Šis turinys rodomas tik prenumeratoriams
PREKYBOS SALĖ
Pirmą kartą įžengti į prekybos salę… Tai buvo ypatinga patirtis. Puikiai prisimenu savo pirmąjį pokalbį dėl darbo baigus universitetą. Jis vyko Skandinavijos banko Handelsbanken prekybos salėje. Pokalbį vedęs vaikinas buvo prekybos skyriaus vadovas.
Buvo akivaizdu, kad jo dėmesys buvo sutelktas kažkur kitur, o aš buvau erzinantis trukdis. Per savo prekybos karjerą pats ne kartą buvau patekęs į tokią situaciją. Kai turi atidarytą didžiulę poziciją ir dar turi spręsti ne prekybos pasaulio smulkmenas, tai gali būti labai savotiška patirtis.
Puikus pavyzdys – 2018 m. Dovanų diena (Boxing Day) [šventė, švenčiama gruodžio 26 d. Jungtinėje Karalystėje ir keliose Britanijos Tautų Sandraugos šalyse], kai indeksas Dow Jones nusprendė surengti didžiausią vienos dienos ralį per visą savo istoriją. Tą dieną turėjau derinti treidingą su kalėdinio pudingo valgymu. Savo mobiliuosius telefonus laikiau po stalu ir į juos žvilgčiojau tik paslapčia, kad neįžeisčiau šeimininko. Viename telefone buvo atidarytas grafikas, kitame – brokerių prekybos platforma. O kiek kartų tą dieną ėjau į tualetą… Nesuskaičiuosiu.
Atmosfera Financial Spreads prekybos salėje buvo visiškai kitokia. Žinau, kad šią knygą skaitys mano buvę kolegos iš tos įmonės, todėl iš karto turiu padaryti vieną išlygą: jokiu būdu nekaltinu jų tinginyste. Tuo metu buvau jaunas ir daug ko nežinojau, pavyzdžiui, kad rinkos neaktyvumo laikotarpiais visi brokeriai paprastai nieko neveikia.
Darbuotojai, kuriuos aptikau prekybos salėje, sėdėjo išsitiesę ant kėdžių, skaitė laikraščius ir komiksus. Jei telefonai tyli, jums nepavyks priversti brokerio ką nors daryti. Manau, kad tai man buvo didžiausias kultūrinis šokas – koks didelis kontrastas yra tarp įprasto biuro darbo ir prekybos salės.
Iš pradžių darbas prekybos salėje buvo šiek tiek bauginantis. Bet po kelių mėnesių įgijau imunitetą vaizdui, kai pinigai pereina iš rankų į rankas. Jie man tapo tik skaičiais ekranuose. Prisimenu, vieną dieną, atėjęs į darbą 6 val. ryto, sužinojau, kad vienas iš mūsų klientų iš Rusijos gavo 10 mln. dolerių margin call. Atlikau greitą skaičiavimą: uždirbti tokią sumą su dabartiniu atlyginimu man prireiktų 133 metų. Iki 7 val. ryto klientas jau buvo mums pervedęs reikiamas lėšas. Tai buvo privatus treideris. Aš apstulbau. Ir susižavėjau.
Prekybos salėje tvyro nepakartojama atmosfera. Aktyvią dieną ją, neperdedant, galima pavadinti milžinišku žmogiškųjų emocijų lydymo katilu. Kartą vienas mano kolega taip smarkiai suspardė savo kompiuterį, kad IT specialistams teko jį pakeisti nauju.
Finansų rinkos – sudėtingas mechanizmas. Bet jei pažvelgtumėte į tai, kas paprastai vyksta prekybos salėje, taip nepagalvotumėte. Tai, kas ten vyksta, primena triukšmingą šeštadienio rytą bet kurio pasaulio miesto turgaus aikštėje, kur prekiautojai stengiasi perrėkti vienas kitą.
Kai savo akimis matai, kokios nešvankios ir nežabotos emocijos vyrauja prekybos salėje, sunku suvokti, kaip tai gali derėti prie tiksliai sureguliuotos pasaulinės ekonominės aplinkos, kuri kuria mūsų šiuolaikinės visuomenės ir civilizacijos struktūrą.
Impulsyvūs pirkimai, paniški pardavimai, nuostolių laikymas, pralaimėjimo neigimas, godumas, kvailumas, užsispyrimas, neviltis, ašaros, beviltiška depresija, susijaudinimas ir pakili nuotaika – visa tai matoma ir greitai keičia viena kitą.
Financial Spreads dirbau vienerius metus, po to buvau paprašytas išeiti. Tą pačią dieną su manimi susisiekė City Index galvų medžiotojas – įmonė, priklausanti ICAP, didžiausiam JAV vyriausybinių obligacijų rinkos tarpininkui.
City Index turėjo apie 25 000 klientų, iš kurių 3 000 beveik kasdien vykdė prekybos veiklą. Šie klientai prekiavo valiutomis, žaliavomis, akcijų indeksais, atskiromis akcijomis, pasirinkimo sandoriais, obligacijomis ir viskuo kitu. Per savo karjerą turbūt mačiau dešimtis milijonų sandorių, kuriuos vykdė tūkstančiai žmonių. Tik nedaugelis šių sandorių, jei iš viso jų buvo, išsiskyrė iš kitų. O jei ir išsiskyrė, tai tik blogąja prasme. Apie kiekvieną sėkmės istoriją galėčiau papasakoti tuziną siaubo istorijų.
JOKIŲ PRISIMINIMŲ APIE DIDŽIUOSIUS TREIDERIUS
Neseniai turėjau labai įdomų pokalbį su draugu, Londono treidingo įmonės generaliniu direktoriumi. Žinodamas, kad jis jau 30 metų dirba prekybos salėse, paklausiau jo, ar galėtų prisiminti kokį nors išskirtinį treiderį. Jis atsakė, kad yra matęs daug nuostabių dalykų, tačiau retai kada sutikdavo gerą treiderį.
Tik pagalvokite – mes kalbame apie žmogų, kuris visą savo suaugusiojo gyvenimą praleido prekybos salėse. Ir šis žmogus negalėjo prisiminti žmonių, kurie buvo geri treideriai. Sėkmingų treiderių procentas toks mažas, kad pradedi galvoti, kaip apskritai kas nors gali norėti tuo užsiimti… Ir ar apskritai įmanoma sėkmingai dirbti šioje profesijoje. Mano pokalbis su draugu vyko taip.
Tomas: CFD industrijoje tu dirbi jau 30 metų. Turbūt esi sutikęs daug gerų treiderių. Ar galėtum apie juos papasakoti?
Generalinis direktorius: Oh, norėčiau, jei galėčiau. Mačiau nemažai žmonių, kurie sugebėjo uždirbti daug pinigų, bet beveik niekam nepavyko jų išlaikyti. Mano karjera šioje srityje prasidėjo gerokai anksčiau, nei CFD tapo pagrindine prekybos priemone. Dauguma CFD sąskaitų priklausė arba labai turtingiems žmonėms, arba žmonėms, kurie patys dirbo šioje industrijoje. Šie klientai daugiausia prekiavo atskiromis akcijomis ir kai kuriomis žaliavų rinkomis, naudodamiesi gandais iš lūpų į lūpas. Tais laikais prekyba nebuvo tokia aktyvi kaip dabar.
Tomas: Ar tarp šių žmonių buvo gerų treiderių?
Generalinis direktorius: Ne, nepasakyčiau, kad jų buvo. Kai kurie mūsų klientai buvo ne paskutiniai žmonės Sityje, bet jų asmeninė prekyba buvo siaubinga, nors tarp jų buvo treiderių ir rizikos draudimo fondų valdytojų. Atrodė, kad kai jie pradėjo prekiauti savo pinigais, dingo visa jų drausmė. Esu tikras, kad jiems nebūtų buvę leista prekiauti klientų sąskaitomis taip, kaip jie prekiavo savo pačių sąskaitomis.
Šiandien smulkiųjų prekiautojų yra daug daugiau nei anksčiau, tačiau modelis, stebėtina, nelabai pasikeitė. Beveik visi mūsų klientai dažniau sudaro pelningus sandorius nei nuostolingus. Tiek daug, kad iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog jie yra geri treideriai.
Tačiau jie dėl nuostolingų sandorių praranda daug, daug daugiau, nei uždirba dėl pelningų sandorių. Vidutinis santykis atrodo taip: iš kiekvieno laimėto svaro jie praranda apie 1 svarą 66 pensus.
Tomas: Ar CFD brokeriams tai pelninga?
Generalinis direktorius: Na, norite tikėkite, norite ne, bet mes norime, kad mūsų klientai laimėtų. Pažįstu nemažai žmonių CFD industrijoje ir reguliariai susitinku su kitų įmonių vadovais. Nors kovojame dėl tos pačios rinkos ir esame pasiruošę padaryti viską, kad įveiktume konkurentus, mus vienija vienas bendras noras. Norime, kad mūsų klientai prekiautų geriau.
Darome viską, kas nuo mūsų priklauso, kad jiems padėtume. Suteikiame jiems įvairiausių priemonių. Suteikiame jiems palankias spredų ir naujienų paslaugas. Suteikiame jiems pažangią grafikų analizės programinę įrangą. Teikiame jiems kainų duomenis. Suteikiame jiems analitines priemones, skirtas jų prekybos statistikai analizuoti. Trumpai tariant, darome viską, kas nuo mūsų priklauso, kad jie turėtų visas priemones, kurių jiems reikia norint uždirbti pinigų. Tada leidžiame jiems prekiauti. Tačiau pastebima probleminė tendencija: dauguma mažų sąskaitų ištuštėja per labai trumpą laiką.
Patikėkite, norėčiau, kad viskas būtų kitaip. Net nežinau, ką dar mes, brokeriai, galime padaryti dėl savo klientų. Visada pirmenybę teiksime klientams, kurie uždirba pinigus, nes jei žmogus prekiauja pelningai, jis ir toliau prekiauja. Tai pelninga verslui.
Tiesa, skirtumas tarp nuolat pelningai prekiaujančių treiderių ir įprastų treiderių yra gana akivaizdus. Jų požiūriai labai skiriasi.
Tomas: Ar galite nustatyti, kada treideris žino, ką daro?
Generalinis direktorius: Mes stebime daug parametrų. Jei reikėtų įvardyti penkis svarbiausius, išskirčiau šiuos:
1. Sąskaitos dydį.
2. Prekybos dažnumą.
3. Pelningų ir nepelningų sandorių laikymo laiko santykį.
4. Pelningų arba nuostolingų sandorių papildymus.
5. Prekybą su stop-loss.
Jei asmuo atidaro sąskaitą už mažiau nei 100 svarų sterlingų, deja, jis beveik neabejotinai praras šiuos pinigus. Tie treideriai, kurie prekiauja viskuo iš eilės, t. y. per daug prekiauja, paprastai taip pat galiausiai bankrutuoja.
Tie, kurie nesugeba išlaikyti pelningų sandorių, bet laikosi įsikibę nepelningų, taip pat galiausiai praras pinigus.
Tie, kurie palaiko savo pelningus sandorius, sulauks mūsų dėmesio (gerąja prasme). O tie, kurie grimzta į nuostolius, anksčiau ar vėliau beveik neabejotinai praras savo sąskaitas.
Toks pat rezultatas laukia ir tų, kurie prekiauja be stop loss. Deja, tai matome nuolat. Kaip matote, mes, brokeriai, darome viską, ką galime, kad padėtume savo klientams uždirbti rinkose. Tačiau žmonės išlieka žmonėmis – jie visada randa būdą, kaip save sužlugdyti.
SĄLYGOS PRIEŠ 20 METŲ
Reguliariai peržiūriu kitų brokerių prekybos sąlygas – turiu būti tikras, kad prekiauju su geriausiais. Kodėl turėčiau mokėti pusantro punkto spredą, jei galiu mokėti tik vieną punktą? Tai paprasta ekonomija. Vykdau verslą ir noriu, kad mano sandorių išlaidos būtų minimalios.
Viena iš mano mėgstamiausių prekybos priemonių yra DAX indeksas. Šiuo metu juo prekiauju su 0,9 punkto spredu.
Tačiau maždaug prieš 20 metų, kai pradėjau prekiauti, DAX dienos sandorių spredas buvo 6-8 punktai. Taip pat gerai prisimenu dienos prekybą Dow indeksu – už dienos sandorius turėjau mokėti 8 punktų spredą.
Ketvirčio kontraktų spredas buvo 16 punktų. Tuo metu Dow kaina buvo ties 10 000. Šiandien aš prekiauju Dow su 1 punkto spredu – ir tai esant 35 000 kainai.
Patikėkite manimi, 2020 m. prekiauti daug lengviau nei 1999 m. Tada buvo daug sunkiau uždirbti pinigų. Palyginti su tuo, kas buvo 1999 m., dabar rinkai reikia daug mažesnio judėjimo jūsų kryptimi, kad jūsų sandoris būtų pelningas.
Dar vienas didelis privalumas, kurį turi tie, kurie pradėjo prekiauti neseniai, yra brokerių instrumentai. Paimkite beveik bet kurią prekybos platformą – ir pamatysite, kiek daug pastangų brokeriai dabar deda, kad padėtų jums uždirbti pinigų.
Jūs turite prieigą prie šimtų techninių tyrimų. Turite prieigą prie naujienų srauto. Turite galimybę mokytis per internetinius seminarus ir internetinę medžiagą. Turite prieigą prie 2 lygio akcijų duomenų iš viso pasaulio.
Turite prieigą prie labai priimtinų bid-ask spredų. Jei treideris, kuris prekiavo prieš 30 metų, pamatytų priemones, kuriomis dabar galite naudotis, jis žaliuotų iš pavydo.
Jūsų žinioje yra visos analitinės priemonės, esančios beribiame techninių indikatorių fonde. Turite Bollingerio juostas, Keltnerio kanalus, slankiuosius vidurkius… Turite įrankius, kurių niekada nenaudojau ir apie kuriuos net negirdėjau.
Manau, galima sakyti, kad visi pasaulio brokeriai negailėjo lėšų, stengdamiesi suteikti jums visas galimybes uždirbti tiek pinigų, kiek apskritai galima uždirbti rinkose.
Tačiau visa tai neturi jokios reikšmės. Daugumos treiderių laukia bankrotas. Nesėkmių lygis treidingo industrijoje yra astronominis. Ir niekas nėra apsaugotas nuo statistikos.
NORMALUS – REIŠKIA NEPELNINGAS
Yra kažkas, kas iš esmės yra negerai su požiūriu, kurio paprastai laikosi treideriai. Turime manyti, kad dauguma mūsų bendruomenės narių yra normalūs, gerai prisitaikę žmonės, kurių elgesio modelis yra labai panašus, išskyrus tam tikrus saviraiškos variantus.
Nuo lopšio iki kapo, nuo ryto iki vakaro, metai iš metų vidutinis žmogus laikosi nepaprastai panašaus elgesio modelio: mąstymo modelio, veikimo modelio, vilčių ir siekių, baimių ir kompleksų modelio. Tokį žmogų vadiname normaliu.
Jei normalumas yra pažįstamas modelis ir jei atsidaryti prekybos sąskaitą CFD brokerio įmonėje ir anksčiau ar vėliau ją prarasti yra normalu, tuomet kiekvieną žmogų galima laikyti normaliu. Visi normalūs galiausiai pralaimi.
Galbūt aš perdedu? Pažvelkime į įrodymus. Pažvelkime, kas yra normalu tipiškam mažmeniniam CFD prekiautojui.
Nors jūsų brokeris suteikė jums įvairiausių priemonių, niekas nėra apsaugotas nuo finansų rinkos statistikos. Labai tikėtina, kad jūsų laukia nesėkmė, jei nesate gavę struktūrinių mokymų, neturite mentoriaus, kuris jau nuėjo jūsų norimu keliu, arba jei iš tikrųjų nuodugniai neapgalvojote savo siekių.
Atsidarykite bet kurio ES veikiančio finansų brokerio interneto svetainę ir pamatysite, kiek jų klientų patiria nesėkmę. Europos įstatymai įpareigoja brokerius skelbti šiuos duomenis pagrindiniuose savo svetainių puslapiuose. Štai kai kurių didžiausių ir garsiausių pasaulio CFD brokerių klientų nesėkmių statistika
IG Markets – 75%
Markets.com – 89%
CMC Markets – 75%
Saxo Bank – 74%
FX PRO – 77%
Duomenys teisingi 2019 m. lapkričio 7 d.
Žinau, kad jums patinka manyti, jog esate ypatingi. Tačiau kalbant apie finansų rinkas, jūs – tik statistika, kaip ir visi kiti prekiautojai.
Esu tikras, kad 10 geriausių pasaulio brokerių turės lygiai tokią pačią nesėkmių statistiką. Pažvelkite į CMC Markets, IG Markets, Gain Capital ar bet kurį kitą CFD brokerį – didelį ar ne tokį didelį. Nė vieno iš jų nesėkmių rodiklis nebus mažesnis nei 70 %.
NORMALUS – REIŠKIA, NEPAKANKAMAI GERAS
Instrumentai nepadarys jūsų geriausiu treideriu. Technikos nepadarys jūsų geriausiu treideriu. Jei norite tapti geru treideriu, jei norite pasiekti tokį sėkmės lygį, koks, jūsų žiniomis, yra įmanomas, turite nedelsdami atsisakyti minties, kad kelias į turtus prekyboje susijęs su instrumentais ir technikomis.
Taip, žinoma, jums reikalinga strategija. Taip, žinoma, jums reikalingas planas. Taip, žinoma, reikia išmokti suprasti rinkas. Bet jei ši knyga ne apie instrumentus ir strategijas – apie ką ji?
Na, leiskite man pažvelgti į šį klausimą šiek tiek nestandartiškai. Leiskite pažvelgti į jį iš žmonių perspektyvos, kurie dirba šioje industrijoje kaip brokeriai, pardavėjai, rinkodaros specialistai.
Ar jie prekiauja?
Aš atsakyčiau: tikėtinai, ne. Nepaisant to, treideriai įsiklauso į jų patarimus, rekomendacijas ir kursus. Treiderius konsultuoja žmonės, kurie prekiauja ne geriau nei jie.
Negaliu neprisiminti Fredo Švedo knygos «Where Are the Customers’ Yachts». [Kur yra klientų jachtos?] Pasak autoriaus, Volstrytas – vienintelė vieta žemėje, kur žmonės, kurie į darbą važinėja metro ir autobusais, pataria žmonėms, kurie į darbą atvyksta limuzinais ir sraigtasparniais (citatą šiek tiek pritaikiau šiuolaikinėms realijoms). Treiderius veda žmonės, kurie nežino, kaip prekiauti!
KLAIDINGI TIKSLAI
Treidingo parodose, treidingo žurnaluose ir internetinėje brokerių mokymo medžiagoje beveik 100 proc. dėmesio skiriama tam, ką aš vadinu „kaip?”.
Kaip užsiimti skalpingu?
Kaip užsiimti svingine prekyba?
Kaip užsiimti dienos prekyba?
Kaip prekiauti pagal trendus?
Kaip prekiauti Forex?
Kaip naudotis Ishimoku?
Kaip prekiauti naudojant MACD arba Stochastic?
Tai visiškai normalu. Pagrindinis treidingo parodų ir žurnalų tikslas – pateikti sprendimus, kurie, daugumos žmonių nuomone, yra būtini norint sėkmingai prekiauti finansų rinkose. Tokio paties požiūrio laikosi ir brokeriai. Jie teikia informaciją, kurios reikia treideriams – pagal brokerių nuomonę ir pagal pačių treiderių nuomonę.
Žmonės, kurių klausosi treidingo industrijos naujokai, nukreipia juos klaidingu keliu. Treideriams įteigiama, kad svarbiausi dalykai yra metodai ir strategijos. Tačiau niekas nekalba, kad strategijos nepadės jiems išsiskirti iš kitų treiderių.
Svarbiausia – tai, kaip būtent treideriai galvoja apie savo strategiją – ir jų gebėjimas jos laikytis. Būtent tuo prekiautojas gali išsiskirti iš kitų.
Ar svarstote, ar tai jums tinkamas kelias? Ar svarstote, ar turėtumėte išleisti visus savo resursus, bandydami pasiekti tikslą, kurio beveik niekas iki jūsų nepasiekė?
Jei ne – turėtumėte tai daryti. Tikrai turite savęs paklausti, kas jus skiria nuo 90 % prekiautojų, kurie prekiauja nuostolingai. Jei esate normalus – ta prasme, kad darote tai, ką daro visi kiti, – jums nepavyks.
NORMALAUS NEUŽTENKA
Kartą buvau pakviestas kalbėti vienoje treidingo parodoje. Ji vyko Londone, ir man buvo pasakyta, kad temą galiu pasirinkti pats. Nusprendžiau kalbėti apie katastrofišką nesėkmių procentą treidingo industrijoje.
Mano nuomone, tai, kad 90% visų CFD sąskaitų patiria nuostolių, yra žmogaus problema. Manau, kad pagrįsta manyti, jog visi, kurie atidaro CFD sąskaitas, yra normalūs žmonės, turintys normalų mąstymą. Jei sėkmingai prekiauti taip sunku, vadinasi, kažkas iš prigimties turi būti negerai su normalių žmonių mąstymu ir elgesiu.
UŽSIDIRBTI PINIGŲ IŠ PREKYBOS DABAR TURĖTŲ BŪTI LENGVIAU NEI BET KADA ANKSČIAU
Jau minėjau, kokie maži dabar yra bid-ask spredai, palyginti su buvusiais prieš 20 metų. Todėl dabar uždirbti pinigų iš prekybos turėtų būti lengviau nei bet kada anksčiau. Tačiau taip nėra.
Nepaisant to, žmonėms vis dar nepavyksta užsidirbti iš treidingo. Pagrindinis šios knygos tikslas – išsiaiškinti šios problemos esmę. Mano pasirinktas tyrimo metodas grindžiamas šiais faktais:
1. Prekiauti dabar lengviau nei bet kada anksčiau. Prekybos IT infrastruktūra yra tiesiog puiki.
2. Spredai dar niekada nebuvo tokie maži.
3. Maržos reikalavimai dar niekada nebuvo tokie palankūs.
4. Instrumentai dar niekada nebuvo tokie prieinami.
5. Brokeriai dar niekada nepadarė tiek daug dėl savo klientų, kiek dabar.
6. Akcijų indeksai niekada nekainavo taip brangiai – o tai reiškia, kad volatilumas turėtų būti geras.
Pasikartosiu: darau prielaidą, kad prekybos sąskaitas atidarantys žmonės yra normalūs, gerai prisitaikę prie gyvenimo žmonės (šį terminą vartoju be paniekos), kurie puikiai funkcionuoja mūsų visuomenėje.
Klausimai, kuriuos noriu užduoti ir į kuriuos noriu atsakyti, yra šie: kaip atrodo normalus elgesys? Ir kaip galime jo išvengti prekiaudami? Jei darysime prielaidą, kad 80-90 proc. treiderių yra normalūs žmonės, tuomet turime elgtis kitaip nei jie.
AR ESATE NORMALUS?
Mano pozicija, kad ir kokia provokuojanti ji bebūtų, kelia du esminius klausimus: ar mąstote kaip visi? Ar į treidingą žiūrite taip pat, kaip ir visi kiti?
Jei taip – jūsų laukia problemos.
Jei mąstote taip, kaip visi, ar reikia stebėtis, kad gaunate tokius pačius rezultatus?
Pažvelkime, kaip atrodo normalus elgesys.
Normalus elgesys – tai buvimas nesibaigiančiame mokymosi ir naujų pranašumų paieškos cikle. Kai perskaičiau knygą „Liar’s Poker”, žinojau, kad noriu tapti treideriu. Tačiau niekada nebuvau oficialiai apmokytas prekiauti. Niekas manęs nemokė, kaip elgtis, kaip elgiasi geri treideriai. O kodėl jie turėtų tai daryti? Man visada sakydavo, kad geras treideris perka ties dugnu ir parduoda ties pikais. Bet kiekvieną kartą, kai pirkdavau ties dugnu, kaina krisdavo vis žemiau ir žemiau. Kas tai per patarimas?
Nepaisant to, šis patarimas duodamas visiems naujokams. Galima sakyti, kad tai – orientyras. Tikras stebuklas yra tai, kad tik 90 % prekiautojų pralaimi naudodamiesi tokiais orientyrais. Šis skaičius turėtų būti artimesnis 100 %, nes ” pirk žemumose ir parduok viršūnėse” yra bankroto receptas.
Žmonės lanko savaitgalio kursus, tikėdamiesi išmokti kokių nors paslapčių. Žmonės mokosi naudotis instrumentais – žvakių analize, stochastiku, RSI, MACD, slankiaisiais vidurkiais… Šis sąrašas neturi pabaigos. Visa tai galima laikyti normaliu elgesiu.
NET BIBLIJA KLYSTA
Net techninės analizės biblija mažai padeda treideriams, išskyrus bazinę informaciją.
Techninės analizės bibliją parašė Robertas Edwardsas ir Johnas Magee. „Techninė akcijų rinkos trendų analizė” pirmą kartą buvo išleista 1948 m. Nuo to laiko parduota milijonai šios knygos egzempliorių.
Dauguma skaitytojų nežino, kad Edwardsas ir Magee negali būti laikomi tikraisiais šiuolaikinės techninės analizės kūrėjais. Iš tikrųjų tai buvo mažai žinomas techninis analitikas, vardu Ričardas Šabakeris (Richard Shabaker).
Techninės analizės meistras Šabakeris kodifikavo beveik viską, kas tuo metu buvo žinoma, įskaitant novatorišką Charleso Dow darbą.
1930-1937 m. R. Šabakeris surengė keletą mokymo kursų rimtiems Volstryto treideriams ir investuotojams. Deja, jis mirė 1938 m., nesulaukęs 40 metų.
Prieš pat mirtį Šabakeris perdavė savo pamokų kopiją savo pusbroliui Robertui Edwardsui, kuris kartu su kolega Johnu Magee, MIT inžinieriumi, jas perrašė.
Todėl laurai už originalios techninės analizės kompiliacijos sudarymą atiteko ne Šabakeriui, o Edvardsui ir Magee, kurių knyga tapo daugiamečiu bestseleriu.
Norėčiau aiškiai pasakyti: tokias knygas kaip „Techninė akcijų rinkos trendų analizė” būtina perskaityti, tačiau nemanykite, kad jos padarys jus sėkmingu profesionaliu prekiautoju. Lygiai taip pat kaip ir teniso žaidimo vadovas neleis jums sužaisti lygiavertiškai su Rafaeliu Nadaliu.
Pradedantieji, perskaitę kelias knygas apie techninę analizę, daro klasikines klaidas. Jie įsisavina kokį nors indikatorių, pavyzdžiui, RSI arba stochastiką, ir pradeda garsiai skelbti, kad rinka yra „perpirkta” arba „perparduota”.
Jie nesuvokia, kad „perpirkimas” yra emocinė psichologinės sąvokos „brangu” išraiška. Stochastiką stebintys žmonės pasiduoda matematinio manipuliavimo duomenimis poveikiui ir pradeda tikėti, kad, pavyzdžiui, rinka dabar yra „brangi”, todėl ją reikėtų parduoti.
Tą patį galima pasakyti ir apie „perpardavimą”. Tai tiesiog dar vienas būdas protui išreikšti mintį, kad rinka dabar yra pigi. Šia sąvoka rinkai priskiriama tam tikra vertė.
Pateiksiu jums pavyzdį. Vakar buvo ypatinga meškų diena Dow Jones ir DAX 40 indeksams. Pardavinėjau visą prekybos sesiją ir iš to uždirbau neblogą pelną – visi rezultatai yra užfiksuoti ir juos galima rasti mano Telegram kanale. Tai buvo 2019 m. spalio 1 d.
Dienos pabaigoje, kai Dow indeksas krito dar žemiau, su manimi susisiekė vienas mano studentas. Jis man uždavė vieną labai nerimą keliantį klausimą. Mes kalbėjomės daniškai, toliau pateikiamas vertimas.
„Tomai, o tu matei stochastiką? Jis toli nuėjo į „perpardavimo” lygį. Kaip manai, ar pirkti dabar prieš uždarymą yra gera idėja?”
Aš atsakiau: „Hmmm, aš esu pardavimuose… Galbūt šį klausimą turėtum užduoti kam nors kitam.”
Jis buvo šokiruotas, kad aš buvau pardavimuose. Kiek vėliau jis man parašė SMS žinutę, kad užsipirko Dow po 25 590.
Žinoma, kai yra pirkėjai, yra ir pardavėjai. Tačiau nesu tikras, kad pirkti Dow Jones 10 minučių prieš uždarymą tą dieną, kai jis buvo nukritęs 400 punktų, buvo gera mintis.
Tai privertė mane prisiminti mąstymo būdą, kuriuo kažkada vadovavausi – prieš 20 metų, bet ne šiandien. Šiandien Dow indeksą silpną dieną prieš uždarymą galiu pirkti tik dėl vieno dalyko – kad uždaryčiau trumpąją poziciją. Per daug vertinu savo miegą, kad palikčiau sandorį nakčiai.
Pasakiau jam: „Turėjai visą dieną, kad rastum įėjimą į pardavimus. Ką nori pasiekti įeidamas į pirkimus dabar? Manai, kad jei indeksas nukrito 400 punktų, tai dabar jis pigus ir prieš uždarymą pradės jį pirkti, o tai pakels kainą?”
Kadaise ir aš taip maniau. Tada, kai dar nebuvau pelningas treideris.
Dow indeksas per uždarymą neišvystė ralio. Korekcija neįvyko. Esu tikras, kad mano mokinys dėl to nepatyrė didelio nuostolio. Tačiau man nerūpėjo jo piniginė – man rūpėjo jo mąstymo būdas.
Apie tai ir yra ši knyga. Jos tikslas – priversti jus pradėti teisingai mąstyti apie rinką. Būtent to nepavyksta padaryti 80-90 % nuostolingų treiderių.
UŽDARYKITE MOKYKLAS
Jei treidingas būtų mokykla, ji jau būtų uždaryta. Nė viena mokykla ar universitetas ilgai neišsilaikys, jei 90 % studentų neišlaikys egzaminų.
Mes visi – visiškai normalūs žmonės. Mes įsiliejame į šiuolaikinę bendruomenę ir gerai joje funkcionuojame. Jei kiekvienas žmogus, užsiimantis treidingu, yra normalus žmogus – o aš manau, kad taip ir yra, ta prasme, kad žmonės gerai funkcionuoja, yra protingi, taktiški ir darbštūs, – tai kodėl mūsų industrijoje nesėkmių procentas yra 90%?
Tai neturi jokios prasmės. Paprastai, jei žmogus kažką sunkiai dirba, anksčiau ar vėliau jam tai pavyks – bent jau tam tikru mastu. Tačiau treidinge šis principas, panašu, neveikia. Kitose profesijose nėra 90 % nesėkmių.
Jei nueitumėte pas odontologą ir jis jums pasakytų, kad yra devyniasdešimt procentų tikimybė, jog jam nepavyks sutvarkyti jūsų danties, iš jo išlėktumėte akimirksniu. Tačiau privatūs treideriai dirba būtent su tokiais šansais. Tačiau situaciją galima pagerinti.
Mes, treideriai, esame linkę įsisukti į nesibaigiantį nuspėjamą ratą. Kurį laiką prekiaujame neblogai. Esame viskuo patenkinti. Mūsų drausmė silpnėja. Mes prarandame pinigus. Mes pasikrauname motyvacijos ir pradedame mokytis. Kurį laiką viskas klostosi gerai, bet tada vėl prarandame pinigų. Nustojame prekiauti – kartais laikinai, o kartais ir visam laikui.
Skamba pažįstamai?
Liūdniausia šiame cikle yra tai, kad kiekvienas turi gerų ir pelningų prekybos periodų. Teigiamų akimirkų turi visi. Neabejoju, kad ir jūs jų turėjote.
Taigi kame yra reikalas? Reikalas tas, kad 99 % žmonių nemoka pralaimėti. Emocijos, kurias jie jaučia pralaimėdami, verčia juos elgtis taip, kaip jiems nenaudinga.
Emocijas sąlygoja reakcijos. Kai jums pasako juokingą anekdotą, jūs juokiatės. Tai yra emocija. Kitą kartą išgirdę tą anekdotą nesijuoksite, nes esate prie jo pripratę.
Kai įsimylite gražų žmogų, jaučiate stiprią emociją ir malonų jaudulį. Viskas, ko trokštate jį pamatę, tai išreikšti savo meilę, tapti su juo viena, paskęsti jo akyse.
Laikui bėgant meilės karštinė užleidžia vietą ramybės jausmui. Jums patinka būti su šiuo žmogumi, tačiau aistra nebėra tokia intensyvi, kokia buvo santykių pradžioje. Jūs pripratote prie šio žmogaus.
Laisvieji solo alpinistai, kurie be draudimo įveikia įspūdingas viršukalnes, veikia labai įtemptomis sąlygomis. Viena klaida ir pasekmės būna skaudžios. Tačiau per ilgametę praktiką jų protas sugebėjo aklimatizuotis prie tokių sąlygų. Jų smilkininė liauka, smegenų emocinio reagavimo centras, kopimo metu neveikia visu greičiu. Jie yra ramūs.
Elitinis karys, pirmą kartą patekęs į kovinę situaciją, jaučia mirties baimę. Štai kodėl pirmoji kovinė situacija atliekama simuliaciniu būdu. Ir antroji. Ir trečioji. Jis po truputį treniruojasi, kad išstumtų baimę iš galvos – kartodamasis, sąmoningai kvėpuodamas, ugdydamas įprotį.
Kiekvienai valandai, kurią skiriate techninei analizei, turėtumėte skirti dar bent 15 minučių tam, ką vadinu vidine analize. Turite pažinti savo silpnąsias vietas. Turite žinoti savo stipriąsias puses. Privalote žinoti, kas jums sekasi, ir turite žinoti, kas jums nesiseka.
Jei tam neskirsite laiko – kaip galite tobulėti? Tik nedaugelis žmonių, jei iš viso yra, yra pasiryžę užsiimti tokia gilia savianalize dėl to, kad pasiektų norimų rezultatų. Jei jūsų tikslas – uždirbti pinigų iš prekybos, o 99 % žmonių pralaimi, ir 99 % žmonių mano, kad strategijos ir analizė yra pelningos prekybos raktas, galime būti 100 % tikri, kad strategijos ir analizė nėra pelningos prekybos raktas.
43 MILIJONŲ SANDORIŲ ANALIZĖ
Yra vienas tyrimas – turiu pasakyti, kad labai įdomus. Jį atliko analitikas Davidas Rodriguezas, ir jis yra puikus. Rodriguezas dirbo dideliam Forex brokeriui. Vieną dieną jis nusprendė pabandyti išsiaiškinti, kodėl jo klientų – valiutos treiderių – nesėkmių rodiklis toks didelis. Klientų, palaikančių kasdienę prekybos veiklą, skaičius toje bendrovėje tuo metu buvo apie 25 000.
Rodrigesas išanalizavo visus jų per 15 mėnesių įvykdytus sandorius. Skaičiai išties įspūdingi – per tą laiką 25 000 klientų įvykdė beveik 43 mln. sandorių. Statistiniu požiūriu tokio dydžio imtį galima laikyti statistiškai reikšminga.
Žinoma, vienas iš parametrų, kuriais domėjosi Rodrigesas ir jo kolegos, buvo pelningų sandorių skaičius. Norėčiau, kad pabandytumėte atspėti, kokia dalis iš tų 43 mln. sandorių buvo sėkmingi.
Nežinau, ar ši informacija jums bus naudinga, bet galiu pasakyti, kad daugiausia sandorių buvo sudaryta EUR/USD, GBP/USD, USD/CHF ir USD/JPY valiutų poromis. Didžioji dauguma sandorių buvo sudaryti su EUR/USD – pora, kurios spredas yra labai mažas. Deja, klientams tai ne itin padėjo.
62 proc. visų šio brokerio klientų sandorių buvo uždaryti su pelnu. Tai šiek tiek daugiau nei 6 iš 10 sandorių. Gana padorus win rate! Atrodytų, jei treideris sugeba laimėti 6 iš 10 kartų, jis turėtų sugebėti uždirbti iš treidingo.
Tačiau, žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek pelno jis uždirba, kai laimi, ir kiek nuostolių patiria, kai pralaimi. Būtent tai ir buvo problema su tais 25 000 treiderių.
Jie buvo gana sėkmingi – kalbant apie win rate (laimėjimų skaičių). Bet jei pažiūrėtume, kiek jie vidutiniškai uždirbo pelningais sandoriais ir kiek prarado nuostolingais sandoriais, būtų akivaizdu, kad jie turėjo didelių problemų. Kai jie laimėdavo, uždirbdavo maždaug 43 punktus. Kai jie pralaimėdavo, prarasdavo apie 78 punktus.
Jei sistemos vidutinis pelnas viršija jos vidutinį nuostolį, tame nėra nieko blogo – su sąlyga, kad atitinkama sistema turi pakankamai aukštą win rate rodiklį, kad bendras pelnas būtų didesnis už bendrą nuostolį.
Aš turiu kolegą, profesionalų treiderį iš Pietų Afrikos Respublikos, kuris prekiauja rizikos draudimo fonde. Jo win rate yra 25 %. Dar papasakosiu jums jo istoriją, bet vėliau. Kol kas pasakysiu tik tiek, kad kai jis patiria nuostolį, jis yra 1X, o kai gauna pelną, jis gali būti net 25X. Taigi mano draugas yra labai pelningas treideris – nepaisant to, kad jo laimėjimų rodiklis neįspūdingas, bent jau tradiciniu požiūriu.
Kas man atrodo ypač įdomu, tai kiek daug blogų patarimų yra treidingo industrijoje. Žmonės dažnai diskutuoja apie rizikos ir pelno santykį, kuris pats savaime yra gana nekalta pokalbio tema, nebent žmogus viską supranta pažodžiui ir bando šią sąvoką taikyti kiekvienam sandoriui.
Kai savo Telegram kanale skelbiu apie įėjimą į rinką, visada nurodau, kur yra mano stop loss. Visada! Tai sakydamas, gana dažnai sulaukiu klausimo, kur bus mano tikslas. Paprastai pateikiu sarkastišką atsakymą: „Mano krištolinis rutulys šiuo metu remontuojamas”. Kai būnu pavargęs ir irzlios nuotaikos, galiu atsakyti gana grubiai: „Atsiprašau, amigo, bet ar aš tau panašus į būrėją?”.
Taip, žinau, tai nėra labai mandagu. Atsiprašau už tai. Bet dabar nekalbėkime apie mano akivaizdų nesugebėjimą padoriai elgtis situacijoje, kai 450-ąjį kartą girdžiu kokį nors klausimą. Tai, kad neįvardiju savo pelno tikslų, turi savo pagrindimą. Didžioji jos dalis susijusi su rizikos ir pelno santykiu.
RIZIKOS IR PELNO SANTYKIS
Asmeniškai aš manau, kad rizikos ir pelno santykio koncepcija yra neįtikėtinai ydinga. Kadangi aš – vienintelis taip manantis, galiu daryti prielaidą, kad tikriausiai klystu. Vis dėlto išklausykite mane.
Iš kur man žinoti, kur bus mano atlygis? Tiesiogine prasme niekaip. Net jei apsimetu, kad tai žinau, – tarkime, jei nusistatau tikslą naudodamasis Fibonači lygiais, – pažįstu save pakankamai gerai, kad žinočiau, jog, kainai judant mano kryptimi, naudosiu pozicijos papildymus. O kai kaina pasieks tikslą, aš neuždarysiu savo pozicijos. Tokia yra mano filosofija.
Jei uždaryčiau sandorį, o kaina judėtų toliau, išspardyčiau sau užpakalį. Aš visada mieliau atsisakysiu dalies neužfiksuoto pelno, nei praleisiu potencialiai didžiulį pelną.
Galbūt, aš iš to darau didelę problemą, bet tikslai – tai ne man. Man labiau patinka žiūrėti, kiek rinka nori man duoti. Žinoma, esu psichologiškai pasirengęs dėl to prarasti dalį savo neužfiksuoto pelno. Jau nebesuskaičiuoju, kiek kartų mano neužfiksuotas 100 punktų pelnas iš Dow indekso virto nuliu.
Kaip tik prieš savaitę mano pelnas vėl virto didžiuliu riebiu nuliu (žinoma, viskas dokumentuota). Kai kurie nepatenkinti treideriai man dėl to pareiškė pretenzijas ir stebėjosi, kodėl neužfiksavau pelno. Tai nelengva paaiškinti, bet… Visa esmė yra skausme.
Atsisveikinti su 100 punktų pelnu man nėra taip skausminga, kaip jį fiksuoti – ir matyti, kad rinka toliau judėjo mano kryptimi.
Dėl šios filosofijos man kartais pavyksta uždirbti 400-500 punktų pelną – kaip, pavyzdžiui, šiandien. Deja, čia arba viena, arba kita… Nemanau, kad galima gauti geriausia iš abiejų pasaulių.
INTERVIU CNN
Prieš kelerius metus duodamas interviu CNN man uždavė klausimą, kuo pelningi treideriai skiriasi nuo nepelningų treiderių. Per šį labai atvirą interviu pabrėžiau keletą aspektų. Rėmiausi savo patirtimi, įgyta stebint milijonus mažmeninių treiderių sandorių, kuriuos mačiau dirbdamas finansų brokerio įmonės prekybos salėje. Štai pagrindiniai skirtumai, kuriuos man pavyko nustatyti:
1. BANDYMAI PAGAUTI DUGNĄ
Kai rinka krinta žemyn – dienos metu ar ilgesniu laiko intervalu – daugelis mažmeninių prekiautojų stengiasi pagauti judėjimo minimumą.
Aš nežinau, kas juos skatina – galbūt noras pigiai pirkti, galbūt neefektyvių priemonių naudojimas. Tačiau žinau, kad tai daro didžiulę žalą jų prekybos sąskaitoms.
Kiek galiu pasakyti, dauguma pelningų treiderių yra linkę pasitikėti vyraujančiu trendu. Šis nedidelis mąstymo pakitimas gali atrodyti nereikšmingas, tačiau kartais jis gali paversti nuostolingai dirbantį treiderį pelningu.
Nuostolingas treideris atkakliai nepasitiki vyraujančiu trendu ir toliau atidarinėja pozicijas, prieštaraujančias vyraujančiai tendencijai. Jis taip elgiasi, nes emociškai jaučia, kad perka pigią rinką (arba parduoda brangią).
Tai jam teikia emocinį pasitenkinimą, panašiai kaip tualetinio popieriaus pirkimas prekybos centre su penkiasdešimties procentų nuolaida. Tačiau finansų rinkos nėra prekybos centrai. Čia nėra „pigaus”. Nėra ir „brangaus”. Yra tik vyraujanti kaina.
Priešingai, pelningai dirbantis treideris nėra emociškai susijęs su „brangiai” ir „pigiai”. Jis sutelkia dėmesį į momentą „čia ir dabar”, o šiuo momentu rinkoje vyrauja trendas. Jis tiki trendu ir prisijungia prie jo be nereikalingų emocijų, be vidinio diskomforto.
2. BANDYMAI NUSTATYTI PIKĄ
Galioja ir priešinga situacija. Kai rinka kyla, daugelis treiderių stengiasi rasti įėjimą, kad galėtų parduoti. Nors reikia pasakyti, kad žmonėms paprastai geriau sekasi įšokti į kylančią tendenciją nei į krentančią, kai rinka jau gerokai smukusi.
Rinkai pakilus, mažmeniniai prekiautojai dažnai pradeda įeiti į rinką prieš kylančią kainą, t. y. parduoti. Trumpalaikėje prekyboje ši tendencija ypač ryški. Vėlgi tai tikriausiai yra pasekmė to, kad jie rinką suvokia „pigios” ir „brangios” sąvokų kontekste.
3. POLINKIS MANYTI, KAD KIEKVIENAS NEDIDELIS KONTRTRENDINIS JUDĖJIMAS YRA NAUJO TRENDO PRADŽIA.
Esu stebėjęs keletą niūriausių finansų industrijos dienų prekybos salėje. Pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 15 d. – tą dieną, kai Lehman Brothers paskelbė apie savo bankrotą ir Dow Jones indeksas nukrito 4,5 %.
Tą prekybos dieną rinka bandė du kartus surengti ralį. Abu nepavyko. Mačiau daug klientų, bandžiusių pirkti ties tos dienos minimumu – tik tam, kad pamatytų, kaip Dow krenta vis žemiau ir žemiau. Tai buvo tikra tragedija.
Mes su kolegomis matėme, kaip po kiekvienos žalios penkių minučių žvakės į mūsų kompaniją plūdo pirkimo orderiai. Atrodė, kad mūsų klientai buvo apsėsti minties, jog dugnas jau netoli ir kad būtent jie turėtų pirkti būtent jo metu.
Tą dieną dugnas taip ir nesusiformavo. Jo nebuvo ir kitą dieną.
Tai dažnas reiškinys. Treideriai mano, kad kiekviena nedidelė kontrtrendinė reakcija yra naujo trendo pradžia. Bandant pagauti rinkos dugną prarasta daugiau turtų nei per visus karus kartu sudėjus (ok, šis teiginys nepagrįstas ir pateiktas tik siekiant pabrėžti šios sąvokos svarbą, bet vis dėlto nebandykite gaudyti dugno).
Man atrodo akivaizdu, kad pradedantieji ir tikriausiai net kai kurie patyrę treideriai (pelningi ir nepelningi) mano, kad kelias į sėkmingą prekybą – tai grafikai.
Šis įsitikinimas daro didžiulę žalą jų sąskaitoms, ir visa tai tik todėl, kad niekas nesivargino jiems pasakyti kitaip. Niekas jiems nepasakė, nepagalvojo pasakyti, nesuprato, kad visą savo laiką ir energiją skirti grafikams yra klaidinga strategija. Kitame skyriuje tai aptarsime išsamiau.
(tęsinys)
Išversta specialiai portalui Spekuliantas.com
Patiko straipsnis? Sek Spekuliantas.com Facebook puslapį ir Telegram kanalą, kad gautum naujienas akimirksniu!
Nori išbandyti Forex prekybą? Rinkis patikimus Forex brokerius.
Registruokis į Jaunojo Treiderio ABC kursą ir įgyk reikiamų žinių. Spekuliantas.biz mokykla – geriausios investicijos į save..