Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
MELAGIŲ POKERIS
Mano kelionė į treidingą prasidėjo nuo knygos „Liar’s Poker”. Vieną dieną peršalau ir nenuėjau į mokyklą. Kad man nebūtų nuobodu, tėtis iš bibliotekos atnešė keletą knygų. Viena iš jų buvo „Melagių pokeris” – pusiau biografinė knyga, kurią parašė Michaelas Lewisas, knygos „Didžioji skola” (The Big Short) autorius, bestselerio, pagal kurį sukurtas Holivudo filmas.
Knygoje „Melagių pokeris” Lewisas aprašo obligacijų rinkos treiderio gyvenimą aštuntajame dešimtmetyje, kai rinkoje vyko daugybė ekscesų. Pasak jo, ši knyga parašyta kaip įspėjimas ateities kartoms apie finansų industrijos nepasotinamumą. Ja siekiama įspėti jaunus žmones, kurie galvoja apie darbą šioje srityje.
Mano nuomone, poveikis išėjo visiškai priešingas. Įtariu, kad tūkstančiai jaunų žmonių, tokių kaip aš, perskaitę šią knygą, užsibrėžė tikslą įsidarbinti Volstryte.
Knygoje aprašomas jaunuolis, kuris persikėlė iš Amerikos į Jungtinę Karalystę, kad galėtų studijuoti Londono universitete ir įsidarbinti Amerikos investiciniame banke. Joje pasakojama, ką reiškia dirbti prekybos salėje kartu su tikrai dideliais treideriais.
Mane knyga įtraukė. Supratau: treidingas – tai mano pašaukimas. Nuo to laiko perskaičiau nemažai knygų apie tai. Palyginti su daugeliu jų, „Melagių pokeris” stokoja konkretumo, tačiau kaip pradinę knygą vargu ar būčiau radęs ką nors geresnio.
Ši knyga pakeitė mano gyvenimą. Ji privertė mane pabusti. Anksčiau buvau futbolo sirgalius, mėgstantis važinėti riedlente. Ši knyga pavertė mane susitelkusiu ir ryžtingu žmogumi. Atradau savo pašaukimą.
Pradėjau siųsti paraiškas į Europos universitetus. Jau turėjau darbą – buvau stažuotojas pensijų fonde, bet perskaitęs knygą supratau, kad tai ne man.
Mane priėmė į vieną Didžiosios Britanijos universitetą, tačiau iškilo problema – negavau stipendijos. Už mokslą teko mokėti iš savo kišenės. Dirbau dieną ir naktį. Ryte eidavau į darbą pensijų fonde, o vakare važiuodavau riedlente penkias mylias [apie 8 km] iki pramogų parko, kur dirbdavau iki pirmos valandos nakties.
Iš Danijos finansinių laikraščių sėmiausi kuo daugiau informacijos. Skaičiau knygas anglų kalba, kad pagerinčiau savo kalbos įgūdžius.
Negaliu sakyti, kad šeima mane palaikė. Tą dieną, kai išvažiavau, į oro uostą teko vykti pačiam. Tačiau vėliau mano šeima pakeitė nuomonę, ir aš su jais pasidalinau daugeliu savo išbandymų ir sunkumų. Kartą sesuo pasakojo, kad pirmą kartą pamačiusi mane per televiziją nusikramtė nagus – ji bijojo, kad pirmą kartą gyvai pasirodęs per televiziją taip išsigąsiu, jog nesugebėsiu ištarti nė žodžio.
MANO PIRMASIS DIDELIS SANDORIS
Finansų rinkose yra toks posakis, kuris idealiai apibūdina mano pirmąją rinkos patirtį: nepainiok talento su sėkme. Nors ir buvau aklas finansų rinkose, man neįtikėtinai pasisekė.
Buvo 1992 m. rugsėjis. Buvau ką tik įstojęs į universitetą. Nors sunkiai dirbau, kad susitaupyčiau pinigų trejiems studijų ir gyvenimo kitoje šalyje metams, man nepavyko sukaupti visos sumos. Nusprendžiau, kad trūkumą kompensuosiu susiradęs papildomus darbus švenčių dienomis ir savaitgaliais.
Kol kroviausi lagaminus ir ruošiausi išvykti į Jungtinę Karalystę studijuoti pirmųjų metų universitete, valiutų rinkose įvyko metaforiškas uraganas.
Faktas buvo tas, kad Jungtinė Karalystė tuo metu buvo ERM narė [European Exchange Rate Mechanism, Europos valiutų kurso mechanizmas], Europos ekonominės bendrijos sukurtos sistemos, kuria siekta sumažinti valiutų kursų svyravimus, būtinus Europai siekiant pinigų stabilumo.
Jungtinė Karalystė prie ERM prisijungė 1990 m., tačiau 1992 m. šalyje prasidėjo recesija. Anglijos bankas turėjo dėti daugiau pastangų, kad Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas kitų Europos valiutų atžvilgiu svyruotų siaurame diapazone. Spekuliantai aktyviai statė prieš svarą, nes manė, kad jis gerokai pervertintas.
Kai ėjau į vietinį banką pasikeisti Danijos kronų į Didžiosios Britanijos svarus, finansų rinkose rutuliojosi tikra drama. Vėliau ši diena buvo pavadinta „Juoduoju trečiadieniu”.
1992 m. rugsėjo 16 d. Didžiosios Britanijos vyriausybė buvo priversta atšaukti šalies narystę ERM. Priežastis buvo ta, kad nepavyko išlaikyti svaro sterlingų kurso aukščiau ERM nustatytos valiutų kurso „apatinės ribos”.
Vikipedijoje radau informaciją apie „Juodąjį trečiadienį”. Iš esmės, ji gana gerai apibūdina mano tuometinę patirtį. Dėl šių įvykių, dvidešimt dvejų metų jaunuolis, svajojęs tapti treideriu, sugebėjo gauti didžiulį pelną.
1992 m. rugsėjo 15 d., antradienį, Soroso fondas Quantum pradėjo masinį svaro sterlingų išpardavimą. Pagal valiutų kurso mechanizmo sąlygas, Anglijos bankas privalėjo priimti bet kokius įsakymus parduoti svarą. Tačiau jis priimdavo orderius tik prekybos dienos metu. Atsidarius rinkoms, Anglijos bankas kelis kartus pabandė pakelti valiutos kursą. Taip nusprendė Didžiosios Britanijos finansų ministras Normanas Lamontas ir Anglijos banko vadovas Robinas Lee-Pembertonas.
Iki 8.30 val. ryto Anglijos bankas du kartus pirko pozicijas už bendrą 300 mln. svarų sterlingų sumą – praktiškai be rezultatų. Anglijos banko intervencija pasirodė esanti neveiksminga, nes Soroso Quantum fondas pardavinėjo svarą kur kas greičiau. Kurį laiką Anglijos bankas toliau pirko, o Quantum toliau pardavinėjo. Tai tęsėsi tol, kol Lamontas pranešė ministrui pirmininkui Džonui Meidžorui, kad jų pirkimai neduoda norimų rezultatų.
Rugsėjo 16 d. 10.30 val. ryto Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė, kad didina bazinę palūkanų normą nuo ir taip didelės 10 % iki 12 %. Tai turėjo paskatinti spekuliantus pirkti svarą. Tačiau, nepaisant to, kaip ir pažado netrukus palūkanų normą padidinti iki 15 %, treideriai ir toliau pardavinėjo svarą, įsitikinę, kad vyriausybė nesilaikys savo pažadų.
19 val. vakaro finansų ministras Normanas Lamontas paskelbė, kad Didžioji Britanija pasitrauks iš ERM, o palūkanų norma liks 12 %, tačiau kitą dieną ji buvo sumažinta iki 10 %.
Nors neturėjau supratimo, kas vyksta, šis įvykis turėjo tiesioginės įtakos mano išsilavinimui. Jei valiutą būčiau išsikeitęs keliomis dienomis anksčiau, už svarą sterlingų būčiau turėjęs atiduoti beveik 12 Danijos kronų. Tačiau visiškai atsitiktinai valiutą išsikeičiau – ir uždirbau nemažą pelną – tą pačią dieną, kai įvyko vienas didžiausių šių laikų valiutų žlugimų. Savo daniškas kronas pavyko išsikeisti maždaug 9 kronų už svarą kursu.
Papildomai uždirbau 4 000 svarų sterlingų. Mano planuotas metinis biudžetas, į kurį buvo įtrauktas mokslas su apgyvendinimu, buvo 2 500 svarų sterlingų. „Dėdulės Džordžo” dėka galėjau susimokėti už universitetinį išsilavinimą neįklimpdamas į skolas.
Nors ta diena įėjo į istoriją kaip „Juodasis trečiadienis”, daugelis mano, kad ji nusipelno „Auksinio trečiadienio” vardo. Svaro kurso kritimas pritraukė daug investicijų į šalį ir sudarė sąlygas vėlesniam Jungtinės Karalystės ekonomikos pakilimui.
PARYŽIAUS DEŠRAINIŲ KAINOS
Aš buvau ne vienintelis, kuris tą dieną uždirbo didžiulį pelną. George’as Sorosas susišlavė milijardą dolerių. Dėl to jis įėjo į istoriją kaip vienas didžiausių visų laikų spekuliantų.
Tačiau jis nebuvo vienintelis, kuriam pavyko anksti pastebėti didžiulį Europos valiutų vertės skirtumą. Buvo ir dar vienas treideris… Tiesą sakant, tai buvo net ne treideris, o spaustuvės savininkas iš Rytų Londono. Pavadinkime jį Anglu.
Kai pradėjau dirbti Londono Sityje, man papasakojo istoriją apie klientą, kuris kartą išvyko atostogauti į Prancūziją. Lankydamasis Paryžiuje, išalkęs jis nusprendė nusipirkti dešrainį iš kiosko prie Eifelio bokšto.
Kai atėjo laikas mokėti, anglas buvo šokiruotas – nurodyta kaina buvo tokia didelė, kad jis pamanė, jog pardavėjas bando jį apgauti.
Šis atsakydamas patikino, kad tokios kainos Paryžiuje yra visiškai normalios. Norėdamas įsitikinti, kad nebuvo apgautas, po kurio laiko Anglas nusipirko dar vieną dešrainį – kitoje vietoje, bet su tuo pačiu rezultatu.
Taip buvo padėtas pagrindas vienam didžiausių sandorių mažmeninės prekybos istorijoje. Po to Anglas nuvyko į Paryžiaus prekybos centrą, kad užfiksuotų vietines maisto produktų, gėrimų ir namų apyvokos prekių kainas.
Grįžęs į Londoną, jis palygino prancūziškas kainas su vietinio prekybos centro kainomis ir padarė išvadą, kad Prancūzijos frankas buvo gerokai pervertintas. Jis paskambino į savo brokerio įmonę. Telefono ragelį pakėlė jaunas darbuotojas, kuris vėliau tapo mano viršininku.
Mano viršininkas mėgo pasakoti šią istoriją. Jo klientas iš 5000 svarų sterlingų sąskaitos sugebėjo uždirbti 8 mln. svarų sterlingų pelno (milijonus!). Jis tvirtino, kad Prancūzijos frankas buvo beviltiškai pervertintas, ir dėka to iš rinkos išplėšė tiesiog didžiulį pelną.
Šią juokingą istoriją pasakoju ne tik norėdamas jus pralinksminti. Noriu paruošti jus tam, apie ką bus kalbama šioje knygoje. Matote, tai būtų buvusi tiesiog puiki istorija, jei ne faktas, kad mano viršininko klientas vėliau prarado visus tuos pinigus – ir dar šiek tiek papildomai.
Sėkminga prekyba – tai ne tik pinigų uždirbimas, bet ir jų išsaugojimas, ar ne?
99 % žmonių nesuvokia, kad laimėjimai sukelia chemines reakcijas smegenyse, kurios – jei yra nepastebėtos ir nekontroliuojamos – gali turėti neigiamą poveikį sprendimų priėmimui.
EKONOMIKOS TEORIJA IR EKONOMIKOS ISTORIJA
Universitete išmokau visko, ką reikia žinoti apie ekonomikos teoriją. Man papasakojo, kaip atsirado finansų rinkos ir kaip šiuolaikinė ekonomikos teorija paaiškina (tiksliau, bando paaiškinti) tai, kas vyksta mus supančiame pasaulyje.
Tačiau kaip prekiauti, manęs neišmokė. Nieko man nepasakojo apie tai, kokį didžiulį poveikį finansų rinkoms daro impulsas, psichologija ir nuotaikos. Mano studijų kursas praktiškai niekaip neparuošė manęs realiam pasauliui. Maniau, kad magistro laipsnis man padės. Iš tiesų jis pasirodė šiek tiek naudingesnis nei bakalauro laipsnis, tačiau vis tiek jaučiau, kad rinkos – tai viena didelė paslaptis.
Idėja, kad galima testuoti konkrečius ekonominės sistemos kintamuosius, skaičiuojant visus kitus komponentus kaip konstantą, man atrodė klaidinga. Nesu tikras, ar supratau tai sąmoningu lygmeniu. Galbūt tiesiog kitaip žiūrėjau į pasaulį.
Nemaniau, kad rinkos yra efektyvios. Buvau įsitikinęs, kad rinkas galima vadinti bet kuo, tik ne racionaliomis. Rinkas valdo žmonės. Apie žmones negalima pasakyti, kad jie išlieka logiški ir racionalūs streso sąlygomis.
TURTUOLIŲ PANIKA
Daug labiau nei ekonominius modelius man patiko studijuoti ekonomikos istoriją. Vienas iš lūžio taškų mano studijose įvyko, kai nagrinėjome 1903 m. turtuolių paniką ir 1907 m. rinkos paniką. Tuomet garsus Volstryto spekuliantas Bernardas Baruchas sugebėjo uždirbti gana nemažai pinigų, teisingai prognozavęs nesėkmingo geležinkelio akcijų korneringo pasekmes.
Korneringas – tai kai grupė žmonių arba visas sindikatas išpučia akcijų kainas, kad aplink jas sukurtų dirbtinį ažiotažą. Jie įvilioja naivius investuotojus į šias akcijas, o paskui sumažina savo pozicijas tiems, kurie į traukinį įšoko paskutiniai. Šiandien tai vadinama „pump ir dump” – prisiminkite GameStop akcijų istoriją!
Mane sužavėjo tai, kad Bernardas Baruchas sugebėjo teisingai numatyti visą įvykių seką. Jis pradėjo atidarinėti trumpąsias pozicijas įvairiose populiariose akcijose, nes nusprendė, kad jei sindikatas neatsisakys bandymų išlaikyti nesėkmingą korneringą, turės iš kažkur paimti papildomų lėšų. Paaiškėjo, kad jis buvo teisus. Bendra rinka sparčiai smuko. Per kelis mėnesius Dow indeksas smuko 49 %, o Baruchas iš to gerai uždirbo.
O štai studijuoti ekonominius modelius man buvo sunku. Man atrodė, kad jie yra per mažai lankstūs ir per daug teorijos, nutolusios nuo praktikos. Man atrodė, kad jie grindžiami klaidingomis prielaidomis, nes rėmėsi prielaida, kad žmonės visada elgiasi racionaliai.
Tačiau žmonės tikrai ne visada elgiasi racionaliai. Rašydamas šį tekstą užmetu akį į monitorių su kotiruotėmis. Dow Jones indeksas sumažėjo 500 punktų. DAX indeksas sumažėjo 250 punktų. Paklausite, kodėl? Nes pasaulyje plinta pavojingas virusas, vadinamas koronavirusu. Nuo jo jau mirė apie 80 žmonių.
Rinkai nerimą kelia ne tie 80 mirčių. Rinką neramina tai, kad padėtis gali pablogėti. Rinkų esmė – tai lūkesčiai. Lūkesčiai, šiek tiek pagardinti ekonominėmis realijomis. Aš nesuprantu, kaip virusas gali paveikti fundamentinius duomenis, bet man to ir nereikia.
Mano darbas nėra suprasti viruso pasekmes. Mano darbas – suprasti rinkos dalyvius ir jų jausmus. Jie yra išsigandę ir aš pastebėjau jų baimę. Taigi, žinoma, aš parduodu. Parduodu ne todėl, kad manau, jog virusas sukels chaosą pasaulio ekonomikoje. Parduodu, nes manau, kad žmonės mano, jog įvyks kažkas baisaus.
Kad ir kas nutiktų, mano darbas – skaityti nuotaikas ir kontroliuoti savo emocijas.
Tiesą sakant, to ir bandysiu išmokyti šia knyga. Jei manęs paprašys paaiškinti bulių ar meškų rinką, aš su tuo susitvarkysiu. Tai, į kurią pusę eis rinkos, priklauso nuo pagrindinės ekonomikos būklės. Tačiau kaip dienos treideris turiu pasižymėti proto lankstumu, kurio ekonomikos teorija neišmoko. Ji į tai net neatsižvelgia.
Taip pat turiu žinoti, „kada laikyti, o kada išmesti”, kaip dainavo Kenny Rogersas savo dainoje „The Gambler”. Ar esu lošėjas? Jei pasakysiu „taip”, galite pamanyti, kad nėra jokio skirtumo tarp manęs ir vaikino, kuris lankosi kazino dėl azarto.
O kas, jei pasakyčiau, kad uždirbu daugiau nei profesionalūs futbolininkai (vidutiniškai) ne todėl, kad turiu ypatingą talentą skaityti rinkas, o todėl, kad išmokau kontroliuoti savo emocijas?
Aš nesu bejausmis sociopatas. Aš jaučiu. Aš myliu. Aš verkiu. Jaučiu skausmą. Aš gedžiu. Aš juokiuosi. Šypsausi. Gražūs žmonės irgi gali laimėti. Tačiau jums reikia išmokti, kaip mąstyti prekiaujant ne taip, kaip mąsto 99 % treiderių. Netrukus prie to dar prieisime.
JPMORGAN CHASE
Baigęs universitetą perėjau daugybę darbo pokalbių, bandydamas rasti darbą bankininkystės ir finansų industrijoje. Man nepavyko gauti savo svajonių darbo – netapau treideriu stažuotoju – bet man pavyko gauti geras pareigas banke Chase Manhattan, kuris vėliau tapo JPMorgan Chase.
Tai buvo neįkainojama patirtis. Darbą pradėjau su dideliu entuziazmu. Darbas Amerikos investiciniame banke tikriausiai buvo geriausia, kas man galėjo nutikti.
Man pavyko savo entuziazmą finansų rinkoms paversti darbu. Įsidarbinau portfelių analizės ir lyginamosios analizės skyriuje, o tai reiškė, kad turėjau galimybę kasdien savo akimis matyti, kas vyksta finansų rinkose.
Taip jau atsitiko, kad buvau pasodintas šalia Bloomberg terminalo. Aš tiesiog dievinau šį aparatą. Šeštadieniais ir sekmadieniais dažnai ateidavau į biurą skaityti analizės ir prekybos istorijų o taip pat ir parsisiųsti duomenų.
Darbas amerikiečių banke turėjo vieną didelį privalumą: darbo etika ten labai skyrėsi nuo įprastų Europos įmonių. Galbūt per pastaruosius 20 metų daug kas pasikeitė, bet kai dirbau JPMorgan, niekas nebuvo nusistatęs prieš viršvalandžius. Mums buvo leidžiama dirbti viršvalandžių tiek, kiek norėjome.
JPM išdirbau beveik trejus metus ir per tuos trejus metus nebuvo nė vieno mėnesio, kai nebūčiau išdirbęs bent 40 valandų viršvalandžių. Dėl šios tvarkos buvau įpratęs dirbti ilgai ir daug valandų iš eilės, neprarasdamas koncentracijos, nes mano darbas reikalavo kriminalistinio eksperto lygio dėmesio detalėms.
Kai išėjau iš banko, tapau užkietėjusiu ir užgrūdintu darboholiku. Tuo nesididžiuoju – tiesiog nematau prasmės slėpti fakto, kad man sekėsi ne dėl perdėto intelekto, o dėl darbo etikos. Tiesiog dirbau sunkiau nei kiti. Žinojau, ko noriu, ir buvau pasirengęs dėl to aukotis.
Mano požiūris primena amerikiečių taktinio padalinio SEALs posakį: „Viską, ką verta daryti, verta ir persistengti. Nuosaikumas – bailiams.
Mano svajonė pagaliau išsipildė, kai pirmą kartą įžengiau į prekybos salę.
(tęsinys)
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Patiko straipsnis? Sek Spekuliantas.com Facebook puslapį ir Telegram kanalą, kad gautum naujienas akimirksniu!
Nori išbandyti Forex prekybą? Rinkis patikimus Forex brokerius.
Registruokis į Jaunojo Treiderio ABC kursą ir įgyk reikiamų žinių. Spekuliantas.biz mokykla – geriausios investicijos į save..