Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
NUOSMUKIO ĮVEIKIMAS
Turiu draugą, kuris dėl nuostolių vos nenusižudė. Vieną dieną jis man paskambino ir pasakė, kad stovi ant geležinkelio tilto. Nemanau, kad jis rimtai ketino nusižudyti. Manau, kad jam tiesiog reikėjo su kuo nors pasikalbėti.
Kai kas gali pasakyti, kad toks skyrius netinka knygai apie treidingą. Tačiau manau, kad treideriai, praradę nemažai pinigų prekiaudami, įvertins tai, kad šioje knygoje pasakojama ne tik apie pelną, bet ir apie nuostolius.
Šiaip ar taip, mano prekybos karjerą sudaro ne vien teigiami prisiminimai. Buvo ir tokių, kurių negalima apibūdinti kitaip nei niūriais.
Turėjau draugą vardu Adamas. Seniai su juo nebepalaikau ryšio. Jis man buvo skolingas 20 000 svarų sterlingų – abejoju, ar dar kada nors pamatysiu tuos pinigus. Adamas buvo puikus treideris, tiesiog puikus. Iki tol, kol jo karjera nusirito žemyn.
Adamas kartu su broliu dirbo tėvo gamykloje. Devintajame dešimtmetyje jis susidomėjo prekyba. Po kelerių metų studijų jis sukūrė sistemą, kaip prekiauti akcijų indeksais pagal trisdešimties minučių grafiką. Jis man pasakojo, kad pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis buvo Džordžo Teiloro knyga ” The Taylor Trading Technique” („Teiloro prekybos technika”).
Tai buvo paprasta, bet efektyvi strategija. Adamas turėjo tikrinti grafikus tik kartą per pusvalandį. Gavęs norimus parametrus, jis įvykdydavo sandorį – ir dar pusvalandžiui pasitraukdavo iš rinkų.
Adamas taip gerai išmoko prekiauti pagal trisdešimties minučių grafikus, kad netrukus iš to pradėjo gauti daugiau pinigų nei iš vadovo pareigų tėvo gamykloje. Jis nusprendė parduoti savo verslo dalį broliui ir visą dėmesį skirti prekybai. Jam sekėsi gerai. Labai gerai.
Daug kartų prekiavome kartu – ir internete, ir ne internete, kai jis atvykdavo pas mane į svečius. Adamas pasižymėjo nepaprasta kantrybe. Niekada gyvenime nesu sutikęs žmogaus, kuris visą dieną, nuo JAV rinkų atidarymo iki uždarymo, galėtų žiūrėti į grafiką ir nesudaryti nė vieno sandorio. Tačiau Adomui tai buvo norma – tomis dienomis, kai jis negaudavo savo signalo.
Tiesiog nuostabi kantrybė.
Manau, kad būtent kantrybė (ir puikūs modelių skaitymo gebėjimai) padarė Adamą super-treideriu. Ir jis gyveno super-treiderio gyvenimą. Jis pagal specialų projektą pradėjo didelės vilos statybas. Su mylinčia žmona ir vaikais skraidė pirmąja klase į egzotiškas keliones.
Tačiau kiekvienam super-treideriui anksčiau ar vėliau tenka susidurti su sunkiu laikotarpiu. Klausimas ne tas, ar tai atsitiks, ar ne, nes tai tikrai atsitiks. Klausimas, kaip šis neišvengiamas įvykis paveiks treiderį.
Per savo sunkųjį laikotarpį Adamas prarado viską. Savo prekybos sąskaitą, žmoną, namus. Kai jis atsidūrė Mančesterio gatvėse – be pinigų ir su mintimis apie savižudybę – bandžiau jam padėti. Padariau, ką galėjau, bet Adamas atmetė mano pagalbą. Galiausiai praradau su juo ryšį.
Viskas prasidėjo nuo didelio nuostolio, kuris rezultate visiškai sudegino sąskaitą. Vieną penktadienį Adamas grafike pamatė gražų modelį. Jis užėmė maksimalią trumpąją poziciją. Rinkai užsidarius ji atnešė gražaus pelno ir jis nusprendė ją pasilikti savaitgaliui.
Adamo nelaimei, būtent savaitgalį JAV specialiosioms pajėgoms pagaliau pavyko suimti Sadamą Huseiną. Finansų rinkos džiaugėsi gera žinia. Matyt, jos manė, kad su Artimųjų Rytų parako statine baigta. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį JAV rinkos atsidarė su gep’u aukštyn, ir tas gep’as buvo limitinio judėjimo dydžio!
Šioje situacijoje limitinis judėjimas – tai judėjimas, po kurio rinka negali kilti aukščiau, kol birža Niujorke neatsidarys 9.30 val. Adamas buvo pardavime, bet negalėjo uždaryti savo trumposios pozicijos, nes pirkti rinkoje, kurioje įvyko limitinis judėjimas aukštyn, draudžiama – o norint uždaryti trumpąją poziciją, reikia pateikti būtent pirkimo orderį.
Adamas nemiegojo, kai jam paskambino jo ateities sandorių brokeris.
Jam buvo pasiūlyta rinktis: arba papildyti savo sąskaitą, arba rizikuoti tuo, kad jo pozicija bus uždaryta, kai ateities sandorių rinka išeis iš limitinės ribos. Papildomų pinigų Adamas neturėjo. Jo laukė labai ilga diena ir labai ilga naktis….. Rinka atsidarė tik 2:30 – Adamas gyveno Jungtinėje Karalystėje.
Akcijos smarkiai pakilo. Brokeris likvidavo poziciją, nes Adamas nebeturėjo laisvos maržos. Penktadienio uždarymo metu jo sąskaitoje buvo beveik 750 000 svarų sterlingų. Dabar jo sąskaitoje liko tik 400 000 svarų sterlingų.
Gali pasirodyti, kad 400 000 – tai gana padorus prekybos depozitas. Tačiau Adomo galvoje įvyko trumpas sujungimas. Jis pamatė, kad rinka pašoko į viršų. Jis pamatė, kaip jo pozicija buvo likviduota. Deja, po to jis taip pat matė, kaip rinka grįžo į jo įėjimo tašką.
Matote, kai rinka suvirškino geras naujienas, ji pajuto, kad jos iš tikrųjų nėra tokios geros. Dow indeksas grįžo atgal, panaikindamas visą dienos augimą.
Adamas pasijuto apgautas. Jis nusprendė, kad brokeris pasielgė pernelyg skubotai ir jo pozicija galėjo būti nelikviduota. Jis bandė skųstis, bet tai nedavė rezultatų.
Tuomet jis bandė kompensuoti nuostolį prekiaudamas, tačiau jo mąstymas toli gražu nebuvo idealus. Jis ėmė abejoti savo sistema ir pradėjo papildyti nuostolingus sandorius. Situaciją dar labiau pablogino tai, kad tuo metu statybų bendrovė išrašė jam sąskaitą už vilos statybas. Statybų pradžioje Adamas buvo sumokėjęs užstatą. Dabar atėjo laikas atlikti galutinį mokėjimą. Jis negalėjo to padaryti. Jis prarado ir vilą, ir užstatą.
Adomas negalėjo sustabdyti savo kritimo. Jo šeima – taip pat. Jis nusirito iki melo ir informacijos nuslėpimo siekdamas asmeninės naudos. Paskutinį kartą, kai jį mačiau, Adamas išviliojo iš manęs nemažą pinigų sumą ir dingo be pėdsakų. Nuo to laiko jo nemačiau.
Deja, tai nėra pavienė istorija. Kartą, kai dar dirbau Londone, mano viršininkas skubiai iškvietė mane į biurą, atšaukdamas mane iš komandiruotės. Atvykęs pamačiau, kad registratūra užimta vieno iš mūsų klientų. Jis verkė iš skausmo, nes Forex rinkoje prarado 750 000 svarų sterlingų. Klientas bijojo grįžti namo pas žmoną. Jis maldavo mano viršininko paskolinti jam pinigų, kad galėtų atnaujinti prekybą ir pabandyti atgauti tai, ką prarado.
Galbūt, pagalvojote, kad šiam žmogui trūko moralinės stiprybės tęsti prekybą. Galbūt, jo nederamas elgesys net sukėlė jums antipatiją. Bet kas būtų, jei pasakyčiau, kad šis žmogus buvo garsus chirurgas, dirbantis vienoje iš prestižinių Londono privačių klinikų?
Šioje industrijoje išsilavinimas beveik nevaidina jokio vaidmens. Nesvarbu, kokį universitetą baigėte ar kam dirbate. Jei neišmoksite tvarkytis su nuostolingais sandoriais, po kurių seka pelningi sandoriai, šioje srityje toli nenueisite. Todėl patariu žmonėms mažiau laiko skirti techninei analizei, o daugiau – savianalizei.
Sėkminga prekyba nebūtinai turi atnešti didžiulį pelną. Neseniai gavau žinutę iš savo artimo draugo. Jis prekiauja visą darbo dieną jau 15 metų. Skirtingai nei daugeliui, jam pavyko sėkmingai tai daryti. Laikui bėgant jis pradėjo neblogai uždirbti.
Dauguma treiderių nemėgsta kalbėti apie savo pajamas. Kai apie tai paklausiau savo draugo, jis man pasakė, kad jo uždarbis prilygsta gerai apmokamam vadybininkui, dirbančiam mieste. Kartu jam nereikėjo gaišti laiko kasdien keliaujant į darbą ir iš jo, todėl jis galėjo pasitikti savo vaikus iš mokyklos.
Manau, kad mano draugas yra puikus pavyzdys žmogaus, kuriam pavyko priversti prekybą dirbti savo naudai. Taip, jis neuždirbo didžiulių pinigų, bet uždirbo pakankamai, kad galėtų apmokėti sąskaitas, išmaitinti šeimą ir išleisti ją į keliones. Prekiaudamas jis galėjo nusipirkti gražų šeimos automobilį.
Kažkodėl treidingas paprastai apibūdinamas kaip kelias į neregėtus turtus. Taip, jis iš tiesų turi tokį potencialą, tačiau reikia suprasti: kuo didesnis pelnas, tuo didesnė rizika. Negalima gaudyti didelių žuvų sekliuose vandenyse.
Tačiau bėgant metams mano draugas ėmė pavargti nuo ilgų prekybos valandų. Neseniai jis paskambino man pasikalbėti apie tai. Jis paklausė manęs, ar sėdėjimas visą dieną prie grafikų man jau atsibodo.
Aš iš karto atsakiau: „Ne, bet jei patiriate tokias emocijas, jums reikia pailsėti nuo prekybos”. Tą vakarą mūsų pokalbis tęsėsi gana ilgai.
Jis papasakojo man, kad jo vaikai užaugo ir dabar mieliau leidžia laiką su draugais, o ne su tėvu. Jo žmona taip pat dirbo visą darbo dieną. Pasirodo, jis nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro namuose būdavo vienas, ir tai jį ėmė erzinti.
Padėjau jam suorganizuoti kelis darbo pokalbius. Galiausiai jis gavo brokerio darbą vienoje Londono įmonėje – jam padėjo gilus rinkų supratimas ir tai, su kuo jo dalyviai (įskaitant būsimus klientus) susiduria kasdien.
Esu įsitikinęs, kad sutiksite: istorija nėra pernelyg išskirtinė. Tad kodėl ją papasakojau? Yra kelios priežastys.
Pirmoji priežastis – norėjau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad prekyba kartais gali būti labai vienišas užsiėmimas. Asmeniškai man tai niekada nekėlė problemų, tačiau nuoširdžiai užjaučiu tuos, kurie prekiaudami kenčia nuo vienatvės. Aš nesu labai bendraujantis žmogus. Nerūkau, negeriu ir negaliu pakęsti futbolo (dėl to automatiškai negaliu dalyvauti daugelyje vyriškų socialinių veiklų). Bet kokiai kompanijai teikiu pirmenybę sau pačiam. Bet kartais net ir man patinka paskambinti bičiuliui ir gerai pamalti liežuviu.
Kai dirbau Sityje, užsukdavau į savo viršininko kabinetą. Jis visada rasdavo minutėlę pašnekėti apie gyvenimą ir aptarti naujienas. Jei vieną dieną nuspręsite užsiimti treidingu visą darbo dieną, nenustebkite, kai staiga pajusite liūdesį, supratę, kad nebeturėsite galimybės bet kada pabendrauti su kolegomis.
Todėl prieš padėdami ant viršininko stalo atsistatydinimo pareiškimą, patariu pirmiausia pasiimti vieną ar dvi savaites atostogų ir savarankiškai išbandyti, ką reiškia prekiauti visą darbo dieną. Tai padės įsivaizduoti, kaip atrodys jūsų darbo dienos.
Antroji priežastis, kodėl nusprendžiau papasakoti jums savo draugo istoriją, yra ta, kad norėjau perteikti mintį, jog pertrauka nuo treidingo – tai dar ne pabaiga. Rinkos niekur nedings.
Esu įsitikinęs, kad mano draugas kada nors grįš į prekybą visu etatu. Tačiau kol kas jis mėgaujasi nauju gyvenimu, kuriame padeda kitiems siekti jų prekybos tikslų.
Yra ir trečia priežastis. Nors nuoširdžiai noriu, kad jums pasisektų, manau, kad svarbu suprasti, jog prekyba nebūtinai nuves jus prie drąsiausių svajonių išsipildymo. Bet ar ji turi tai daryti?
Ar neužtenka to, kad ji gali tiesiog suteikti jums geras pajamas? Kad ji suteiks jums galimybę dirbti savo sąlygomis ir galbūt užsiimti veikla, kuri jums atrodo nepaprastai įdomi? Ar ji privalo aprūpinti jus vila ant jūros kranto kur nors Barbadose?
Jei sugebėsite užsidirbti treidingu tokią vilą, aš džiaugsiuosi už jus. Tuo galima didžiuotis. Bet net jei tiesiog apmokėsite sąskaitas ir taupysite pinigus gražiems dalykams – taip, kaip tai daro įprastą darbą dirbantys žmonės, – pasieksite tai, ko 99 % net nedrįsta pabandyti.
99 % nedrįsta rizikuoti ir bandyti įgyvendinti savo svajonių. Jei iš prekybos užsidirbate pragyvenimui – padoriam ar net puikiam pragyvenimui – jūs esate tikrai ypatingas žmogus.
Ir patikėkite, kai pradėsite geriau suprasti prekybą, suprasite ir tai, kaip galite optimizuoti savo veiklos rezultatus. Tada prekyba jums taps tikrai įdomia veikla.
Prieš aštuonis mėnesius, gegužės mėnesį, turėjau sunkų laikotarpį. Mėnesio pradžia buvo puiki, uždirbau 200 000 svarų sterlingų. Tačiau paskui viskas ėmė ristis žemyn.
Viskas prasidėjo nuo 33 000 svarų sterlingų nuostolio. Dažnai būna, kad po blogos dienos seka puiki diena, tačiau šiuo atveju taip nebuvo. Kitą dieną praradau dar 9 000 svarų sterlingų. Tada atėjo savaitgalis – labai laiku.
Nors šeštadienį ir sekmadienį skyriau pasiruošimui ir savianalizei, pirmadienis tęsėsi ten, kur baigėsi penktadienis. Praradau dar 38 000. Iki savaitės vidurio grąžinau rinkai daugiau kaip 50 % šį mėnesį uždirbto pelno.
Dar labiau nuliūdino tai, kad jaučiausi visiškai pasimetęs. Neįsivaizdavau, kodėl pralaimiu. Nesijaučiau pavargęs. Buvau gerai išsimiegojęs. Neturėjau jokių emocinių problemų, trukdančių susikaupti. Aš tiesiog blogai prekiavau.
Esu išgyvenęs panašių sunkių laikotarpių. Buvo laikotarpių, kai progresas buvo pernelyg lėtas. Kartais patirdavau nuosmukių. Nuosmukiai visada yra šalia. Mano tikslas – išlikti žaidime tol, kol rinkos nepradeda atimti iš manęs visą protinę energiją.
Kaip turbūt supratote, kelias, kuriuo einu, man yra labai asmeniškas. Jis dažnai emociškai išsekina, ypač kai man nepavyksta padaryti jokios pažangos. Šio nuosmukio atveju prie to prisidėjo tai, kad mano geras draugas – taip pat treideris, galbūt geriausias privatus treideris, apie kurį pasaulis dar nėra girdėjęs – išgyveno itin pelningą laikotarpį.
Mes visada labai atvirai bendraujame vienas su kitu. Manau, tai paaiškina mūsų draugystės tvirtumą. Taigi aš jam tiesiai šviesiai pasakiau: „Aš tau pavydžiu. Man tai nepatinka, nes esi mano artimiausias draugas. Atiduočiau tau paskutinį savo dolerį. Bet dabar šaudau tuščiais šoviniais. Galima sakyti, kad man baigiasi pinigai”.
Pasakiau jam, kad turiu atvirą didžiulę poziciją – tiesiogine to žodžio prasme pačią didžiausią, kokią kada nors esu turėjęs. Kiekvienas rinkos punktas man kainavo 4 000 svarų sterlingų. Tai prilygsta 400 FTSE ateities sandorių kontraktų pozicijai. Buvau įsitikinęs, kad FTSE kris.
Kiek kartų mačiau tokį modelį: didelis kritimas atidarymo metu – dviejų ar trijų penkių minučių barų atšokimas – ir pakartotinis kritimas.
Tačiau tą dieną taip neįvyko. Rinka kilo. Mano draugas pirko. O aš pardavinėjau. Skausmas buvo neįtikėtinas. Dėl jo atsidūriau ten, kur nenorėjau būti. Buvau paskendęs pavyde, nuoskaudoje ir neviltyje.
„Žinai, Tomai, tau pasisekė”. Mano apmąstymus nutraukė mano mergina. Ji tarsi nujautė, apie ką galvoju. „Ne kiekvienas turi tokį žmogų, kuris priverčia tave visą naktį nemiegoti ir galvoti, kaip jį pranokti. Mocarto ir Saljerio tipo istorijos skirtos ne visiems. Turėtum būti laimingas.
Taip, tu pralaimėjai. Bet ką iš to gavai? Žinai, kad jis jaučiasi taip pat. Jis beviltiškai trokšta tave nugalėti – dėl vienos vienintelės priežasties: jūs vienas kitame atskleidžiate tai, kas geriausia.”
Ji tęsė: „Žinai, mano senasis profesorius Pilas, aš tau apie jį pasakojau… Genialus žmogus! Bet žinai, kaip jis toks tapo? Tai buvo jo kolegos, profesoriaus Kailo, dėka. Nors jie buvo geriausi draugai, tačiau baisiai pavydėjo vienas kitam, nors ir nenorėjo to pripažinti. Jie buvo du genijai ir nuolat mokėsi vienas iš kito. Kiekvienas iš jų negalėjo svajoti apie geresnį mokytoją. Turėti žmogų, kurį desperatiškai nori įveikti, nėra prakeiksmas. Tai tikra palaima. Kaip manai, kas nutiktų, jei visi tavo idealai staiga nustotų prekiauti?”
Pagalvojau, jei jie nustotų prekiauti, ką tada bandyčiau įveikti? Man visada patinka mušti savo rekordus, ir šiandien vieną iš jų – pozicijos dydžio rekordą – sumušiau. Tačiau mano draugė buvo teisi. Prekiauju ne tik dėl pinigų. Prekiauju ir tam, kad išstumčiau save iš komforto zonos.
Vieną dieną vakarieniaudamas su sūnumi Porto Kristo restorane pastebėjau prie kito staliuko sėdintį Rafa Nadalį. Pasaulinio garso teniso žvaigždė tiesiog valgė ir kalbėjosi su savo senais draugais – nuostabus vaizdas.
Po kelių dienų nusprendėme užsukti į jo teniso akademiją. Mums pasisekė pamatyti Rafą treniruojantis. Tą dieną buvo velniškai karšta, bet jis treniravosi taip, tarsi nuo to priklausytų jo gyvybė. Jis atidavė visas jėgas, kad tik taptų geresnis.
Kaip manote, kodėl jis taip elgėsi? Manau, kad savo motyvacija jis panašus į Matthew McConaughey. 2014 m. per savo kalbą atsiimant „Oskarą” jis sakė: „Yra trys dalykai, kurių man reikia kiekvieną dieną. Pirmasis – tai kas nors, į ką žiūrėsiu. Antrasis – tai kažkas, ko aš lauksiu. Trečiasis – kažkas, ko sieksiu”.
Rašau tai, nes tikiu, kad sveika atvirai aptarti savo motyvatorius. Jei nusprendėte tapti finansų treideriu, anksčiau ar vėliau jūsų karjeroje būtinai ištiks krizė. Kai taip atsitiks, jums gali būti naudinga žengti žingsnį atgal ir gerai pagalvoti, kas jus traukia šiame žaidime.
Ir kai taip atsitiks, tikėkimės, kad grįšite prie šių puslapių ir jie primins jums, kodėl darote tai, ką darote.
Mano krizė išmokė mane sulėtinti tempą. Kartais svarbu šiek tiek sulėtinti tempą ir leisti įgytoms žinioms subręsti. Priešingu atveju galite patirti didžiulį nuostolį, kuris atims iš jūsų pasitikėjimą savimi.
Ne kiekvienas sandoris yra finalinės pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Ne kiekviena prekybos sesija yra paskutiniųjų studijų metų baigiamasis egzaminas, ketverių metų sunkaus darbo kulminacija. Visiems būna krizių. Pas Kobę. Pas Rafą. Pas Federerį. Pas jus. Pas mane.
Ir – visos krizės anksčiau ar vėliau baigiasi.
Jos neišvengiamos. Jūs esate nusiteikęs priešiškai, bet rinkos kyla. Jūs esate nusiteikęs „bulių” pozicijai, bet rinkos krenta. Taip yra nutikę mums visiems.
Ar yra koks nors raktas, kaip išbristi iš nuosmukio? Ne.
Kodėl turėčiau mėtytis senomis klišėmis? Kodėl turėčiau jums sakyti: „Išlikite ramūs ir dirbkite, kad palaipsniui užbaigtumėte nuosmukį”? Kodėl vietoj to tiesiog nepasakyčiau: „Taip, tai nutinka, ir tai tiesiog baisu, bet kada nors tai būtinai baigsis – jei nenustosite stengtis”?
Šį skyrių rašiau kelias savaites. Kai pradėjau jį rašyti, dar nebuvau atsidūręs nuosmukyje. Bet paskui į jį patekau ir jį aprašiau. Rašau šias eilutes po visiškai stulbinančio prekybos ryto. Ar mano krizė baigėsi? Kas žino. Mano nuomone, darau tą patį, ką dariau, kai ji prasidėjo.
Tiesiog laikausi to paties proceso kaip visada. Esu į procesą orientuotas treideris. Kokių rezultatų pasieksiu, priklauso nuo rinkų. Aš to beveik nekontroliuoju. Aš tikiu. Tikiu, kad mano procesas padės man įveikti prekybos pakilimus ir nuosmukius.
(tęsinys)
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Patiko straipsnis? Sek Spekuliantas.com Facebook puslapį ir Telegram kanalą, kad gautum naujienas akimirksniu!
Nori išbandyti Forex prekybą? Rinkis patikimus Forex brokerius.
Registruokis į Jaunojo Treiderio ABC kursą ir įgyk reikiamų žinių. Spekuliantas.biz mokykla – geriausios investicijos į save..