Sveiki, mielieji skaitytojai, Forex prekiautojai!

Forex prekyba paprastai asocijuojasi su valiutų poromis. Nežiūrint to, decentralizuota rinka mums leidžia pasirinkti ir daugiau finansinių instrumentų, atitinkamai, turime daugiau galimybių uždirbti. Vienas iš tokių prekybinių aktyvų – CFD.  Šie instrumentai turi reikšmingą pranašumą, kadangi leidžia mums uždirbti iš šių instrumentų kainų skirtumo stambiausiose biržos aikštelėse. Be to, įėjimo slenkstis yra minimalus, kad patekti į “didijį žaidimą”. Smulkiau apie CFD – mūsų šiandieninėje apžvalgoje.

Kas yra CFD? 

Trys šimtai metų atgal, žemės ūkio produkcijos kainos buvo nustatomos aukcioniniu būdu, sudarant sandorius atsižvelgiant į paklausą ir pasiūlą specialioje prekybos aikštelėje – biržoje. Dabar šis metodas yra visuotinai taikomas visoms prekėms, žaliavoms, vertybiniams popieriams (akcijoms ir obligacijoms).

Čia išsiskiria Forex rinka, kuri, esanti decentralizuota iš esmės, nėra manipuliuojama nacionalinių valstybių valiutų. Valiutos yra prekiaujamos tarptautinėje tarpbankinėje rinkoje, neprisirišant prie konkrečios aikštelės ir rinka nėra reguliuojama, kai kursas yra nustatomas bendra paklausa ir pasiūla.

XX amžiaus spekuliantai įvedė naują instrumentų klasę – išvestinius biržos aktyvus. Fjučeriai (ateities sandoriai) ir opcionai akcijoms, finansiniai instrumentai ir prekės leido sumažinti išlaidas biržų komisijoms, išvengti specialių mokesčių ir pasinaudoti kreditiniu pečiu.

Kreditinis petys, arba leverage, leidžia prekiauti aktyvo paketais (100 akcijų arba 1000 obligacijų ir t.t.) už 10% nuo jų kainos. Tačiau pelnas arba nuostolis jau yra skaičiuojamas pilno (100%) dydžio.

CFD (Contract For Difference) – tai išvestinis kontraktas, kurio kainos procentas yra imamas nuo akcijų paketo (arba bet kokio kito aktyvo, vadinamo “baziniu”), ir jis yra lygus 1 lotui. Skirtingai nuo fjučerio, lotas gali būti dalinamas kaip ir valiutų prekybos atveju iki minimalaus 0,01 loto.

Toks kainos formavimas – kontrakto atsiradimo paaiškinimas. JAV arba Europos kompanijų vertybiniai popieriai yra prekiaujami nuo dešimčių iki šimtų JAV dolerių už vienetą, fjučerių ir opcionų kainos siekia naudoto automobilio vertes. Todėl smulkus investuotojas turi tik vieną išeitį – vienos akcijos pirkimas už 5% nuo jos visos kainos.

CFD kontraktai – tai nebiržinė oferta tarp brokerio ir treiderio, kurioje pirkimo kaina arba aktyvo pardavimas (iš brokerio sąrašo) yra priimama už nulį. Tai yra ,treideris, sudarydamas kontraktą, įneša užstatą (2 arba 5% nuo rinkos aktyvo vertės), žinodamas, kad uždaręs poziciją jis arba gaus pelną, jei prekyba bus sėkminga, arba nuo sąskaitos bus nuskaičiuotas nuostolis.

CFD instrumentų tipai

Nebiržiniai aktyvai, kuriems priskirtini CFD, yra sudaromi iš bet kokio bazinio aktyvo tipo, jeigu kainos skaičiavimo sąlygos bus aiškios abiejoms pusėms (pirkėjui ir pardavėjui).

Paprastai, labiausiai populiarūs CFD yra žinomų kompanijų akcijoms. Kotiruotės ir instrumentų kodai (tikeriai) sutampa tarp Forex prekybinių terminalų ir biržų, į kurias yra nukreipti šie aktyvai pagal IPO – pirminį viešą siūlymą (IPO, ang. Initial Public Offering).

Kiekviena birža turi savo indeksą, į kurią įeina šalies ekonomikos “flagmanų” vertybiniai popieriai (“mėlynieji žetonai” ang. Blue Chips), apskaičiuoti pagal konkrečios biržos aikštelės metodiką. Indekso pirkimas arba pardavimas galimas per CFD kontraktą. Pati indekso reikšmė – santykinė, matuojama nuolatinu akcijų kurso perskaičiavimu. Todėl bazinis aktyvas, nustatantis kainą ir CFD skirtumo apskaičiavimą yra būtent fjučeris konkrečiam indeksui.

Fjučerius energijos aktyvams, o taip pat obligacijoms, metalams ir kt. galima įsigyti būtent kaip CFD kontraktus. Kontraktų pasiūlos sprektras priklauso nuo pasaulinių biržų pasiūlos ir tarpininkaujančio brokerio fantazijos.

Dividendai iš akcijų

Net ir nesusidūręs su finansų pasauliu žmogus yra girdėjęs, kad akcijų turėtojai gali gauti pelno dividendų pavidalu. Atskirų kompanijų verslo sėkmė leidžia akcininkams daryti išmokas – dividendus, kurie neretai gerokai viršija bankinių indėlių palūkanas. O tai savo ruožtu kelia spekuliatyvinį “mėlynųjų žetonų” augimą, kuriuos perka investuotojai “medžiodami dividendus”.

Kiekvieno ketvirčio pabaigoje (periodiškumą nustato akcininkų susirinkimas), sumuodama finansinės veiklos rezultatus, kompanija priima sprendimą dėl dividendų išmokėjimų.

Gryno pelno procentas, paskirtas dividendų išmokoms, yra dalinamas iš akcijų kiekio, po ko yra skelbiamas sprendimas apie išmokėjimo laikotarpį.

Iki akcininkų susirinkimo yra vykdomas “apkarpymas”, kurio terminai yra žinomi iš anksto. Speciali kompanija – registratorius apskaito vertybinių popierių savininkus apkarpymo momentu, kad teigiamo sprendimo atveju nukreipti dividendų sumą į jų sąskaitas.

Bet kuris akcijų pirkėjas iki apkarpymo momento turi teisę į ketvirčio (metų) dividendų išmokas.

Tačiau CFD atveju su dividendais yra kiek kitaip. CFD, kaip išvestiniai kontraktai akcijoms (fjučeriai ir opcionai), neprivalo mokėti dividendų pagal įstatymą. Brokeris pats sprendžia, kaip elgtis tokiais atvejais, todėl dėmesingai skaitykite brokerio sutartį dėl išmokų sąlygų ir dividendų skaičiavimo.

Bendra praktika iš Forex brokerių yra tokia: jeigu iki apkarpymo momento klientas pardavinėjo CFD, dividendų suma bus išskaičiuota iš sąskaitos, o jeigu CFD buvo pirktas – priskaičiuota.

Suma yra dauginama iš akcijų kiekio pagal CFD specifikaciją: 1 pilnas lotas yra lygus 100 akcijų. Dividendai skaičiuojami vienai akcijai.

Po apkarpymo, praėjus kažkiek laiko, įvyks akcininkų balsavimas ir finansinės iškomos. Apkarpymo datos, dividendų dydžiai ir kiti rezultatai yra publikuojami prekybos terminale, brokerio puslapyje pagal faktą.

Dividendų dydis – lūkesčiai ir realyė turi didelę įtaką į vertybinių popierių kainą, sukeldamas kilimą arba kritimą (“dividendinis gepas”). Investuotojai ir spekuliantai kruopščiai seka tokią informaciją, korporatyvines naujienas, ieškodami trumpalaikio ir garantuoto uždarbio.

Akcijos paprastai auga prieš apkarpymą, ir krenta, kai žinomas dividendų išmokėjimo faktas. Gandai apie dideles išmokas sukelia trendus, tačiau pradedančiajam investuotojui geriau vadovautis “išoriniu fonu” – bendru ekonomikos kilimu, kuris gali ignoruoti negatyvias naujienas.

Kokie CFD pliusai?

• Idealiai tinka “smulkiam investuotojui”.

“Įėjimo” kaina į pasaulines biržas – nuo 5000 JAV dolerių. Minimalus sandoris sudaro nuo 10 akcijų, kur maksimalus petys 1 prie 3, o vidutinis akcijų kurso pasikeitimas apie 30% per metus. Forex brokeris investuotojui suteikia galimybę dalyvauti akcijų rinkoje su 100 dolerių depozitu ir kreditiniu pečiu iki 1:500.

• Mažos transakcijinės išlaidos

Biržos brokeris, prekiaujant akcijoms ima mokesčius už sąskaitos aptarnavimą, už depozitariumą (akcijų laikymas ir registravimas, kurios priskirtos treideriui), taip pat komisiją už kiekvieną sandorį. Jeigu treideris sugalvotų parduoti akcijas, brokeris pateiktų sąskaitą už naudojimąsi kreditu. Prekiaujant CFD, mokama tik komisija brokeriui.

• Viena sąskaita ir terminalas

Akcijos paprastai yra prekiaujamos skirtingose aikštelėse. Biržos brokeris dalina sąskaitas pagal biržas ir instrumentus. Dėl reguliatoriaus reikalavimų sudėtingumo klientas neturi prieigos prie visų norimų instrumentų. Kaip pasekmė, treideriui tenka skirstyti sąskaitos depozitą, perkeliant jį į kitas sąskaitas valiutų pirkimams, akcijoms ar opcionams arba atsidarinėti sąskaitas pas kitus brokerius. Prekybos platformos biržose skitingos, vieningo aprėpimo, kaip Metatrader terminale, nėra.

CFD trūkumai

• Egzistuoja nemažai rizikų su leidžiama dokumentacija (licencijomis) iš Forex brokerio pusės, todėl yra didelė tikimybė pakliūti ant “skemo” (nesąžiningo brokerio).
• Investuotojas, neteisingai apskaičiuodamas “peties efektą” ir kontraktų dydžius, rizikuoja prarasti visą savo depozitą;
• CFD nesuteikia teisų į nuosavybę, o mechanizmas ir dividendų išmokos priklauso nuo brokerio politikos (taisyklių).

Slaptos CFD prekybos galimybės, apie kurias visi žino, bet neatkreipia dėmesio

Jeigu nusibodo deginti pinigus su valiutų poromis, verta išbandyti prekybą akcijų biržoje. Atsidarykite fjučerio S&P 500 grafiką ir įvertinkite trendą, kuris iš esmės juda į vieną pusę. Be abejo, korekcijos būna, bet jos yra klasikinės, o trendas stabiliai kyla nuo 2009 metų (po 2008 m. hipotekos krizės).

Toks akcijų augimas yra dėsningas praktiškai visuose CDF instrumentuose ir daugiau ar mažiau nulemtas šios rinkos mechanizmo. Nustačius pagrindinę trendo kryptį, investuotojui belieka tik teisingai parinkti akcijų portfelį ir diversifikuoti investicijas (“išdėlioti kiaušinius į skirtingus krepšius”).

Kur prekiauti CFD?

Prekybą CFD kontraktais siūlo dauguma Forex brokerių. Todėl prekiautojas gali rinktis, atsižvelgdamas į esamus kompanijos reitingus internete, atsiliepimus forumuose, turimas licencijas, kad maksimaliai apsaugotų savo depozito aktyvus.

Dėmesį verta atkreipti į Roboforex Stocks, šis brokeris įeina į bet kokių Forex reitingų Top-10. Skirtumas yra tas, kad tai yra atskiras Roboforex padalinys, kuris specialiai užsiima akcijomis. Jeigu treideris nusprendė išbandyti jėgas vertybinių popierių rinkoje ir nori susipažinti su biržos prekyba, patogiausia tai daryti šioje kompanijoje.

Kokias strategijas taikyti darbui su CFD?

Prekyba su CFD akcijoms daugiausia vyksta perkant aktyvus, o augantys trendai yra nustatomi slankiųjų vidurkių pagalba, nustatant 50, 100 arba 200 dienų periodus.

Osciliatoriai (daugiausia MACD) naudojami kaip filtras, kad nesudaryti sandorio perpirkimo zonoje, arba, kai rinka perparduota.

CFD kontrakto pirkimą gana gerai patvirtina Aleksandro Elderio taktika – “Trys ekranai“. Taip pat plačiai prekiaujama pagal Miurėjaus arba DeMarko lygius.

Pabaigai

Jeigu iki šiol nesate bandę prekiauti CFD kontraktų, neverta ignoruoti šios galimybės. Biržų kontraktai suteikia žymiai daugiau galimybių nei valiutų poros, galima rasti daug daugiau dėsningumų. Gali būti, kad iš CFD instrumentų galėsite surinkti savo idealų treiderio portfelį.

Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis

Spekuliantas.com