (skaitytojo komentaras).
Kita sukčiavimo forma, pastebėta komentaruose, yra kriptovaliutų mokėjimai į ilgų kodų „pinigines“, kurios neleidžia grąžinti pinigų, o aukos dažniausiai pasimeta su kripto technologijų sistemoje. Tai leidžia sukčiams veikti anonimiškai ir neteisėtai, be jokios baimės būti sugautiems (skaitytojo komentaras).
Sukčiavimo mastai pasaulyje ir Lietuvoje
Sukčiavimo schemos, susijusios su investicijomis ir tariamais brokeriais, veikia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Sukčiai naudojasi globaliais tinklais ir sudėtingomis struktūromis, leidžiančiomis išvengti teisėsaugos. Lietuvoje FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) dažnai susiduria su šiais nusikaltimais, tačiau tarptautinis šių sukčiavimo schemų pobūdis labai apsunkina tyrimus.
Pavyzdys:
Komentaruose buvo paminėtos tokios kompanijos kaip „Elite CFDS“ ir „CezarFinance“, kurios veikė Lietuvoje, bet jų struktūros registruotos užsienyje. Tokios tarptautinės operacijos dažnai reiškia, kad pinigų atgauti praktiškai neįmanoma (skaitytojo komentaras).
Sukčių pelnai gali siekti milijonus, nes jų veikla yra organizuota ir daugiausiai paremta anonimiškomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip kriptovaliutos. Vartotojai dažnai tampa bejėgiai, kai jų pinigai yra pervedami į tokias kripto-biržas kaip „Binance“ ar kitas tarptautines platformas, kur vėliau sukčiai naudoja sudėtingas pinigų plovimo technologijas.
Prevencija ir patarimai skaitytojams
Susidūrus su tokiais sukčiavimo atvejais, prevencija yra vienintelis efektyvus būdas išvengti pinigų praradimo. Štai keletas patarimų:
- Patikrinkite brokerio licenciją
Prieš investuojant pinigus į bet kurią platformą, būtina patikrinti, ar brokeris turi atitinkamas licencijas. Tai galite padaryti pasinaudodami tokiais specializuotais šaltiniais: Trustpilot, ForexPeaceArmy, SiteJabber, ComplaintsBoard, taip pat žinoma ir Google. - Venkite „per gerai, kad būtų tiesa“ pasiūlymų
Jei Jums kas nors žada greitą ir didelį pelną su minimalia rizika (ypač, kai skambina telefonu ir kalba rusiškai), žinokite, kad tai 100% aferistai. Nutraukite pokalbį ir užblokuokite tokius numerius. - Kreipkitės į teisėsaugą ir bankus
Jei tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką (jeigu pavedimas buvo darytas per jį, dar yra šansų padaryti grąžinimą per chargeback, bet tai reti atvejai) ir praneškite apie situaciją policijai. - Netikėkite pinigų „sugrąžinimo“ paslaugomis
Kaip jau buvo minėta, dauguma kompanijų, kurios siūlo paslaugas grąžinti prarastus pinigus, dažniausiai yra tie patys sukčiai, kurie siekia išvilioti dar daugiau pinigų.
Išvados
Sukčiavimas per tariamas biržas ir investicines platformas tapo plačiai paplitusi problema tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Sukčiai veikia įvairiais būdais, naudodamiesi technologijomis ir žmonių patiklumu. Prevenciniai žingsniai, tokie kaip licencijuotų brokerių patikrinimas internete, specializuotuose šaltiniuose, gali padėti sumažinti sukčiavimo riziką.
Svarbi pastaba: Atvejų, kai žmonėms pavyksta susigrąžinti pinigus per policiją ar bankus, praktiškai nėra (bent aš tokių negirdėjau), nes sukčiai dažnai lieka nesugaunami arba įrodyti kaltę yra labai sudėtinga. Net ir tais retais atvejais, kai sukčiams pavyksta įkliūti teisėsaugai, lėšų atgavimo tikimybė lieka labai maža, nes dažniausiai įkliūna tik smulkūs vykdytojai, bet ne organizatoriai.
Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis